Juozas BertulisGimė 1893 m sausio 1 d Paudruvės k Joniškio valsč Šiaulių apskr Mirė 1969 m rugsėjo 13 d 76 metai Čikagoj
Juozas Bertulis

Juozas Bertulis | |
---|---|
Gimė | 1893 m. sausio 1 d. Paudruvės k., Joniškio valsč., Šiaulių apskr. |
Mirė | 1969 m. rugsėjo 13 d. (76 metai) Čikagoje, JAV |
Veikla | vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius. |
Juozas Bertulis (1893 m. sausio 1 d. Paudruvės k., Joniškio valsč., Šiaulių apskr. – 1969 m. rugsėjo 13 d. Čikagoje, JAV) – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.
Biografija
Buvo kilęs iš muzikalios šeimos, nuo aštuonerių metų pradėjo giedoti Joniškio parapijos chore, išmoko smuikuoti. Paūgėjęs dvejus metus pas K. Diržį mokėsi fortepijono ir vargonų. 1910 m. pirmą kartą dirigavo senosios ir naujosios Žagarės jungtiniam chorui, kuris padainavo dirigento dainą „Birutė“. Vėliau lankė Žagarės komercinę mokyklą ir joje vadovavo moksleivių chorui. 1914 m. Šiaulių gimnazijoje eksternu išlaikė egzaminus iš vidurinės mokyklos kurso. 1914–1915 m. vadovavo Dvasinės seminarijos chorui Vašuokėnuose, vėliau su tuo pačiu choru dirbo Kaune ir tuo pat metu kunigų seminarijoje studijavo filosofiją.
Nuo 1916 m. pabaigos vedėjavo Tryškių pradžios mokyklai ir dėstė vakariniuose suaugusiųjų kursuose. Keletą metų buvo Jurbarko pradžios mokyklos mokytojas ir vedėjas, 1918–1919 m. Šiaulių gimnazijos ir mokytojų kursų muzikos mokytojas. 1921 m. Anykščių progimnazijos muzikos mokytojas.
Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo Ukmergėje. Čia 1922–1924 m. dėstė muziką valstybinėje gimnazijoje, žydų progimnazijoje ir Ukmergės apylinkės mokytojų vakariniuose kursuose. Sujungęs kelis chorus, 1924 m. Ukmergėje surengė pirmąją dainų šventę.
1924 m. atvyko į Klaipėdą ir įstojo į muzikos mokyklą – konservatoriją, kur mokėsi kontraboso ir kompozicijos – dėstė Stasys Šimkus ir Juozas Žilevičius. 1924–1927 m. dėstė muziką ir vadovavo 80 moksleivių mišriajam chorui Klaipėdos lietuvių gimnazijoje, rengė koncertus ir propagavo lietuviškas dainas. 1928–1939 m. Klaipėdos muzikos mokyklos inspektorius, direktoriaus pavaduotojas ir dėstytojas, vyrų choro vadovas, pradžios mokyklų mokytojų kursų muzikos mokytojas ir vedėjas, dėstė ir vokiečių muzikos mokykloje. Be pedagoginės veiklos, Klaipėdos mieste ir krašte vadovavo keliems chorams. Su jungtiniu choru dalyvavo Klaipėdos krašto dainų šventėse. 1927 m. birželio 26 d. Juodkrantėje „Santaros“ draugija surengė Liudviko Rėzos gimimo 150-ųjų metinių minėjimą, kuriame dainavo net 100 žmonių choras, diriguojamas J. Bertulio. Vokiečiams okupavus Klaipėdą, kurį laiką dėstė Šiaulių muzikos mokykloje.
Pasitraukęs į Vokietiją, Frankfurto prie Maino konservatorijoje pas prof. Hessenbergą dvejus metus studijavo kompoziciją, baigė pedagoginius baleto kursus, įkūrė baleto studiją ir statė savo trumpus baletus. Mokytojavo Miuncheno lietuvių gimnazijoje ir vadovavo chorui, kuris Miuncheno universiteto surengtose chorų varžybose laimėjo pirmąją premiją. UNRRN universitete įsteigė konservatoriją išeiviams (buvo jos direktorius) ir Meno akademiją, 1945–1950 m. dirbo IRO vaikų centro įstaigose.
