Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juozapas Tiškevičius II lenk Józef TyszkiewiczTiškevičiaiLelivaGimė 1835 m lapkričio 8 d VilniusMirė 1891 m gegužės 26 d
Juozapas Tiškevičius II
| Juozapas Tiškevičius II lenk. Józef Tyszkiewicz | |
|---|---|
| Tiškevičiai | |
| Leliva | |
| Gimė | 1835 m. lapkričio 8 d. Vilnius |
| Mirė | 1891 m. gegužės 26 d. (55 metai) Kretinga |
| Palaidotas (-a) | Kretingos Tiškevičių koplyčia-mauzoliejus |
| Tėvas | Juozapas Mykolas Tiškevičius |
| Motina | Ona Zabielaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Sofija Horvataitė |
| Vaikai | Sofija Juozapas Aleksandras Vladislovas Antanas Juozapas Feliksas Marija Jonas Motiejus Kazimieras. |
| Veikla | Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, žemvaldys, investuotojas. |
Juozapas Tiškevičius (lenk. Józef Tyszkiewicz, 1835 m. lapkričio 8 d.Vilniuje – 1891 m. gegužės 26 d.Kretingoje) – Lietuvos bajoras, didikas, Leliva herbo grafas, Rusijos imperijos karinis veikėjas, dvarininkas-žemvaldys, investuotojas.
Biografija
Pakrikštytas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų šakos. Tėvas Juozapas Mykolas Tiškevičius, motina Ona Zabielaitė. Broliai Mykolas, Jonas Vytautas ir Vladislovas Tiškevičiai.
Augo Trakų Vokėje, Valažine, Lietuvos grafų Tiškevičių giminės lopšyje – Lahoiske. Mokėsi Sankt Peterburgo pažų korpuse ir karo mokykloje.
Šeima
1860 m. birželio 29 d. Barbarove (Baltarusija) vedė Sofiją Horvataitę. Susilaukė 12-kos vaikų, iš kurių užaugo 5 sūnūs ir 3 dukros:
- Sofija Tiškevičiūtė (1862–1862 m.)
- Juozapas Tiškevičius (1863–1867 m.)
- Aleksandras Tiškevičius (1864–1945 m.)
- Vladislovas Tiškevičius (1865–1936 m.)
- Antanas Tiškevičius (1866–1920 m.)
- Juozapas Tiškevičius (1868–1917 m.)
- Feliksas Tiškevičius (1869–1933 m.)
- Marija Tiškevičiūtė (1871–1943 m.)
- (1874–1958 m.)
- (1875–1953 m.)
- Jonas Motiejus Tiškevičius (1877–1877 m.)
- Kazimieras Tiškevičius (apie 1878–1878 m.)
Įsivaikino ir užaugino tris nesantuokinius vaikus, kurių susilaukė iki santuokos.
Valstybės tarnyba
Tapęs Rusijos imperijos kariuomenės karininku, buvo paskirtas į Vilniuje dislokuotą I Sumų husarų pulką, tarnavo Vilniaus generalgubernatorių ir Vladimiro Nazimovo adjutantu.
1863 m. adjutanto pareigų atsisakė, tarnavo husarų kariuomenėje. Į atsargą dėl ligos 1881 m. išėjo būdamas pulkininkas.
Dvarai
Paveldėjo Izabelino dvarą netoli Valažino bei Palangos valdą su Palangos, Darbėnų ir Grūšlaukės dvarais. Įsigijo Lentvario, Užutrakio, Kairėnų, Kretingos, Pašėtės (Lietuvoje), , , , Lelčicų (Baltarusijoje) ir kitus dvarus.
Iš viso jam priklausė 27 dvarai, buvę Vilniaus, Minsko, Kauno ir Kuršo gubernijose, kurie davė didžiausias pajamas. Nemažai uždirbo iš miško medžiagos eksporto.
Paveldėtoje Palangoje, kairiajame Rąžės upelio krante 1877–1880 m. įkūrė kurortą su kurhauzu, gydyklomis ir maudyklėmis.
