Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jungtinės Karalystės geografijaŽemynas EuropaRegionas Šiaurės Europa Vakarų EuropaPlotas 242 495 km 99 31 žemės 0 69 van
Jungtinės Karalystės geografija
| Jungtinės Karalystės geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Šiaurės Europa Vakarų Europa |
| Plotas | 242 495 km² 99,31 % žemės 0,69 % vandens |
| Pakrantė | 12 429 km |
| Sienos | Airija 499 km |
| Aukščiausias taškas | Ben Nevis 1 345 m |
| Žemiausias taškas | -4 m |
| Ilgiausia upė | Severnas 354 km |
| Didžiausias ežeras | Nėjus 392 km² |
Jungtinė Karalystė – salų valstybė Europos šiaurės vakaruose tarp Šiaurės jūros ir Atlanto vandenyno. Nuo Airijos skiria Airijos jūra ir Keltų jūra.
Kranto linijos ilgis 12 429 km. Krantai raižyti, nė vieno taško, nutolusio nuo jūros daugiau kaip 120 km. Rytinei ir vakarinei Škotijos bei pietinei ir pietrytinei Anglijos pakrantei būdingi klifai. Šiaurinei Škotijos, Hebridų, Orknio ir Šetlando salų pakrantėms – fjordai. Rytinei Anglijos pakrantei – lėkštas krantas su smėlio paplūdimiais. Velso ir Kornvalio pusiasalio pakrantei – riasinis krantas. Žymiausi klifai: Anglijos pietrytinėje pakrantėje – kreidinis Bičio kyšulys (175 m), kreidiniai Septynių Seserų, Šiaurinio Forlando, baltieji kreidiniai ir klintiniai Doverio. Anglijos pietvakarinėje pakrantėje – granitiniai Lands Endo (61 m). Vaito salos pakrantę taip pat sudaro klifai.
Daug įlankų, užutėkių, pusiasalių. Svarbiausios įlankos: Bristolio (230 km ilgio), Kardigano, Morkamo, Laimo, Solvėjaus, Klaido, Lorno, Morėjaus, Forto. Didžiausi pusiasaliai: Kornvalis, Kentas, , Linas, . Vieni aukščiausių Europoje jūrų potvyniai ir atoslūgiai Bristolio įlankoje – Portishedo (16,3 m) ir Bristolio (14,5 m).
Paviršius
Pagal paviršiaus savybes Didžiosios Britanijos sala skirstoma į dvi pagrindines dalis: Žemumų Britaniją ir Aukštumų Britaniją. Didžioji dalis susiformavo kaledoninės ir hercininės kalnodaros metu.
Anglija
Kraštovaizdžiui būdingi neaukšti kalnai šiaurėje, kalvotos lygumos didžiojoje dalyje, žemumos rytuose, kalvos ir aukštumos pietuose.
Šiaurėje – pasienyje su Škotija Čevioto kalvos, klintiniai Peninų kalnai (400 km ilgio Peninų pėsčiųjų takas), ežeringi Kambrijos kalnai, aukščiausias Anglijoje Skofel Paikas (978 m virš jūros lygio), Kambrijos ir Peninų kalnus skiriantis Ideno slėnis.
Viduryje, vakaruose ir rytuose – , Lankašyro ir Češyro pakrančių lygumos, klintinės Kotsvoldo ir Nortamptono aukštumos, kreidinės Čilterno ir Rytų Anglijos aukštumos, molingi Trento ir Temzės slėniai sudaro Didįjį molio slėnį, pelkėta Fenso žemuma, buvusi Šiaurės jūros įlanka (iš dalies nusausinta XVIII a.), – žemiausia Anglijos vieta (4 m žemiau jūros lygio).
Pietuose – kreidinės Šiaurės ir Pietų Dauno aukštumos, tarp jų Vildo lyguma; Solsberio lyguma, klintinės Mendipo kalvos, 130 m gylio Čederio tarpeklis, stalaktitų ir stalagmitų urvai, Kornvolio ir Devono granitinės kalvos ir buvusios dykynės: Eksmuras, Dartmūras ir Bodmino dykynė.
Škotija
Kraštovaizdžiui būdingos trys pagrindinės paviršiaus formos: šiaurėje – Kalnų šalis arba Hailandas, viduryje – Vidurio lygumos, pietuose – Pietų aukštumos.
