Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jungtinių Valstijų pilietinis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Jungtinių Valstijų pilietinis karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Viršus, kairė: , Tenesis; viršus, dešinė: Į nelaisvę pakliuvę konfederatų kariai Getisberge; apačia: , Arkanzasas. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Jungtinės Valstijos (Sąjunga) | Amerikos Valstijų Konfederacija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Abraomas Linkolnas Ulisas Grantas | Džefersonas Deivisas Robertas Li | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 2 200 000 | 750 000 – 1 000 000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| Daugiau nei 365 000 žuvusiųjų 282 000 sužeistųjų 181 193 sugautųjų | Daugiau nei 290 000 žuvusiųjų 137 000 sužeistųjų 436 658 sugautųjų | ||||||
| 50 000 žuvusių laisvų civilių 80 000 žuvusių vergų | |||||||
JAV pilietinis karas – 1861–1865 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose vykęs pilietinis karas tarp pietinės dalies (Konfederacijos), siekusios atsiskirti nuo JAV, ir šiaurinės dalies (Sąjungos), siekusios neleisti atsiskyrimo.
Karo metu žuvo apie 600 tūkst. žmonių, buvo išlaisvinta iš vergijos 4 mln. juodaodžių vergų.
Prielaidos ir priežastys
Vergija
Nuo pat šalies susikūrimo JAV ryškėjo prieštaravimai tarp vergvaldiškų Pietų ir vis labiau prieš vergiją nusistačiusios Šiaurės. XIX a. ketvirtame - penktame dešimtmečiuose Šiaurėje ėmė plisti abolicionizmas - judėjimas, siekęs vergijos panaikinimo. 1820 m. priimtas nustatė, kad vergija negalės plisti šiauriau nei 36°30' šiaurės platumos, išskyrus Misūrio valstiją. 1850 m. jis buvo papildytas . Tačiau 1854 m. JAV Kongresas, pažeisdamas šiuos kompromisus, priėmė , pagal kurį naujai suformuotos Kanzaso ir Nebraskos teritorijos gavo teisę pasirinkti, ar legalizuoti vergiją, ar ne. Vigų partija suiro, susikūrė Respublikonų partija. Netrukus pastaroji jau dominavo beveik visoje Šiaurėje, tuo tarpu Demokratų partija - Pietuose.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad Nebraska vergiją uždraus, o Kanzasas – legalizuos. Tokiu atveju Senate būtų išlikusi pusiausvyra. Tačiau Kanzase pamažėle prasidėjo susidūrimai tarp vergijos šalininkų ir priešininkų („“). Galų gale 1861 m. sausio 29 d. Kanzasas buvo priimtas į JAV kaip valstija, draudžianti vergiją.
1860 m. vykusius laimėjus respublikonui Abraomui Linkolnui, Pietų Karolina 1860 m. gruodžio 20 d. paskelbė atsiskirianti nuo JAV. Gruodžio 24 d. paskelbtoje deklaracijoje kaip pagrindinės atsiskyrimo priežastys buvo minimi:
- Šiaurės nenoras vykdyti Pabėgusių vergų aktą, įėjusį į 1850 m. kompromisą, taip pažeidžiant Pietų valstijų piliečių nuosavybės teises;
- agitacija prieš vergiją, taip „pažeidžiant nuosavybės teises“;
- Šiaurės pagalba vergams pabėgti;
- Linkolno, teigusio, kad „Vyriausybė negali amžiais išlikti pusiau vergovinė, pusiau laisva“, išrinkimas prezidentu;
- „… pilietybės suteikimas tiems, kas pagal aukščiausius įstatymus negali tapti piliečiais“.
Prieš Linkolno inauguraciją atsiskyrė dar šešios valstijos: Misisipė (1861 m. sausio 9 d.), Florida (sausio 10 d.), Alabama (sausio 11 d.), Džordžija (sausio 19 d.), Luiziana (sausio 26 d.) ir Teksasas (vasario 1 d.). Vis dar ėjęs pareigas prezidentas Džeimsas Buchanas protestavo, bet nesiėmė jokių karinių veiksmų. Vasario 9 d. atsiskyrusios valstijos susijungė į Konfederaciją su sostine Montgomeriu.
Konfederacijos prezidentu buvo išrinktas Džefersonas Deivis. Savo inauguracijos kalboje jis kaip pagrindinę atsiskyrimo priežastį minėjo valstijų teisių idėją.