Vilniuje gyveno Trakų gatvėje, žmonai priklausančiuose rūmuose. Užmiesčio šeimos rezidenciją įsirengė Lentvario dvare, kuriame prie ežero 1855–1865 m. pastatė šveicariško stiliaus rūmus, pradėjo kurti parką.
Po 1875 m. rezidenciją perkėlė į Kretingą. Joje rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, kurioje įkūrė vieną didžiausių Europoje privatų Žiemos sodą. 1882 m. rūmuose įvedė pirmąją telefono ryšio liniją, sujungusią Kretingą su Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio ir Rietavo kunigaikščio Bogdano Oginskio rūmais. Žiemos sodui apšviesti 1883 m. atidarė pirmąją Lietuvoje elektrinę. 1884 m. pastatė pirmą mūrinį tiltą Kretingoje, sujungusį dvarą su vienuolynu.
Reprezentacines rūmų sales puošė senoviniai, daugiausia – ampyro stiliaus baldai, François Bouchero, Anthony van Dycko ir kitų Vakarų Europos dailininkų paveikslai. Tik baltosios salės baldai buvo Liudviko XV, didžiojo valgomojo – secesinio, o mažojo valgomojo – pseudogdansko stiliaus. Rūmų koplyčioje kabėjo dailininko Valentino de Boulogne paveikslas „Keturi evangelistai“, nežinomo italų menininko nutapyta „Madona“, XVII a. ant lentų tapytos ir iš Italijos parvežtos Kryžiaus kelio stotys, nežinomo autoriaus paveikslas „Ecce Homo“. Šį paveikslą grafas parsivežė iš rusų griaunamos Šv. Juozpo katalikų bažnyčios Vilniuje, labai brangino ir laikė stebuklingu. Didžiajame valgomajame buvo 3 dideli religinio turinio gobelenai.
Rūmuose turėjo numizmatikos rinkinį, medžioklės trofėjų kolekciją, žymesnių giminės narių portretų galeriją, kurioje buvo galima pamatyti Logoisko šakos pradininko Vosyliaus Tiškovičiaus, Biržų linijos įkūrėjo Mykolo Tiškevičiaus, LDK kariuomenės generolo leitenanto Antano Tiškevičiaus, Vilniaus kanauninko Mikalojaus Tiškevičiaus, Biržų savininko Jono Tiškevičiaus ir kitus portretus.
Grafas pertvarkė parką, kurį kūrė vokiečių parkų architektas Johanas Larasas, dvaro matininkas Jonas Šostakas ir daržininkas Liudvikas Haidukas. ir matininkas Vladislovas Šostakas.
Parkas buvo geometriško plano, karpomų liepų alėjomis padalintas į 4 stačiakampius, kurių viduryje įrengta po fontaną. Parke augo introdukuoti medžiai ir dekoratyviniai krūmai, gėlynai, stovėjo altanos ir antikinės skulptūros. Šiaurinėje dalyje buvo įrengti 3 kaskadiniai tvenkiniai. Prie tvenkinio priešais rūmus buvo įruoštas krioklys, supiltas altanos kalnelis, pastatyti didžiuliai akmenys-suolai. Antrajame tvenkinyje dvariškiai mėgo maudytis, irstytis valtele, pasėdėti supiltoje salelėje. Prie jo stovėjo dvaro ligoninės ir prieglaudos pastatas.
Parkas ir sodas buvo pavadinti bendru vardu – Vasaros sodu. Vasarą jame grodavo karinis kazokų, o 1884–1891 m. – dvaro orkestrai. Jo branduolį sudarė profesionalių muzikantų įgūdžius turintys tarnautojai čekai ir vengrai, atvykę su šeimomis iš Austrijos–Vengrijos.
Dalį kapitalo Juozapas Tiškevičius investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – plytinę ir uostą, iš kurio grafo garlaivis „Feniksas“ plukdė į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos – poilsiautojus.
Grafas buvo Kauno gubernijos vaikų prieglaudų globos draugijos narys.