Šiauriausioje dalyje – Šiaurės Vakarų aukštumos, kurioms būdingi gilūs slėniai (susidarę vadinamosios Kaledoninės kalnodaros metu); dar vadinamos Kaledonijos kalnais. Piečiau – Grampiano ir kalnai. Grampiano kalnuose yra aukščiausias Didžiosios Britanijos taškas – Ben Nevio kalnas (1 345 m virš jūros lygio), tarp jų ežeringas Moro slėnis su Kaledonijos kanalu. Viduryje – derlingos Vidurio lygumos su glacialinėmis kalvomis drumlinais. Pietuose – Pietų aukštumos su pelkėtomis plynaukštėmis ir derlingais slėniais.
Velsas
Vyrauja kalvos ir kalnai. Didžiojoje dalyje raižyti ir kalvoti Kambro kalnai. Velsas romėnų vadintas Kambrija. Pirmasis paleozojaus periodas pavadintas kambru dėl daugybės archeologinių to laikotarpio įrodymų, rastų Kambro kalnuose. Pakraščiuose atskiri masyvai, dažnai priskiriami Kambro kalnams – šiaurės vakaruose Snoudonas su aukščiausia Velse viršukalne (1085 m virš jūros lygio), pietryčiuose iš raudonųjų smiltainių sudaryti Brekon Bikonsas ir apaugę dygiais krūmais ir viržiais Juodieji kalnai. Pietuose – Glamorgano slėnis.
Aukščiausi svarbiausių masyvų kalnai
| Masyvas arba kalnai | Viršukalnė | Aukštis, m |
|---|---|---|
| Grampiano kalnai (Škotija) | Ben Nevis Ben Loersas | 1 345 1 214 |
| (Škotija) | Ben Makdujus Braeriačas Kern Tulas | 1 309 1 296 1 293 |
| Kaledonija (Škotija) | 1 183 1 084 | |
| Snoudonija (Velsas) | Snoudonas Glider Vauras | 1085 999 |
| (Skajus) | 992 | |
| Kambrija (Anglija) | 978 | |
| Peninai (Anglija) | Kros Felis | 893 |
| Brekono Bakenai (Velsas) | Pen i Vanas Korn Dju | 886 873 |
| (Šiaurės Airija) | Sliv Donardas | 852 |
| Pietų aukštumos (Škotija) | Merikas Brod Lovas | 843 840 |
| Ševioto kalnai (Anglija) | Ševiotas | 816 |
Klimatas
Vyrauja Atlanto jūrinis, veikiamas šiltosios Golfo srovės. Vyrauja pietvakarių ir vakarų vėjai. Daugiau kaip pusė dienų metuose debesuotų ir apsiniaukusių. Žiemos švelnios, drėgnos, pučia gūsingi vėjai. Vasaros vėsios. Pavasaris, ruduo ilgi, vėjuoti ir dažnai žvarbūs.
Dažni rūkai ir miglos. Ypač žinomas tirštas gelsvos spalvos Londono rūkas. Škotijai būdinga migla su dulksna.
Krituliai pasiskirsto beveik vienodai per visus metus, išskyrus Peninus ir Ežerų kraštą (žiemą iškrinta dvigubai daugiau kritulių nei vasarą). Daugiausia kritulių tenka vakariniams kalnams ir kalvų šlaitams, mažiausiai – rytinei Anglijai. Sniego danga nepastovi – vidutiniškai Kornvalyje išsilaiko 5 dienas, Škotijos kalnuose 60 dienų. Vidutinis dienų skaičius su krituliais – ~200. Vidutinis daugiametis kritulių kiekis: Esekse 510 mm, Londone 590 mm, Anglijos šiaurės rytuose 700 mm, Midlando lygumoje 800 mm, Kornvalyje 1300 mm, Grampiano kalnuose 1500 mm, Peninų vakariniuose šlaituose 2500 mm, Ežerų krašte 3300 mm, ties Ben Neviu 4300 mm, Snoudone 5080 mm (pirmauja Europoje).
Vegetacinio laikotarpio trukmė: Škotijos aukštikalnėse 4 mėn., Vidurio Anglijoje 7 mėn., Kornvalyje 9 mėn., ir salose 11–12 mėn.
| Punktas | Vidutinė sausio oro temperatūra °C | Vidutinė liepos oro temperatūra | Vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm |
|---|---|---|---|
| Aberdinas | |||
| Glazgas | |||
| Edinburgas | |||
| Mančesteris | |||
| Birmingamas | |||
| Kardifas | |||
| Londonas | |||
| Vaito sala |
Vidaus vandenys
Upės
Upių tinklas platus, upės trumpos ir vandeningos. Škotijai ir Velsui būdingos dar ir sraunios bei slenkstėtos upės. Didelė estuarijų reikšmė, prie jų įsikūrę daug jūrinių uostų. Didžiausios estuarijos: Hamberis (25 km², suformavo Trentas ir Uzas; jūrų uostai Kingstonas prie Halo ir Grimsbis), Vošo įlanka (17 km² – suformavo Didysis Uzas, Ninas, Velandas ir ; jūrų uostai Kings Linas ir Bostonas), Temzės (15 km², suformavo Temzė ir ; jūrų uostai Londonas, Pajūrio Sautendas ir ).