Kovo 4 d. buvo inauguruotas A. Linkolnas. Savo inauguracijos kalboje jis žadėjo siekti išsaugoti Sąjungą, o vėliau atsisakė derėtis su Konfederacijos atstovais dėl Konfederacijos jau perimtos buvusios federalinės nuosavybės, kad taip nepripažintų Konfederacijos teisėtumo.
Karo veiksmai
Po Linkolno inauguracijos Sąjunga dar kontroliavo keletą fortų Konfederacijos teritorijoje. Vienas iš jų buvo Samtero fortas Pietų Karolinoje, vadovaujamas majoro . 1861 m. balandžio 12 d. Konfederacijos prezidento įsakymu šį fortą ėmė pulti brigados generolo vadovaujami daliniai. Po 34 valandas trukusio apšaudymo fortas pasidavė. Šis mūšis yra laikomas JAV pilietinio karo pradžia.
Atsakydamas į šį puolimą Linkolnas balandžio 15 d. paprašė Sąjungoje likusių valstijų sušaukti 75000 savanorių. Dėl šio sprendimo nuo JAV atsiskyrė Virdžinija (balandžio 17 d.), Arkanzasas (gegužės 6 d.), Šiaurės Karolina (gegužės 20 d.) ir Tenesis (birželio 8 d.). Netrukus visos jos prisijungė prie Konfederacijos, kurios sostinė buvo perkelta į Ričmondą Virdžinijoje.
Sąjungos armijai vadovavęs generolas pasiūlė „Anakondos planą“, pagal kurį pergalė turėjo būti pasiekta be mūšių, galinčių pareikalauti didelių aukų. Konfederacijos ekonomiką, kurios pagrindą sudarė medvilnės, tabako ir cukranendrių auginimas ir eksportas, turėjo palaužti uostų blokada ir Misisipės kontrolė. Šis planas nesulaukė visuomenės palaikymo, tačiau balandžio 19 d. Linkolnas įsakė pradėti uostų blokadą.
Pirmasis didelis mūšis – – įvyko liepos 21 d. Virdžinijoje. Jame brigados generolo vadovaujama Sąjungos armija buvo sumušta brigados generolų ir Beauregard vadovaujamų pajėgų. Po mūšio Makdauelą pakeitė generolas majoras . Liepos 26 d. jis ėmė vadovauti naujai , o nuo 1861 m. lapkričio 1 d. iki 1862 m. kovo 11 d. buvo ir visos Sąjungos kariuomenės vadas.
1862 m. kovo 17 d. prasidėjo naujas Sąjungos puolimas Virdžinijoje (). Jo metu Potomako armija beveik pasiekė Ričmondą, bet buvo sustabdyta gegužės 31 - birželio 1 d. vykusiame . Šiame mūšyje sužeistą Džonsoną pakeitė Robertas Edvardas Li, ėmęs vadovauti armijai, pervardintai . Po birželio 25 - liepos 1 d. vykusius Potomako armija atsitraukė. Liepos 11 d. Sąjungos kariuomenės vadu (šis postas liko laisvas nuo pat kovo 11 d.) buvo paskirtas generolas majoras ).
Netrukus Šiaurės Virdžinijos armija sėkmingai pratęsė savo puolimą Vašingtono kryptimi () ir sumušė naujai suformuotą Virdžinijos armiją. Po to sekė pirmasis konfederatų įsiveržimas į Sąjungai priklausančią Merilando valstiją. Rugsėjo 4 d. Li vadovaujama Šiaurės Virdžinijos armija pradėjo keltis per Potomako upę. Prieš ją buvo pasiųsta MakKelano vadovaujama Potomako armija. Po rugsėjo 17 d. įvykusio konfederatai atsitraukė. Šiame mūšyje šiauriečiai neteko 12401 karių iš 87000 (iš jų 2108 žuvo), pietiečiai - 10316 iš 45000 (iš jų 1546 žuvo). Nors neryžtingai veikęs MakKelanas ir nepasiekė lemiamos pergalės, šis mūšis suteikė progą Linkolnui rugsėjo 22 d. paskelbti Emancipacijos proklamaciją. Ši proklamacija panaikino vergiją Konfederacijos valstijose nuo 1863 m. sausio 1 d. ir suteikė teisę buvusiems vergams tarnauti Sąjungos kariuomenėje. Tačiau MakKelanas ir toliau neryžtingai persekiojo besitraukiančius konfederatus ir lapkričio 5 d. buvo nušalintas nuo vadovavimo. Į jo vietą lapkričio 7 d. buvo paskirtas .