Mirė Kretingoje, pašarvotas buvo Palangoje. Paskutinėn kelionėn į Kretingą išvežtas ant katafalko, kurį traukė keturi juodai apdengti arkliai. Karstas buvo pastatytas parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. 1893 m. sūnui Aleksandrui pagal švedų architekto Karolio Eduardo Strandmano projektą kapinėse pastačius šeimos koplyčią, palaikai perkelti į jos rūsį.
Šaltiniai
- Naujuoju stiliumi – lapkričio 20 d.
- Naujuoju stiliumi – birželio 7 d.
- „Vilniaus Šv. Jonų RKB gimimo metrikų knyga 1833-1835 m.“.
- Juozapas Tiškevičius II. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
- . Połąga i Kretynga za życie mojego ojca. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 127
- Sofijos Tiškevičienės pažyma dėl išlaidų elektrinės statybai. 1883 m. – Kretingos muziejaus mokslinio archyvo Tiškevičių fondas
Julius Kanarskas. Kretingos istorijos bruožai. – Kaunas: V-3 studija, 2018. – P. 184-185 - Julius Kanarskas. Kretingos dvaro parko istorija. – Švyturys – 2017 m. liepos 12 d. Archyvuota kopija 2018-08-04 iš Wayback Machine projekto.
- Šostakas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas Archyvuota kopija 2014-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- Haidukas. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka. Kretingos personalijų žodynas Archyvuota kopija 2014-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009
- Julius Kanarskas. Grafai Tiškevičiai. – Kretingos muziejus grafų Tiškevičių dvare. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2010. – P. 10-21
- Kretingos m. Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus Archyvuota kopija 2014-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- . Grafų Tiškevičių sarkofagai rasti apiplėšti. – Lietuvos žinios, 2014 m. spalio 18 d.[neveikianti nuoroda]
- Kretingos kapinėse rasti ilgai ieškoti didikų palaikai
Nuorodos
- Palangos gintaro muziejus Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozapas Tiškevičius II, Kas yra Juozapas Tiškevičius II? Ką reiškia Juozapas Tiškevičius II?
Juozapas Tiskevicius II lenk Jozef TyszkiewiczTiskeviciaiLelivaGime 1835 m lapkricio 8 d VilniusMire 1891 m geguzes 26 d 55 metai KretingaPalaidotas a Kretingos Tiskeviciu koplycia mauzoliejusTevas Juozapas Mykolas TiskeviciusMotina Ona ZabielaiteSutuoktinis e Sofija HorvataiteVaikai Sofija Juozapas Aleksandras Vladislovas Antanas Juozapas Feliksas Marija Jonas Motiejus Kazimieras Veikla Lietuvos bajoras didikas Leliva herbo grafas Rusijos imperijos karinis veikejas zemvaldys investuotojas Juozapas Tiskevicius lenk Jozef Tyszkiewicz 1835 m lapkricio 8 d Vilniuje 1891 m geguzes 26 d Kretingoje Lietuvos bajoras didikas Leliva herbo grafas Rusijos imperijos karinis veikejas dvarininkas zemvaldys investuotojas Sofija ir Juozapas Tiskeviciai Oto van Boso nuotr Frankfurtas prie Maino 1882 1885 m Kretingos dvaro rumai XXI a BiografijaPakrikstytas Vilniaus Sv Jonu baznycioje Kiles is Lietuvos didiku Tiskeviciu gimines antrosios Birzu sakos Tevas Juozapas Mykolas Tiskevicius motina Ona Zabielaite Broliai Mykolas Jonas Vytautas ir Vladislovas Tiskeviciai Augo Traku Vokeje Valazine Lietuvos grafu Tiskeviciu gimines lopsyje Lahoiske Mokesi Sankt