Svarbiausios Anglijos laivybinės upės – Severnas, Temzė, Trentas, Di. Škotijos upės turtingos hidroenergetinių išteklių. Severno žiotims būdingos – priešpriešinės potvynio bangos.
Ilgiausios upės
| Upė | Teka ir įteka | Ilgis km |
|---|---|---|
| Severnas | ||
| Temzė | ||
| Trentas | ||
| Eras | ||
| Didysis Uzas | ||
| Vajus | ||
| Tėjus | ||
| Spėjus | ||
| Ninas | ||
| Klaidas | ||
| Tvidas | ||
| Aukštutinis Eivonas |
Svarbiausia šalies laivybinė upė – Temzė. Išteka iš Kotsvoldo aukštumų keturiomis atšakomis ir teka per Londoną. Oksforde yra vadinama Iziu. Ties žiotimis labai praplatėja ir sudaro 30 km pločio estuariją. Temzei būdingi dideli potvyniai, kuriuos sukelia liūtys, sniego tirpsmo vandenys, Šiaurės jūros potvynio bangos. 1953 m. įvyko didysis Temzės potvynis, žuvo 300 žmonių. 1972–1984 m. pastatytas Temzės priešpotvyninis barjeras – 523 m ilgio judanti konstrukcija, kuriai sunaudota 50 tūkst. t plieno, 200 tūkst. t cemento.
Kanalai
1134 m. pirmasis Anglijos kanalas sujungė Trento ir Vitamo upes. XVIII–XIX a. laikomas laivybinių kanalų statybos era. Svarbiausi laivybiniai kanalai: Didysis jungiamasis kanalas (1929 m., 480 km) – sujungė Temzę su Trentu, Lidso ir Liverpulio kanalas (1816 m., 230 km), Kaledonijos kanalas (1847 m., 97 km) – sujungė Šiaurės sąsiaurį su Šiaurės jūra, Mančesterio laivybinis kanalas (1894 m., 58 km) – sujungė Mančesterį su Airijos jūra.
Ežerai
Daug ledyninės kilmės ežerų Šiaurės Airijoje ir Škotijoje ir mažesnių Anglijos šiaurės vakaruose bei Velse. Lygumose durpynų ir karjerų vietose įrengta dirbtinių ežerų poilsiui ir gėlo vandens tiekimui. Škotijos ežerai ilgi, gilūs, dažnai pratakūs. Didžiausias Velse Balos ežeras (7 km², gyvena primityvi žuvų rūšis ), giliausias ežeras – (310 m).
Didžiausi ežerai
| Ežeras | Regionas | Plotas km² |
|---|---|---|
| Nėjus | ||
| Žemutinis Ernas | ||
| Lomondas | ||
| Nesas | ||
| , dirbtinis | ||
| Aukštutinis Ernas | ||
| Tėjaus ežeras |
Anglijos šiaurės vakaruose, Kambrijos kalnuose yra vadinamasis Ežerų kraštas (oficiliai vadinamas Ežerų apygarda). Žymiausi ežerai: , , , ; Ežerų apygardoje yra du dižiausi Anglijos ežerai – Vindermyras (16 km²), Alsvoteris (8 km²).
Dirvožemis
Anglijoje ir pietrytinėje Škotijoje paplitę miškų rudžemiai, Šiaurės Airijoje – įvairaus rūgštingumo dirvožemiai, Škotijoje – jauriniai pelkiniai ir kalnų jauriniai dirvožemiai. Fense ir nusausintose žemėse vyrauja aliuviniai ir jauriniai rudžemiai, klintinėse Anglijos žemėse – rendziniai dirvožemiai.
Augalija
Natūralios augalijos liko nedaug. Apie X a. didelius plotus užėmė miškai, pelkynai, dykynės ir viržynai. Škotija ir rytinė Anglija garsėjo aukštapelkėmis ir durpynais, kurių didžioji dalis iki XVIII a. nusausinta ir sukultūrinta.
Pievos ir ganyklos 1995 m. užėmė 40 %, 2003 m. 46,5 %, dirbamoji žemė 1990 m. 27 %, 2003 m. 23 %, miškai 12 %, vidaus vandenys 1,5 % šalies teritorijos.
