Juodupėnų senosios kapinės

Koordinatės

56°05′37″š. pl. 21°31′16″r. ilg. / 56.093497°š. pl. 21.521087°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajonas

Seniūnija

Imbarės seniūnija

Plotas

0,1268 ha

Naudotas

XVI a. – XX a. pr.

Žvalgytas

1989, 1995, 2000, 2013, 2015 m.

Kultūros vertybių registras

24232

Juodupėnų senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Kapeliais, Senkapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 24232, senasis kultūros vertybių registro kodas – L565) – neveikiančios kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Juodupėnuose (Imbarės seniūnija), 0,39 km į šiaurės rytus nuo kelių 2318 Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai ir Narmantai–Juodupėnai kryžkelės, Juodupio kairiajame krante.

Kapinės

Įrengtos upelio slėnyje stūksančioje per 3 m aukščio, 46 x 35 m dydžio, ovalo pavidalo, šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi pailgoje kalvoje. Jas juosia akmenų pylimas, kurio aukštis vakarų pusėje siekia 0,8 m, o plotis – 1,10 m. Vakarinėje dalyje, ties viduriu yra apie 1,5 m pločio vartų vieta. Rytų pusėje tvoros akmenyje iškaltas įrašas: „P / FRAN / 1846“.

Kapinių paviršius nelygus, žemėja link kraštų. Laidojimo žymių nėra. Šiaurinėje dalyje stovi masyvus, betoninis, monumentalus kryžius su įrašu: priekyje – „DIEVE, LAIMINK MŪSŲ ŠALĮ!“, nugarinėje pusėje – „1939“.

Centrinėje dalyje pastatyti du metaliniai, kaltiniai, ornamentuoti kryžiai. Prie vieno kryžiaus stiebo pritvirtinta skydo formos plokštė su įrašu: „GERBKIME BOČIŲ KAPINES“, o prie kito kryžiaus – apskrita plokštė su Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo motinos bareljefu ir įrašu: „O Marija Dievo Motina, priglausk kūdikėlius kurie žūna negimę / Ir amžinoji šviesa Jiems tešviečia Teilsisi amžinybėje“.

Teritorijos plotas – 0,13 ha, perimetras – 128 m.

Istorija

Įrengtos XVI a., vadinamos Maro kapais, Senkapiais, Kapeliais (žem. Maro kapā, Senkapē, Kapalē). Veikė iki XVIII a. pab. – XX a. pr. Laidoti Juodupėnų gyventojai. Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. retsykiais laidoti Juodupėnų, Urbaičių, Kirkšių, Palšių kaimų savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, užkrečiamų ligų aukos.

1846 m. kapinės apjuostos akmenų pylimu, kurio vakarinėje pusėje pastatyti stulpinės konstrukcijos mediniai vartai, o rytų pusėje esančiame pagrindo akmenyje iškalta pylimo įrengimo data.

Nuo seno kapinėse stovėjo koplytėlė ir keli ąžuoliniai monumentalūs kryžiai, kurių paskutiniai nugriuvo 1968 m. Mirusiems atminti kaimo pavasarininkai 1939 m. pastatė masyvų betoninį kryžių, o Petras Giedra 1996 m. – porą metalinių, ornamentuotų kryžių.

Pasakojama, kad kapinėse vaidendavosi: pasirodydavo šmėklos, iš kapinių keliu eidavusios ugnies liepsnelės.

1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L565),2005 m. pripažintos valstybės saugoma vertybe. Memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turinti regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė.

Tyrimai

1989, 2000, 2013 ir 2015 m. kapines žvalgė Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (Kultūros paveldo centras).