Peterburgo pazu korpuse ir karo mokykloje Seima1860 m birzelio 29 d Barbarove Baltarusija vede Sofija Horvataite Susilauke 12 kos vaiku is kuriu uzaugo 5 sunus ir 3 dukros Sofija Tiskeviciute 1862 1862 m Juozapas Tiskevicius 1863 1867 m Aleksandras Tiskevicius 1864 1945 m Vladislovas Tiskevicius 1865 1936 m Antanas Tiskevicius 1866 1920 m Juozapas Tiskevicius 1868 1917 m Feliksas Tiskevicius 1869 1933 m Marija Tiskeviciute 1871 1943 m 1874 1958 m 1875 1953 m Jonas Motiejus Tiskevicius 1877 1877 m Kazimieras Tiskevicius apie 1878 1878 m Įsivaikino ir uzaugino tris nesantuokinius vaikus kuriu susilauke iki santuokos Valstybes tarnybaTapes Rusijos imperijos kariuomenes karininku buvo paskirtas į Vilniuje dislokuota I Sumu husaru pulka tarnavo Vilniaus generalgubernatoriu ir Vladimiro Nazimovo adjutantu 1863 m adjutanto pareigu atsisake tarnavo husaru kariuomeneje Į atsarga del ligos 1881 m isejo budamas pulkininkas DvaraiPaveldejo Izabelino dvara netoli Valazino bei Palangos valda su Palangos Darbenu ir Gruslaukes dvarais Įsigijo Lentvario Uzutrakio Kairenu Kretingos Pasetes Lietuvoje Lelcicu Baltarusijoje ir kitus dvarus Is viso jam priklause 27 dvarai buve Vilniaus Minsko Kauno ir Kurso gubernijose kurie dave didziausias pajamas Nemazai uzdirbo is misko medziagos eksporto Paveldetoje Palangoje kairiajame Razes upelio krante 1877 1880 m įkure kurorta su kurhauzu gydyklomis ir maudyklemis Vilniuje gyveno Traku gatveje zmonai priklausanciuose rumuose Uzmiescio seimos rezidencija įsirenge Lentvario dvare kuriame prie ezero 1855 1865 m pastate sveicarisko stiliaus rumus pradejo kurti parka Po 1875 m rezidencija perkele į Kretinga Joje rekonstravo rumus pristate oranzerija kurioje įkure viena didziausiu Europoje privatu Ziemos soda 1882 m rumuose įvede pirmaja telefono rysio linija sujungusia Kretinga su Plunges kunigaikscio Mykolo Oginskio ir Rietavo kunigaikscio Bogdano Oginskio rumais Ziemos sodui apsviesti 1883 m atidare pirmaja Lietuvoje elektrine 1884 m pastate pirma murinį tilta Kretingoje sujungusį dvara su vienuolynu Kretingos dvaro rumai XIX a Reprezentacines rumu sales puose senoviniai daugiausia ampyro stiliaus baldai Francois Bouchero Anthony van Dycko ir kitu Vakaru Europos dailininku paveikslai Tik baltosios sales baldai buvo Liudviko XV didziojo valgomojo secesinio o mazojo valgomojo pseudogdansko stiliaus Rumu koplycioje kabejo dailininko Valentino de Boulogne paveikslas Keturi evangelistai nezinomo italu menininko nutapyta Madona XVII a ant lentu tapytos ir is Italijos parveztos Kryziaus kelio stotys nezinomo autoriaus paveikslas Ecce Homo Sį paveiksla grafas parsiveze is rusu griaunamos Sv Juozpo kataliku baznycios Vilniuje labai brangino ir laike stebuklingu Didziajame valgomajame buvo 3 dideli religinio turinio gobelenai Rumuose turejo numizmatikos rinkinį medziokles trofeju kolekcija zymesniu gimines nariu portretu galerija kurioje buvo galima pamatyti Logoisko sakos pradininko Vosyliaus Tiskoviciaus Birzu linijos įkurejo Mykolo Tiskeviciaus LDK kariuomenes generolo leitenanto Antano Tiskeviciaus Vilniaus kanauninko Mikalojaus Tiskeviciaus Birzu savininko Jono Tiskeviciaus ir kitus portretus Grafas pertvarke parka kurį