Iki XVI a. daugelis miškų, ypač Anglijos, jau buvo iškirsta. Šiuo metu miškų atsodinimu rūpinasi prie Parlamento sudaryta Miškų komisija. Miškai 1975 m. užėmė 8 %, 1985 m. 9 %, 1995 m. 10,5 %, 2005 m. – 12 % šalies teritorijos (iš jų Škotija 17–~50 %, Velsas 14 %, Anglija 8,5 %, Šiaurės Airija 6 %). Škotijoje paplitę mišrieji miškai – pušys, kėniai, maumedžiai, ąžuolai, šermukšniai. Anglijoje plačialapiai – ąžuolai, bukai, skroblai, kalnuose – pušys, beržai, Velse – ąžuolai, uosiai, pušys. Didesniems miškams priskiriami Šervudo giria Vidurio Anglijoje, Notingamšyre ir Naujasis miškas Pietų Anglijoje, Hampšyre (2002 m. įkurtas Naujojo miško nacionalinis parkas – sodinami ir saugomi ąžuolai, bukai ir kiti medžiai).
Gyvūnija
Beveik visi stambūs žinduoliai išnaikinti. Škotijoje ir Eksmūre išliko taurieji elniai, Naujajame miške Eksmūre ir Šetlando salose pusiau laukiniai . Visur yra stirnų, lapių, kiškių, barsukų, voverių, vandens pakrantėse – ūdrų, ondatrų, Velse ir Škotijoje – kiaunių, šeškų, Škotijoje – šermuonėlių, laukinių kačių; iš roplių – angių ir žalčių. Paukščių rūšių nėra daug. Būdingiausi varnėnai, juodieji strazdai, žvirbliai, Škotijoje išlikę ereliai žuvininkai, kilnieji ereliai, , škotiškos kurapkos.
Upėse ir ežeruose veisiasi lašišos, upėtakiai, šapalai, ešeriai, kuojos.
Aplinkosauga
Jungtinė Karalystė viena pirmųjų pasaulyje nukentėjo nuo gamtos teršimo – smogas, rūgštieji lietūs (pirmą kartą užfiksuoti 1872 m. Mančesteryje), vandenų tarša.
1960–2000 m. prie Didžiosios Britanijos krantų įvyko apie 50 naftos išsiliejimų, į aplinką iš viso pateko ~350 tūkst. t naftos. Didžiausi naftos išsiliejimai: 1967 m. netoli Kornvalio pakrantės – Liberijos tanklaivis „Torrey Canyon“ (107 tūkst. t); 1993 m. – Liberijos tanklaivis „Braer“ netoli Šetlando salų (85 tūkst. t); 1996 m. – tanklaivis „Sea Empress“ netoli Velso krantų (72 tūkst. t)
Apie 60 % Jungtinės Karalystės miškų paveikta rūgščiųjų lietų. Labai užterštos upės – Temzė ir Severnas , Mersis amonio junginiais, Klaidas chromu ir švinu. Didelė tarša aglomeracijose ir pramonės centruose Didžiajame Londone, Vakarų Midlande (Birmingamas), Mersisaide (Liverpulis), Mančesteryje, Jorkšyre (Lidsas, Šefildas).
Sumažino atmosferos teršimą sieros, azoto ir anglies oksidais. Atmosferos tarša 1970 m., 1980 m., 1990 m., 1995 m. ir 2000 m.: sieros dioksidu – 6,5 mln. t, 4,9 mln. t, 3,75 mln. t, 2,35 mln. t ir 1,1 mln. t; azoto oksidais – 2,5 mln. t, 2,6 mln. t, 2,75 mln. t, 2,1 mln. t ir 1,5 mln t. Atmosferos tarša anglies dioksidu: 1980 m. – 584 mln. t, 1990 m. – 569 mln. t, 1995 m. – 552 mln. t, 2000 m. – 527 mln. t. Didelė kasmetė tarša anglies monoksidu (–4,6 mln. t), metano dujomis (–2,6 mln. t), lakiaisiais organiniais junginiais (~1,7 mln. t).
Veikia keturios valstybinės ir daug savanoriškų bei privačių gamtosaugos agentūrų, didžiausios: Nacionalinis trestas, Karališkoji paukščių apsaugos draugija. Pastaroji yra didžiausia tokio pobūdžio Europoje. Jungtinė Karalystė viena pirmųjų pasaulyje valstybių, sukūrusių veiksmingą aplinkosaugos sistemą – atmosferos apsaugos programos, vandens valymo įrenginiai, apsauginės žaliosios juostos (vadinamieji „anglų sodai“), dirvų melioravimas, beatliekės technologijos, saugomos teritorijos (nacionaliniai parkai).