1950 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Los Andžele. Kurį laiką vadovavo Stasio Šimkaus chorui, buvo Šv. Kazimiero parapijos vargonininkas ir choro vadovas, 1959–1960 m. mokytojavo lituanistinėje mokykloje. 1960 m. persikėlęs į Čikagą, vargonininkavo Aušros Vartų parapijoje, įkūrė fortepijono studiją, talkino Faustui Stroliai – Dariaus ir Girėno lituanistinės mokyklos moksleivių choro vadovui. 1965–1969 m. vadovavo Brighton Parko mokyklos mišriajam chorui, rengė koncertus ir populiarino lietuviškas dainas. Taip pat vadovavo ir kitų lituanistinių mokyklų chorams, kuriuos rengdavo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėms.
Kūryba
J. Bertulis buvo Lietuvių muzikologijos archyvo Čikagoje kuratorijos vicepirmininkas. Nuo 1960 m. ALRK Vargonininkų sąjungos narys, geras akompaniatorius, daug rašė žurnale „Muzikos žinios“. Dėmesio verti jo straipsniai „Dvylikmetis revoliucionierius prieš rusų carą“, „Religinės ir bažnytinės muzikos evoliucijos trumpi bruožai“, „Žodis muzikoje ir muzika žodyje“.
Rašė vadovėlius, leido dainų rinkinius mokyklinio amžiaus vaikams. Parašė teorinių bei mokymo metodinių priemonių pradžios mokykloms ir vaikų darželiams. Minėtinas „Muzikos instrumentuotės vadovėlis“, „Solfedžio metodika“, „Kišeninis enciklopedinis žodynas“, „Lietuvos skambučiai“ ir kt.
Surinko apie 500 lietuvių liaudies dainų. Kaip kompozitorius sukūrė per 270 įvairių kūrinių. Apie 100 choro ir solo dainų, simfoniją „Pavasaris“, operą „Sapnas sapne“, operetę „Abejotinas asmuo“, „Requiem“, septynis vaikiškus baletus, kantatą „Sugrįžimo giesmė“, kūrinių vargonams, smuikui, fortepijonui, kontrabosui, giesmių ir kamerinių instrumentinių kūrinių. Jo dainos „Pabusk, pasauli“ (apdovanota antrąja premija), „Tau, brangi tėvyne“, „Tėvynė šaukia“ ir „Vasara“ skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Nemaža kūrinių išleista jo paties lėšomis. Iki mirties buvo LAM vicekuratorius.
Šaltiniai
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Bertulis, Kas yra Juozas Bertulis? Ką reiškia Juozas Bertulis?
Juozas BertulisGime 1893 m sausio 1 d Paudruves k Joniskio valsc Siauliu apskr Mire 1969 m rugsejo 13 d 76 metai Cikagoje JAVVeikla vargonininkas chorvedys pedagogas kompozitorius Juozas Bertulis 1893 m sausio 1 d Paudruves k Joniskio valsc Siauliu apskr 1969 m rugsejo 13 d Cikagoje JAV vargonininkas chorvedys pedagogas kompozitorius BiografijaBuvo kiles is muzikalios seimos nuo astuoneriu metu pradejo giedoti Joniskio parapijos chore ismoko smuikuoti Paugejes dvejus metus pas K Dirzį mokesi fortepijono ir vargonu 1910 m pirma karta dirigavo senosios ir naujosios Zagares jungtiniam chorui kuris padainavo dirigento daina Birute Veliau lanke Zagares komercine mokykla ir joje vadovavo moksleiviu chorui 1914 m Siauliu gimnazijoje eksternu islaike egzaminus is vidurines mokyklos kurso 1914 1915 m vadovavo Dvasines seminarijos chorui Vasuokenuose veliau su tuo paciu choru dirbo Kaune ir tuo pat metu kunigu seminarijoje studijavo filosofija Nuo 1916 m pabaigos vedejavo Tryskiu pradzios mokyklai ir deste vakariniuose suaugusiuju kursuose Keleta metu buvo Jurbarko pradzios mokyklos mokytojas ir vedejas 1918 1919 m Siauliu gimnazijos ir mokytoju kursu muzikos mokytojas 1921 m Anyksciu progimnazijos muzikos mokytojas Savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomene ir tarnavo Ukmergeje Cia 1922 1924 m deste muzika