Per tą laiką vakarų karo veiksmų teatre Sąjunga pasiekė keletą reikšmingų pergalių. 1861 m. pavyko neleisti atsiskirti Misūriui ir Kentukiui. Pastarasis buvo paskelbęs neutralitetą, bet 1861 m. rugpjūčio 3 d. konfederatų generolas majoras užėmė Kentukiui priklausiusį Kolumbo miestą. Atsakydama į šį neutralumo pažeidimą Kentukio legislatūra paprašė Sąjungos paramos. 1862 m. vasario 2 d. prasidėjo brigados generolo Uliso S. Granto puolimas Tenesyje. Remiamas kapitono vadovaujamų , vasario 6 d. jis užėmė Henrio fortą prie Tenesio upės (tai buvo pirmoji reikšminga Sąjungos pergalė), o vasario 16 d. – Donelsono fortą prie Kamberlando upės. Balandžio 6 d. ir Beauregard vadovaujama konfederatų armija netikėtai užpuolė Granto vadovaujamą prie , bet vasario 7 d. buvo sumušta, į mūšį įsijungus vadovaujamai . Balandžio 29 d. kapitono vadovaujamas Sąjungos laivynas užėmė Naująjį Orleaną prie Misisipės žiočių.
Birželio 27 d. vadovavimą konfederatų perėmė generolas . Netrukus jis pabandė įsiveržti į Kentukį, tačiau spalį atsitraukė. Konfederatų puolimas Tenesio kryptimi irgi baigėsi nesėkme, jiems pralaimėjus (spalio 3 - spalio 4 d.).
Potomako armija lapkričio 15 d. pradėjo dar vieną įsiveržimą į Virdžiniją, tačiau jis baigėsi pralaimėjus (gruodžio 11 - gruodžio 15 d.). Burnsaido bandymas atnaujinti puolimą 1863 m. sausio 20 d. baigėsi nesėkme dėl pernelyg šilto ir drėgno oro. Sausio 26 d. Burnsaidą pakeitė generolas majoras . Tačiau jo puolimas baigėsi pralaimėtu (balandžio 30 - gegužės 6 d.).
Birželio 3 d. Li pradėjo naują įsiveržimą į Merilandą ir Pensilvaniją (). Besitraukiančios Vašingtono kryptimi Potomako armijos vadu birželio 28 d. buvo paskirtas , kuris išliko šiame poste iki pat karo pabaigos. Li invazija baigėsi pralaimėjus Getisbergo mūšį (liepos 1 - liepos 3 d.). Sąjunga jame prarado 23055 karių iš 93921 (iš jų 3155 žuvo), o Konfederacija – 23231 iš 71699 (iš jų 4708 žuvo).
Maždaug tuo pačiu metu Sąjungai pavyko pasiekti reikšmingų pergalių ir vakaruose. Gegužės 18 d. Granto vadovaujamos pajėgos pradėjo . Liepos 4 d. užėmus šį miestą Sąjunga jau galutinai perėmė Misisipės kontrolę. Tačiau generolo majoro puolimas Tenesyje ir Džordžijoje baigėsi pralaimėjus rugsėjo 18 - rugsėjo 20 d. vykusį Bragso Tenesio armijai. Spalio 17 d. Grantas ėmė vadovauti visoms Sąjungos pajėgoms vakarų karo veiksmų teatre. Jis pakeitė Rozekransą generolu majoru , be to, pasiuntė pastiprinimą - XI ir XII korpusus, vadovaujamus Hukerio, ir Tenesio armiją, vadovaujama . Visos šios pajėgos nugalėjo konfederatus (lapkričio 23 - lapkričio 25 d.).
1864 m. kovo 2 d. Grantui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis (iki tol toks laipsnis buvo suteiktas tik Džordžui Vašingtonui ir laikinai Vinfredui Skotui). Kovo 12 d. jis buvo paskirtas visos Sąjungos armijos vadu. Kadangi Grantas persikėlė į rytų karo veiksmų teatrą ir laikėsi prie Potomako armijos, kovo 18 d. Sąjungos pajėgų vakarų karo veiksmų teatre vadu tapo Šermanas.
Grantas pirmą kartą parengė vieningą karo strategiją. Pagal ją buvo numatyti koordinuoti Sąjungos puolimai keliomis kryptimis, visų pirma prieš Ričmondą ir Atlantą.
Gegužės 4 d. prasidėjo naujas Potomako armijos puolimas, kurio metu konfederatai atsitraukė iki Pitersburgo. Vakaruose gegužės 7 d. Šermanas pradėjo puolimą Atlantos kryprimi (). Rugsėjo 2 d. Atlanta buvo užimta.
Daugiausiai vilties Konfederacijai teikė . Juose varžėsi Linkolnas, iškeltas (respublikonų ir karą palaikančių demokratų koalicijos) ir Demokratų partijos iškeltas MakKelanas. Demokratų rinkimų programa pasisakė prieš karą, nors pats MakKelanas jai nepritarė. Lapkričio 8 d. vykusiuose rinkimuose Linkolnas laimėjo surinkęs 55 % balsų (2218388 prieš 1812807) ir gavęs 212 balsų prieš 12 rinkikų kolegijoje.
Lapkričio 15 d. Šermanas išvyko iš Atlantos ir pradėjo puolimą link vandenyno (), pasibaigusį Džordžijos valstijos Savanos uosto užėmimu gruodžio 22 d. Konfederatų generolo leitenanto puolimas Tenesio kryptimi () baigėsi pralaimėjus (gruodžio 15 - gruodžio 16 d.). 1865 m. sausio pabaigoje Šermano pajėgos pajudėjo Ričmondo link (). Vasario 17 d. buvo užimta Pietų Karolinos sostinė Kolumbija, balandžio 3 d. Potomako armija užėmė Ričmondą, balandžio 9 d. Li pasidavė Grantui. Tai laikoma JAV pilietinio karo pabaiga.
Rezultatai
Konfederacijai pralaimėjus prasidėjo Rekonstrukcija, kurios tikslas buvo galutinai panaikinti vergiją ir pertvarkyti pietines valstijas. Jos metu buvo priimtos trys JAV Konstitucijos pataisos: tryliktoji, panaikinusi vergiją, keturioliktoji, garantavusi pilietines teises visiems JAV piliečiams nepriklausomai nuo rasės, ir penkioliktoji, kuri garantavo balsavimo teisę visiems JAV piliečiams nepriklausomai nuo rasės. 1877 m. buvo priimti segregaciniai įstatymai. Pagal juos juodaodžiai atskirti nuo baltųjų.
Papildomam skaitymui
- „History of the Civil War, 1861–1865“, New York: The Macmillan Company, 1918 [1]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jungtinių Valstijų pilietinis karas, Kas yra Jungtinių Valstijų pilietinis karas? Ką reiškia Jungtinių Valstijų pilietinis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jungtiniu Valstiju pilietinis karasVirsus kaire Tenesis virsus desine Į nelaisve pakliuve konfederatu kariai Getisberge apacia Arkanzasas Data 1861 m balandzio 12 d 1865 m geguzes 9 d Vieta DaugiausiaiRezultatas Sajungos pergale Rekonstrukcija vergijos panaikinimas nacionalines valdzios sustiprejimas nuskurdinimas Konflikto salysJungtines Valstijos Sajunga Amerikos Valstiju KonfederacijaVadovai ir kariniai vadaiAbraomas Linkolnas Ulisas Grantas Dzefersonas Deivisas Robertas LiPajegos2 200 000 750 000 1 000 000NuostoliaiDaugiau nei 365 000 zuvusiuju 282 000 suzeistuju 181 193 sugautuju Daugiau nei 290 000 zuvusiuju 137 000 suzeistuju 436 658 sugautuju50 000 zuvusiu laisvu civiliu 80 000 zuvusiu vergu JAV pilietinis karas 1861 1865 metais Jungtinese Amerikos Valstijose vykes pilietinis karas tarp pietines dalies Konfederacijos siekusios atsiskirti nuo JAV ir siaurines dalies Sajungos siekusios neleisti atsiskyrimo Pilietinio karo musiai pagal metus ir veiksmu teatraKonfederacijos susidarymas tamsiai raudonai pazymetos valstijos paskelbe apie atsiskyrima iki 1861 m balandzio 15 d sviesiai raudonai paskelbe apie atsiskyrima veliau melynai Sajungai priklausancios valstijos kuriose nebuvo vergoves geltonai vergvaldines Sajungos valstijosJAV 1860 1870 m Melynai pazymetos Sajungos valstijos pilkai Konfederacijos sviesiai melynai Sajungos kontroliuojamos teritorijos sviesiai pilkai Konfederacijos kontroliuojamos teritorijos Karo metu zuvo apie 600 tukst zmoniu buvo islaisvinta is vergijos 4 mln juodaodziu vergu Prielaidos ir priezastysVergija Nuo pat salies susikurimo JAV ryskejo priestaravimai tarp vergvaldisku Pietu ir vis labiau pries vergija nusistaciusios Siaures XIX a ketvirtame penktame desimtmeciuose Siaureje eme plisti abolicionizmas judejimas siekes vergijos panaikinimo 1820 m priimtas nustate kad vergija negales plisti siauriau nei 36 30 siaures platumos isskyrus Misurio valstija 1850 m jis buvo papildytas Taciau 1854 m JAV Kongresas pazeisdamas siuos kompromisus prieme pagal kurį naujai suformuotos Kanzaso ir Nebraskos teritorijos gavo teise pasirinkti ar legalizuoti vergija ar ne Vigu partija suiro susikure Respublikonu partija Netrukus pastaroji jau dominavo beveik visoje Siaureje tuo tarpu Demokratu partija Pietuose Is pradziu buvo tikimasi kad Nebraska vergija uzdraus o Kanzasas legalizuos Tokiu atveju Senate butu islikusi pusiausvyra Taciau Kanzase pamazele prasidejo susidurimai tarp vergijos salininku ir priesininku Galu gale 1861 m sausio 29 d Kanzasas buvo priimtas į JAV kaip valstija draudzianti vergija 1860 m vykusius laimejus respublikonui Abraomui Linkolnui Pietu Karolina 1860 m gruodzio 20 d paskelbe atsiskirianti nuo JAV Gruodzio 24 d paskelbtoje deklaracijoje kaip pagrindines atsiskyrimo priezastys buvo minimi Siaures nenoras vykdyti Pabegusiu vergu akta įejusį į 1850 m kompromisa taip pazeidziant Pietu valstiju pilieciu nuosavybes teises agitacija pries vergija taip pazeidziant nuosavybes teises Siaures pagalba vergams pabegti Linkolno teigusio kad Vyriausybe negali amziais islikti pusiau vergovine pusiau laisva isrinkimas prezidentu pilietybes suteikimas tiems kas pagal auksciausius įstatymus negali tapti pilieciais Pries Linkolno inauguracija atsiskyre dar sesios valstijos Misisipe 1861 m sausio 9 d Florida sausio 10 d Alabama sausio 11 d Dzordzija sausio 19 d Luiziana sausio 26 d ir Teksasas vasario 1 d Vis dar ejes pareigas prezidentas Dzeimsas Buchanas protestavo bet nesieme jokiu kariniu veiksmu Vasario 9 d atsiskyrusios valstijos susijunge į Konfederacija su sostine Montgomeriu Konfederacijos prezidentu buvo isrinktas Dzefersonas Deivis Savo inauguracijos kalboje jis kaip pagrindine atsiskyrimo priezastį minejo valstiju teisiu ideja Kovo 4 d buvo inauguruotas A Linkolnas Savo inauguracijos kalboje jis zadejo siekti issaugoti Sajunga o veliau atsisake deretis su Konfederacijos atstovais del Konfederacijos jau perimtos buvusios federalines nuosavybes kad taip nepripazintu Konfederacijos teisetumo Karo veiksmaiTipisko kario pilietinio karo dalyvio fotografija Po Linkolno inauguracijos Sajunga dar kontroliavo keleta fortu Konfederacijos teritorijoje Vienas is ju buvo Samtero fortas Pietu Karolinoje vadovaujamas majoro 1861 m balandzio 12 d Konfederacijos prezidento įsakymu sį forta eme pulti brigados generolo vadovaujami daliniai Po 34 valandas trukusio apsaudymo fortas pasidave Sis musis yra laikomas JAV pilietinio karo pradzia Atsakydamas į sį puolima Linkolnas balandzio 15 d paprase Sajungoje likusiu valstiju susaukti 75000 savanoriu Del sio sprendimo nuo JAV atsiskyre Virdzinija balandzio 17 d Arkanzasas geguzes 6 d Siaures Karolina geguzes 20 d ir Tenesis birzelio 8 d Netrukus visos jos prisijunge prie Konfederacijos kurios sostine buvo perkelta į Ricmonda Virdzinijoje Sajungos armijai vadovaves generolas pasiule Anakondos plana pagal kurį pergale turejo buti pasiekta be musiu galinciu pareikalauti dideliu auku Konfederacijos ekonomika kurios pagrinda sudare medvilnes tabako ir cukranendriu auginimas ir eksportas turejo palauzti uostu blokada ir Misisipes kontrole Sis planas nesulauke visuomenes palaikymo taciau balandzio 19 d Linkolnas įsake pradeti uostu blokada Pirmasis didelis musis įvyko liepos 21 d Virdzinijoje Jame brigados generolo vadovaujama Sajungos armija buvo sumusta brigados generolu ir Beauregard vadovaujamu pajegu Po musio Makdauela pakeite generolas majoras Liepos 26 d jis eme vadovauti naujai o nuo 1861 m lapkricio 1 d iki 1862 m kovo 11 d buvo ir visos Sajungos kariuomenes vadas 1862 m kovo 17 d prasidejo naujas Sajungos puolimas Virdzinijoje Jo metu Potomako armija beveik pasieke Ricmonda bet buvo sustabdyta geguzes 31 birzelio 1 d vykusiame Siame musyje suzeista Dzonsona pakeite Robertas Edvardas Li emes vadovauti armijai pervardintai Po birzelio 25 liepos 1 d vykusius Potomako armija atsitrauke Liepos 11 d Sajungos kariuomenes vadu sis postas liko laisvas nuo pat kovo 11 d buvo paskirtas generolas majoras Netrukus Siaures Virdzinijos armija sekmingai pratese savo puolima Vasingtono kryptimi ir sumuse naujai suformuota Virdzinijos armija Po to seke pirmasis konfederatu įsiverzimas į Sajungai priklausancia Merilando valstija Rugsejo 4 d Li vadovaujama Siaures Virdzinijos armija pradejo keltis per Potomako upe Pries ja buvo pasiusta MakKelano vadovaujama Potomako armija Po rugsejo 17 d įvykusio konfederatai atsitrauke Siame musyje siaurieciai neteko 12401 kariu is 87000 is ju 2108 zuvo pietieciai 10316 is 45000 is ju 1546 zuvo Nors neryztingai veikes MakKelanas ir nepasieke lemiamos pergales sis musis suteike proga Linkolnui rugsejo 22 d paskelbti Emancipacijos proklamacija Si proklamacija panaikino vergija Konfederacijos valstijose nuo 1863 m sausio 1 d ir suteike teise buvusiems vergams tarnauti Sajungos kariuomeneje Taciau MakKelanas ir toliau neryztingai persekiojo besitraukiancius konfederatus ir lapkricio 5 d buvo nusalintas nuo vadovavimo Į jo vieta lapkricio 7 d buvo paskirtas Per ta laika vakaru karo veiksmu teatre Sajunga pasieke keleta reiksmingu pergaliu 1861 m pavyko neleisti atsiskirti Misuriui ir Kentukiui Pastarasis buvo paskelbes neutraliteta bet 1861 m rugpjucio 3 d konfederatu generolas majoras uzeme Kentukiui priklausiusį Kolumbo miesta Atsakydama į sį neutralumo pazeidima Kentukio legislatura paprase Sajungos paramos 1862 m vasario 2 d prasidejo brigados generolo Uliso S Granto puolimas Tenesyje Remiamas kapitono vadovaujamu vasario 6 d jis uzeme Henrio forta prie Tenesio upes tai buvo pirmoji reiksminga Sajungos pergale o vasario 16 d Donelsono forta prie Kamberlando upes Balandzio 6 d ir Beauregard vadovaujama konfederatu armija netiketai uzpuole Granto vadovaujama prie bet vasario 7 d buvo sumusta į musį įsijungus vadovaujamai Balandzio 29 d kapitono vadovaujamas Sajungos laivynas uzeme Naujajį Orleana prie Misisipes ziociu Birzelio 27 d vadovavima konfederatu pereme generolas Netrukus jis pabande įsiverzti į Kentukį taciau spalį atsitrauke Konfederatu puolimas Tenesio kryptimi irgi baigesi nesekme jiems pralaimejus spalio 3 spalio 4 d Potomako armija lapkricio 15 d pradejo dar viena įsiverzima į Virdzinija taciau jis baigesi pralaimejus gruodzio 11 gruodzio 15 d Burnsaido bandymas atnaujinti puolima 1863 m sausio 20 d baigesi nesekme del pernelyg silto ir dregno oro Sausio 26 d Burnsaida pakeite generolas majoras Taciau jo puolimas baigesi pralaimetu balandzio 30 geguzes 6 d Getisbergo musio paveikslas Birzelio 3 d Li pradejo nauja įsiverzima į Merilanda ir Pensilvanija Besitraukiancios Vasingtono kryptimi Potomako armijos vadu birzelio 28 d buvo paskirtas kuris isliko siame poste iki pat karo pabaigos Li invazija baigesi pralaimejus Getisbergo musį liepos 1 liepos 3 d Sajunga jame prarado 23055 kariu is 93921 is ju 3155 zuvo o Konfederacija 23231 is 71699 is ju 4708 zuvo Mazdaug tuo paciu metu Sajungai pavyko pasiekti reiksmingu pergaliu ir vakaruose Geguzes 18 d Granto vadovaujamos pajegos pradejo Liepos 4 d uzemus sį miesta Sajunga jau galutinai pereme Misisipes kontrole Taciau generolo majoro puolimas Tenesyje ir Dzordzijoje baigesi pralaimejus rugsejo 18 rugsejo 20 d vykusį Bragso Tenesio armijai Spalio 17 d Grantas eme vadovauti visoms Sajungos pajegoms vakaru karo veiksmu teatre Jis pakeite Rozekransa generolu majoru be to pasiunte pastiprinima XI ir XII korpusus vadovaujamus Hukerio ir Tenesio armija vadovaujama Visos sios pajegos nugalejo konfederatus lapkricio 23 lapkricio 25 d 1864 m kovo 2 d Grantui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis iki tol toks laipsnis buvo suteiktas tik Dzordzui Vasingtonui ir laikinai Vinfredui Skotui Kovo 12 d jis buvo paskirtas visos Sajungos armijos vadu Kadangi Grantas persikele į rytu karo veiksmu teatra ir laikesi prie Potomako armijos kovo 18 d Sajungos pajegu vakaru karo veiksmu teatre vadu tapo Sermanas Grantas pirma karta parenge vieninga karo strategija Pagal ja buvo numatyti koordinuoti Sajungos puolimai keliomis kryptimis visu pirma pries Ricmonda ir Atlanta Geguzes 4 d prasidejo naujas Potomako armijos puolimas kurio metu konfederatai atsitrauke iki Pitersburgo Vakaruose geguzes 7 d Sermanas pradejo puolima Atlantos kryprimi Rugsejo 2 d Atlanta buvo uzimta Daugiausiai vilties Konfederacijai teike Juose varzesi Linkolnas iskeltas respublikonu ir kara palaikanciu demokratu koalicijos ir Demokratu partijos iskeltas MakKelanas Demokratu rinkimu programa pasisake pries kara nors pats MakKelanas jai nepritare Lapkricio 8 d vykusiuose rinkimuose Linkolnas laimejo surinkes 55 balsu 2218388 pries 1812807 ir gaves 212 balsu pries 12 rinkiku kolegijoje Lapkricio 15 d Sermanas isvyko is Atlantos ir pradejo puolima link vandenyno pasibaigusį Dzordzijos valstijos Savanos uosto uzemimu gruodzio 22 d Konfederatu generolo leitenanto puolimas Tenesio kryptimi baigesi pralaimejus gruodzio 15 gruodzio 16 d 1865 m sausio pabaigoje Sermano pajegos pajudejo Ricmondo link Vasario 17 d buvo uzimta Pietu Karolinos sostine Kolumbija balandzio 3 d Potomako armija uzeme Ricmonda balandzio 9 d Li pasidave Grantui Tai laikoma JAV pilietinio karo pabaiga RezultataiKonfederacijai pralaimejus prasidejo Rekonstrukcija kurios tikslas buvo galutinai panaikinti vergija ir pertvarkyti pietines valstijas Jos metu buvo priimtos trys JAV Konstitucijos pataisos tryliktoji panaikinusi vergija keturioliktoji garantavusi pilietines teises visiems JAV pilieciams nepriklausomai nuo rases ir penkioliktoji kuri garantavo balsavimo teise visiems JAV pilieciams nepriklausomai nuo rases 1877 m buvo priimti segregaciniai įstatymai Pagal juos juodaodziai atskirti nuo baltuju Papildomam skaitymui History of the Civil War 1861 1865 New York The Macmillan Company 1918 1