Nacionaliniai parkai
Saugomos teritorijos 1997 m. užėmė 20,5 %, 2002 m. – 23 % šalies teritorijos. Šiuo metu šalyje yra 15 nacionalinių parkų, iš kurių 10 yra Anglijoje, 3 – Velse ir 2 – Škotijoje.
Nuorodos
- „Ben Nevis“. Walk Higlands. Nuoroda tikrinta 2020-06-04.
- „Carn Eige“. Walk Highlands. Nuoroda tikrinta 2020-06-28.
- „Beinn Dearg (Ullapool)“. Walk Highlands. Nuoroda tikrinta 2020-06-28.
- „About Us: National Parks UK“. nationalparks.uk. Nuoroda tikrinta 2020-06-04.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jungtinės Karalystės geografija, Kas yra Jungtinės Karalystės geografija? Ką reiškia Jungtinės Karalystės geografija?
Jungtines Karalystes geografijaZemynas EuropaRegionas Siaures Europa Vakaru EuropaPlotas 242 495 km 99 31 zemes 0 69 vandensPakrante 12 429 kmSienos Airija 499 kmAuksciausias taskas Ben Nevis 1 345 mZemiausias taskas 4 mIlgiausia upe Severnas 354 kmDidziausias ezeras Nejus 392 km Jungtine Karalyste salu valstybe Europos siaures vakaruose tarp Siaures juros ir Atlanto vandenyno Nuo Airijos skiria Airijos jura ir Keltu jura Kranto linijos ilgis 12 429 km Krantai raizyti ne vieno tasko nutolusio nuo juros daugiau kaip 120 km Rytinei ir vakarinei Skotijos bei pietinei ir pietrytinei Anglijos pakrantei budingi klifai Siaurinei Skotijos Hebridu Orknio ir Setlando salu pakrantems fjordai Rytinei Anglijos pakrantei lekstas krantas su smelio papludimiais Velso ir Kornvalio pusiasalio pakrantei riasinis krantas Zymiausi klifai Anglijos pietrytineje pakranteje kreidinis Bicio kysulys 175 m kreidiniai Septyniu Seseru Siaurinio Forlando baltieji kreidiniai ir klintiniai Doverio Anglijos pietvakarineje pakranteje granitiniai Lands Endo 61 m Vaito salos pakrante taip pat sudaro klifai Daug įlanku uzutekiu pusiasaliu Svarbiausios įlankos Bristolio 230 km ilgio Kardigano Morkamo Laimo Solvejaus Klaido Lorno Morejaus Forto Didziausi pusiasaliai Kornvalis Kentas Linas Vieni auksciausiu Europoje juru potvyniai ir atoslugiai Bristolio įlankoje Portishedo 16 3 m ir Bristolio 14 5 m PavirsiusJungtines Karalystes topografinis zemelapis Pagal pavirsiaus savybes Didziosios Britanijos sala skirstoma į dvi pagrindines dalis Zemumu Britanija ir Aukstumu Britanija Didzioji dalis susiformavo kaledonines ir hercinines kalnodaros metu Anglija Krastovaizdziui budingi neauksti kalnai siaureje kalvotos lygumos didziojoje dalyje zemumos rytuose kalvos ir aukstumos pietuose Siaureje pasienyje su Skotija Cevioto kalvos klintiniai Peninu kalnai 400 km ilgio Peninu pesciuju takas ezeringi Kambrijos kalnai auksciausias Anglijoje Skofel Paikas 978 m virs juros lygio Kambrijos ir Peninu kalnus skiriantis Ideno slenis Viduryje vakaruose ir rytuose Lankasyro ir Cesyro pakranciu lygumos klintines Kotsvoldo ir Nortamptono aukstumos kreidines Cilterno ir Rytu Anglijos aukstumos molingi Trento ir Temzes sleniai sudaro Didįjį molio slenį pelketa Fenso zemuma buvusi Siaures juros įlanka is dalies nusausinta XVIII a zemiausia Anglijos vieta 4 m zemiau juros lygio Pietuose kreidines Siaures ir Pietu Dauno aukstumos tarp ju Vildo lyguma Solsberio lyguma klintines Mendipo kalvos 130 m gylio Cederio tarpeklis stalaktitu ir stalagmitu urvai Kornvolio ir Devono granitines kalvos ir buvusios dykynes Eksmuras Dartmuras ir Bodmino dykyne Skotija Krastovaizdziui budingos trys pagrindines pavirsiaus formos siaureje Kalnu salis arba Hailandas viduryje Vidurio lygumos pietuose Pietu aukstumos Siauriausioje dalyje Siaures Vakaru aukstumos kurioms budingi gilus sleniai susidare vadinamosios Kaledonines kalnodaros metu dar vadinamos Kaledonijos kalnais Pieciau Grampiano ir kalnai Grampiano kalnuose yra auksciausias Didziosios Britanijos taskas Ben Nevio kalnas 1 345 m virs juros lygio tarp ju ezeringas Moro slenis su Kaledonijos kanalu Viduryje derlingos Vidurio lygumos su glacialinemis kalvomis drumlinais Pietuose Pietu aukstumos su pelketomis plynaukstemis ir derlingais sleniais Velsas Auksciausias Didziosios Britanijos taskas Ben Nevio virsukalne Skotijoje Vyrauja kalvos ir kalnai Didziojoje dalyje raizyti ir kalvoti Kambro kalnai Velsas romenu vadintas Kambrija Pirmasis paleozojaus periodas pavadintas kambru del daugybes archeologiniu to laikotarpio įrodymu rastu Kambro kalnuose Pakrasciuose atskiri masyvai daznai priskiriami Kambro kalnams siaures vakaruose Snoudonas su auksciausia Velse virsukalne 1085 m virs juros lygio pietryciuose is raudonuju smiltainiu sudaryti Brekon Bikonsas ir apauge dygiais krumais ir virziais Juodieji kalnai Pietuose Glamorgano slenis Auksciausi svarbiausiu masyvu kalnai Masyvas arba kalnai Virsukalne Aukstis mGrampiano kalnai Skotija Ben Nevis Ben Loersas 1 345 1 214 Skotija Ben Makdujus Braeriacas Kern Tulas 1 309 1 296 1 293Kaledonija Skotija 1 183 1 084Snoudonija Velsas Snoudonas Glider Vauras 1085 999 Skajus 992Kambrija Anglija 978Peninai Anglija Kros Felis 893Brekono Bakenai Velsas Pen i Vanas Korn Dju 886 873 Siaures Airija Sliv Donardas 852Pietu aukstumos Skotija Merikas Brod Lovas 843 840Sevioto kalnai Anglija Seviotas 816KlimatasVyrauja Atlanto jurinis veikiamas siltosios Golfo sroves Vyrauja pietvakariu ir vakaru vejai Daugiau kaip puse dienu metuose debesuotu ir apsiniaukusiu Ziemos svelnios dregnos pucia gusingi vejai Vasaros vesios Pavasaris ruduo ilgi vejuoti ir daznai zvarbus Dazni rukai ir miglos Ypac zinomas tirstas gelsvos spalvos Londono rukas Skotijai budinga migla su dulksna Krituliai pasiskirsto beveik vienodai per visus metus isskyrus Peninus ir Ezeru krasta ziema iskrinta dvigubai daugiau krituliu nei vasara Daugiausia krituliu tenka vakariniams kalnams ir kalvu slaitams maziausiai rytinei Anglijai Sniego danga nepastovi vidutiniskai Kornvalyje issilaiko 5 dienas Skotijos kalnuose 60 dienu Vidutinis dienu skaicius su krituliais 200 Vidutinis daugiametis krituliu kiekis Esekse 510 mm Londone 590 mm Anglijos siaures rytuose 700 mm Midlando lygumoje 800 mm Kornvalyje 1300 mm Grampiano kalnuose 1500 mm Peninu vakariniuose slaituose 2500 mm Ezeru kraste 3300 mm ties Ben Neviu 4300 mm Snoudone 5080 mm pirmauja Europoje Vegetacinio laikotarpio trukme Skotijos aukstikalnese 4 men Vidurio Anglijoje 7 men Kornvalyje 9 men ir salose 11 12 men Punktas Vidutine sausio oro temperatura C Vidutine liepos oro temperatura Vidutinis daugiametis krituliu kiekis mmAberdinas 4 14 820Glazgas 3 5 15 1100Edinburgas 3 5 14 5 700Mancesteris 5 16 5 850Birmingamas 3 5 16 750Kardifas 4 5 16 1050Londonas 5 18 590Vaito sala 5 18 900Vidaus vandenysUpes Upiu tinklas platus upes trumpos ir vandeningos Skotijai ir Velsui budingos dar ir sraunios bei slenkstetos upes Didele estuariju reiksme prie ju įsikure daug juriniu uostu Didziausios estuarijos Hamberis 25 km suformavo Trentas ir Uzas juru uostai Kingstonas prie Halo ir Grimsbis Voso įlanka 17 km suformavo Didysis Uzas Ninas Velandas ir juru uostai Kings Linas ir Bostonas Temzes 15 km suformavo Temze ir juru uostai Londonas Pajurio Sautendas ir Svarbiausios Anglijos laivybines upes Severnas Temze Trentas Di Skotijos upes turtingos hidroenergetiniu istekliu Severno ziotims budingos priespriesines potvynio bangos Ilgiausios upes Upe Teka ir įteka Ilgis kmSevernas Velsas ir Anglija Bristolio įlanka 354Temze Anglija Siaures jura 346Trentas Anglija Hamberį ir Siaures jura 297Eras Anglija Uza ir Hamberį 259Didysis Uzas Anglija Vosa ir Siaures jura 256Anglija Hamberį ir Siaures jura 210Vajus Velsas ir Anglija Severna 208Tejus Skotija Siaures jura 189Spejus Skotija Siaures jura 172Ninas Anglija Vosa ir Siaures jura 161Klaidas Skotija Siaures sasiaurį 158Tvidas Skotija Siaures jura 156Aukstutinis Eivonas Anglija Severna 154 Svarbiausia salies laivybine upe Temze Isteka is Kotsvoldo aukstumu keturiomis atsakomis ir teka per Londona Oksforde yra vadinama Iziu Ties ziotimis labai praplateja ir sudaro 30 km plocio estuarija Temzei budingi dideli potvyniai kuriuos sukelia liutys sniego tirpsmo vandenys Siaures juros potvynio bangos 1953 m įvyko didysis Temzes potvynis zuvo 300 zmoniu 1972 1984 m pastatytas Temzes priespotvyninis barjeras 523 m ilgio judanti konstrukcija kuriai sunaudota 50 tukst t plieno 200 tukst t cemento Kanalai 1134 m pirmasis Anglijos kanalas sujunge Trento ir Vitamo upes XVIII XIX a laikomas laivybiniu kanalu statybos era Svarbiausi laivybiniai kanalai Didysis jungiamasis kanalas 1929 m 480 km sujunge Temze su Trentu Lidso ir Liverpulio kanalas 1816 m 230 km Kaledonijos kanalas 1847 m 97 km sujunge Siaures sasiaurį su Siaures jura Mancesterio laivybinis kanalas 1894 m 58 km sujunge Mancesterį su Airijos jura Ezerai Daug ledynines kilmes ezeru Siaures Airijoje ir Skotijoje ir mazesniu Anglijos siaures vakaruose bei Velse Lygumose durpynu ir karjeru vietose įrengta dirbtiniu ezeru poilsiui ir gelo vandens tiekimui Skotijos ezerai ilgi gilus daznai pratakus Didziausias Velse Balos ezeras 7 km gyvena primityvi zuvu rusis giliausias ezeras 310 m Didziausi ezerai Ezeras Regionas Plotas km Nejus Siaures Airija 382Zemutinis Ernas Siaures Airija 105Lomondas Skotija 71Nesas Skotija 57Skotija 39 dirbtinis Anglija 36Aukstutinis Ernas Siaures Airija 32Skotija 28Skotija 27Tejaus ezeras Skotija 26 Anglijos siaures vakaruose Kambrijos kalnuose yra vadinamasis Ezeru krastas oficiliai vadinamas Ezeru apygarda Zymiausi ezerai Ezeru apygardoje yra du diziausi Anglijos ezerai Vindermyras 16 km Alsvoteris 8 km DirvozemisAnglijoje ir pietrytineje Skotijoje paplite misku rudzemiai Siaures Airijoje įvairaus rugstingumo dirvozemiai Skotijoje jauriniai pelkiniai ir kalnu jauriniai dirvozemiai Fense ir nusausintose zemese vyrauja aliuviniai ir jauriniai rudzemiai klintinese Anglijos zemese rendziniai dirvozemiai AugalijaNaturalios augalijos liko nedaug Apie X a didelius plotus uzeme miskai pelkynai dykynes ir virzynai Skotija ir rytine Anglija garsejo aukstapelkemis ir durpynais kuriu didzioji dalis iki XVIII a nusausinta ir sukulturinta Pievos ir ganyklos 1995 m uzeme 40 2003 m 46 5 dirbamoji zeme 1990 m 27 2003 m 23 miskai 12 vidaus vandenys 1 5 salies teritorijos Iki XVI a daugelis misku ypac Anglijos jau buvo iskirsta Siuo metu misku atsodinimu rupinasi prie Parlamento sudaryta Misku komisija Miskai 1975 m uzeme 8 1985 m 9 1995 m 10 5 2005 m 12 salies teritorijos is ju Skotija 17 50 Velsas 14 Anglija 8 5 Siaures Airija 6 Skotijoje paplite misrieji miskai pusys keniai maumedziai azuolai sermuksniai Anglijoje placialapiai azuolai bukai skroblai kalnuose pusys berzai Velse azuolai uosiai pusys Didesniems miskams priskiriami Servudo giria Vidurio Anglijoje Notingamsyre ir Naujasis miskas Pietu Anglijoje Hampsyre 2002 m įkurtas Naujojo misko nacionalinis parkas sodinami ir saugomi azuolai bukai ir kiti medziai GyvunijaBeveik visi stambus zinduoliai isnaikinti Skotijoje ir Eksmure isliko taurieji elniai Naujajame miske Eksmure ir Setlando salose pusiau laukiniai Visur yra stirnu lapiu kiskiu barsuku voveriu vandens pakrantese udru ondatru Velse ir Skotijoje kiauniu sesku Skotijoje sermuoneliu laukiniu kaciu is ropliu angiu ir zalciu Pauksciu rusiu nera daug Budingiausi varnenai juodieji strazdai zvirbliai Skotijoje islike ereliai zuvininkai kilnieji ereliai skotiskos kurapkos Upese ir ezeruose veisiasi lasisos upetakiai sapalai eseriai kuojos AplinkosaugaJungtine Karalyste viena pirmuju pasaulyje nukentejo nuo gamtos tersimo smogas rugstieji lietus pirma karta uzfiksuoti 1872 m Mancesteryje vandenu tarsa 1960 2000 m prie Didziosios Britanijos krantu įvyko apie 50 naftos issiliejimu į aplinka is viso pateko 350 tukst t naftos Didziausi naftos issiliejimai 1967 m netoli Kornvalio pakrantes Liberijos tanklaivis Torrey Canyon 107 tukst t 1993 m Liberijos tanklaivis Braer netoli Setlando salu 85 tukst t 1996 m tanklaivis Sea Empress netoli Velso krantu 72 tukst t Apie 60 Jungtines Karalystes misku paveikta rugsciuju lietu Labai uzterstos upes Temze ir Severnas Mersis amonio junginiais Klaidas chromu ir svinu Didele tarsa aglomeracijose ir pramones centruose Didziajame Londone Vakaru Midlande Birmingamas Mersisaide Liverpulis Mancesteryje Jorksyre Lidsas Sefildas Sumazino atmosferos tersima sieros azoto ir anglies oksidais Atmosferos tarsa 1970 m 1980 m 1990 m 1995 m ir 2000 m sieros dioksidu 6 5 mln t 4 9 mln t 3 75 mln t 2 35 mln t ir 1 1 mln t azoto oksidais 2 5 mln t 2 6 mln t 2 75 mln t 2 1 mln t ir 1 5 mln t Atmosferos tarsa anglies dioksidu 1980 m 584 mln t 1990 m 569 mln t 1995 m 552 mln t 2000 m 527 mln t Didele kasmete tarsa anglies monoksidu 4 6 mln t metano dujomis 2 6 mln t lakiaisiais organiniais junginiais 1 7 mln t Veikia keturios valstybines ir daug savanorisku bei privaciu gamtosaugos agenturu didziausios Nacionalinis trestas Karaliskoji pauksciu apsaugos draugija Pastaroji yra didziausia tokio pobudzio Europoje Jungtine Karalyste viena pirmuju pasaulyje valstybiu sukurusiu veiksminga aplinkosaugos sistema atmosferos apsaugos programos vandens valymo įrenginiai apsaugines zaliosios juostos vadinamieji anglu sodai dirvu melioravimas beatliekes technologijos saugomos teritorijos nacionaliniai parkai Nacionaliniai parkai Pagrindinis straipsnis Sarasas Jungtines Karalystes nacionaliniai parkai Saugomos teritorijos 1997 m uzeme 20 5 2002 m 23 salies teritorijos Siuo metu salyje yra 15 nacionaliniu parku is kuriu 10 yra Anglijoje 3 Velse ir 2 Skotijoje Nuorodos Ben Nevis Walk Higlands Nuoroda tikrinta 2020 06 04 Carn Eige Walk Highlands Nuoroda tikrinta 2020 06 28 Beinn Dearg Ullapool Walk Highlands Nuoroda tikrinta 2020 06 28 About Us National Parks UK nationalparks uk Nuoroda tikrinta 2020 06 04