valstybineje gimnazijoje zydu progimnazijoje ir Ukmerges apylinkes mokytoju vakariniuose kursuose Sujunges kelis chorus 1924 m Ukmergeje surenge pirmaja dainu svente 1924 m atvyko į Klaipeda ir įstojo į muzikos mokykla konservatorija kur mokesi kontraboso ir kompozicijos deste Stasys Simkus ir Juozas Zilevicius 1924 1927 m deste muzika ir vadovavo 80 moksleiviu misriajam chorui Klaipedos lietuviu gimnazijoje renge koncertus ir propagavo lietuviskas dainas 1928 1939 m Klaipedos muzikos mokyklos inspektorius direktoriaus pavaduotojas ir destytojas vyru choro vadovas pradzios mokyklu mokytoju kursu muzikos mokytojas ir vedejas deste ir vokieciu muzikos mokykloje Be pedagogines veiklos Klaipedos mieste ir kraste vadovavo keliems chorams Su jungtiniu choru dalyvavo Klaipedos krasto dainu sventese 1927 m birzelio 26 d Juodkranteje Santaros draugija surenge Liudviko Rezos gimimo 150 uju metiniu minejima kuriame dainavo net 100 zmoniu choras diriguojamas J Bertulio Vokieciams okupavus Klaipeda kurį laika deste Siauliu muzikos mokykloje Pasitraukes į Vokietija Frankfurto prie Maino konservatorijoje pas prof Hessenberga dvejus metus studijavo kompozicija baige pedagoginius baleto kursus įkure baleto studija ir state savo trumpus baletus Mokytojavo Miuncheno lietuviu gimnazijoje ir vadovavo chorui kuris Miuncheno universiteto surengtose choru varzybose laimejo pirmaja premija UNRRN universitete įsteige konservatorija iseiviams buvo jos direktorius ir Meno akademija 1945 1950 m dirbo IRO vaiku centro įstaigose 1950 m atvyko į JAV ir apsigyveno Los Andzele Kurį laika vadovavo Stasio Simkaus chorui buvo Sv Kazimiero parapijos vargonininkas ir choro vadovas 1959 1960 m mokytojavo lituanistineje mokykloje 1960 m persikeles į Cikaga vargonininkavo Ausros Vartu parapijoje įkure fortepijono studija talkino Faustui Stroliai Dariaus ir Gireno lituanistines mokyklos moksleiviu choro vadovui 1965 1969 m vadovavo Brighton Parko mokyklos misriajam chorui renge koncertus ir populiarino lietuviskas dainas Taip pat vadovavo ir kitu lituanistiniu mokyklu chorams kuriuos rengdavo JAV ir Kanados lietuviu dainu sventems KurybaJ Bertulis buvo Lietuviu muzikologijos archyvo Cikagoje kuratorijos vicepirmininkas Nuo 1960 m ALRK Vargonininku sajungos narys geras akompaniatorius daug rase zurnale Muzikos zinios Demesio verti jo straipsniai Dvylikmetis revoliucionierius pries rusu cara Religines ir baznytines muzikos evoliucijos trumpi bruozai Zodis muzikoje ir muzika zodyje Rase vadovelius leido dainu rinkinius mokyklinio amziaus vaikams Parase teoriniu bei mokymo metodiniu priemoniu pradzios mokykloms ir vaiku darzeliams Minetinas Muzikos instrumentuotes vadovelis Solfedzio metodika Kiseninis enciklopedinis zodynas Lietuvos skambuciai ir kt Surinko apie 500 lietuviu liaudies dainu Kaip kompozitorius sukure per 270 įvairiu kuriniu Apie 100 choro ir solo dainu simfonija Pavasaris opera Sapnas sapne operete Abejotinas asmuo Requiem septynis vaikiskus baletus kantata Sugrįzimo giesme kuriniu vargonams smuikui fortepijonui kontrabosui giesmiu ir kameriniu instrumentiniu kuriniu Jo dainos Pabusk pasauli apdovanota antraja premija Tau brangi tevyne Tevyne saukia ir Vasara skambejo JAV ir Kanados lietuviu dainu sventese Cikagoje ir Toronte Nemaza kuriniu isleista jo paties lesomis Iki mirties buvo LAM vicekuratorius SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999