kure vokieciu parku architektas Johanas Larasas dvaro matininkas Jonas Sostakas ir darzininkas Liudvikas Haidukas ir matininkas Vladislovas Sostakas Parkas buvo geometrisko plano karpomu liepu alejomis padalintas į 4 staciakampius kuriu viduryje įrengta po fontana Parke augo introdukuoti medziai ir dekoratyviniai krumai gelynai stovejo altanos ir antikines skulpturos Siaurineje dalyje buvo įrengti 3 kaskadiniai tvenkiniai Prie tvenkinio priesais rumus buvo įruostas krioklys supiltas altanos kalnelis pastatyti didziuliai akmenys suolai Antrajame tvenkinyje dvariskiai mego maudytis irstytis valtele pasedeti supiltoje saleleje Prie jo stovejo dvaro ligonines ir prieglaudos pastatas Parkas ir sodas buvo pavadinti bendru vardu Vasaros sodu Vasara jame grodavo karinis kazoku o 1884 1891 m dvaro orkestrai Jo branduolį sudare profesionaliu muzikantu įgudzius turintys tarnautojai cekai ir vengrai atvyke su seimomis is Austrijos Vengrijos Dalį kapitalo Juozapas Tiskevicius investavo į pramone ir prekyba Vilniuje įkure garinį maluna Lentvaryje pastate vielos ir viniu fabrika Palangoje plytine ir uosta is kurio grafo garlaivis Feniksas plukde į Liepoja plytas ir zemes ukio produkcija o is Liepojos poilsiautojus Grafas buvo Kauno gubernijos vaiku prieglaudu globos draugijos narys Mire Kretingoje pasarvotas buvo Palangoje Paskutinen kelionen į Kretinga isveztas ant katafalko kurį trauke keturi juodai apdengti arkliai Karstas buvo pastatytas parapijos kapiniu Sv Jurgio koplycioje 1893 m sunui Aleksandrui pagal svedu architekto Karolio Eduardo Strandmano projekta kapinese pastacius seimos koplycia palaikai perkelti į jos rusį SaltiniaiNaujuoju stiliumi lapkricio 20 d Naujuoju stiliumi birzelio 7 d Vilniaus Sv Jonu RKB gimimo metriku knyga 1833 1835 m Juozapas Tiskevicius II Lietuviskoji tarybine enciklopedija XI t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T XI Sternbergo Vaisius 325 psl Polaga i Kretynga za zycie mojego ojca Kretingos muziejaus mokslinis archyvas F 16 b 127 Sofijos Tiskevicienes pazyma del islaidu elektrines statybai 1883 m Kretingos muziejaus mokslinio archyvo Tiskeviciu fondas Julius Kanarskas Kretingos istorijos bruozai Kaunas V 3 studija 2018 P 184 185 Julius Kanarskas Kretingos dvaro parko istorija Svyturys 2017 m liepos 12 d Archyvuota kopija 2018 08 04 is Wayback Machine projekto Sostakas Kretingos rajono savivaldybes M Valanciaus viesoji biblioteka Kretingos personaliju zodynas Archyvuota kopija 2014 12 04 is Wayback Machine projekto Haidukas Kretingos rajono savivaldybes M Valanciaus viesoji biblioteka Kretingos personaliju zodynas Archyvuota kopija 2014 12 04 is Wayback Machine projekto Julius Kanarskas Kretingos dvaro savininkai Kretinga Klaipeda Druka 2009 Julius Kanarskas Grafai Tiskeviciai Kretingos muziejus grafu Tiskeviciu dvare Kretinga Klaipeda Druka 2010 P 10 21 Kretingos m Tiskeviciu seimos koplycia mauzoliejus Archyvuota kopija 2014 10 23 is Wayback Machine projekto Grafu Tiskeviciu sarkofagai rasti apiplesti Lietuvos zinios 2014 m spalio 18 d neveikianti nuoroda Kretingos kapinese rasti ilgai ieskoti didiku palaikaiNuorodosPalangos gintaro muziejus Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto