Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Flavijus Klaudijus Julianas Flavius Claudius Iulianus 331 m lapkričio 17 d 363 m birželio 26 d Romos imperatorius iš Kon
Julianas Apostatas
Flavijus Klaudijus Julianas (Flavius Claudius Iulianus; 331 m. lapkričio 17 d. – 363 m. birželio 26 d.) – Romos imperatorius iš Konstantinų dinastijos 361–363 m. Paskutinis Romos imperijos valdovas išpažinęs antikinę religiją, krikščionių autorių dar vadinamas Julianu Atskalūnu.
| Julianas | |
|---|---|
| Romos imperatorius | |
| Konstantinų dinastija | |
| Gimė | 331 m. lapkričio 17 d. Konstantinopolis |
| Mirė | 363 m. birželio 26 d. (31 metai) |
| Tėvas | Julijus Konstantas |
| Motina | Bazilina |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena |
| Romos imperatorius | |
| Valdė | 361-363 m. |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | Jovianas |
| Vikiteka | Julianas |
Biografija
Gimė 331 m. lapkričio 6 d. Konstantinopolyje. Krikščionių Julijaus Konstancijaus ir Bazilinos sūnus, Konstantinų dinastijos pradininko Konstancijaus I Chloro anūkas. Jo motina kilusi iš Mažosios Azijos graikų. Kovotojai dėl sosto nužudė Juliano tėvą Konstancijų, o patį Julianą su netikru broliu Galu ištrėmė į Kapadokiją.
Būdamas tremtyje, Flavijus Klaudijus Julianas pradėjo studijuoti filosofiją, vėliau Pergame mokėsi pas Jamblicho mokinius ir Chrisantiją. Sužinojęs apie stebuklais garsėjantį Maksimą Efesietį, išvyko mokytis pas jį į Efesą. 355 m. Atėnuose studijavo retoriką pas Prohairesiją. 361 m. Julianas atvirai išsižadėjo krikščionybės, nors vėlesniame laiške rašė, kad šį žingsnį padaręs dar prieš vykdamas į Pergamą.
Įgijęs purpurą, Julianas pradėjo valstybės religinę pertvarką, kuria buvo ketinama atkurti prarastą Romos stiprybę. Jis palaikė helenistinio politeizmo kaip valstybinės religijos atkūrimą.
362 m. vasario 4 d. Julianas paskelbė įsaką užtikrinti religijos laisvę. Įsakas skelbė, kad visos religijos yra lygios prieš įstatymą ir kad Romos imperija turi grįžti į savo pradinę religinę eklektiką, pagal kurią Romos valstybė nerėmė jokios religijos savo provincijose.
Savo Tolerancijos įsaku 362 m. Julianas paskelbė apie ikikrikščioniškų šventyklų atnaujinimą, konfiskuotų šventyklos nuosavybių restituciją ir grąžinimą iš tremties disidentų krikščionių vyskupų. Pastarasis buvo tolerancijos įvairiems religiniams požiūriams pavyzdys. Jis ėmėsi globoti žydus, ketino atstatyti Jeruzalės šventyklą. Julianas uždraudė krikščionims dėstyti nekrikščioniškus tekstus (Homerą, graikų filosofus).
363 m. išsiruošė žygiui į Persijos sostinę Ktesifoną, kur siekė sumušti šachą Šapūrą, tačiau mūšio Frigijoje metu buvo sužeistas ir mirė.
Filosofija ir teologija
Imperatoriaus Juliano vienintelis veikalas Kronia (Saturnalia) (361 m.) neišliko, tačiau liko daug laiškų, filosofinių himnų (karaliui Helijui ir Dievų Motinai), panegirikų ir traktato „Prieš galilėjiečius“ fragmentai.
Juliano himnams būdinga artima metafizika. Visata dalijama į 3 sluoksnius, turinčius savo valdytojus: valdo (Ajonas), eterinę sritį – Saulė, medžiaginę sritį – Mėnulis. Kosmosas valdomas Vienio, kuriame tarpstančios Idėjos vadinamos noetiniais dievais. Amžinybė jam yra noetinės srities viršūnė, Helijas – noerinės. Julianas dievus laikė skirtingomis to paties principo hipostazėmis (Helijas = Mitra, Dzeusas, Hadas, Okeanas, ). Deivę Kibelę aukštino kaip noerinių dievų versmę, o Atis jungia medžiaginį kosmosą su nemedžiagine priežastimi.
Dėl savo neoplatoniško išsilavinimo Julianas pripažino žmonijos sukūrimą, kaip aprašyta Platono Timajuje.
Krikščionių istorikas Sokratas Scholastikas buvo tos nuomonės, kad Julianas tikėjo esąs Aleksandras Didysis „kitame kūne“ dėka sielų transmigracijos", pagal Pitagoro ir Platono mokymą".
Prieš galilėjiečius
Kūrinys neišlikęs, rankraštis buvęs graikų kalba. Jį savo paneigime „Prieš Julianą Apostatą“ komentuodamas Juliano žodžius ištisai pacitavo Aleksandrijos patriarchas šv. Kirilas. Šio paneigimo yra išlikę dešimt knygų, kuriose atpasakota trečdalis viso Juliano kūrinio. Taip pat išlikę nemažai antros ir trečios knygos fragmentų. Juliano veikalas laikomas vienu svarbiausių prieš krikščionybę nukreiptų kūrinių.
Julianas, kaip Epiktetas, visada vadina krikščionis galilėjiečiais, nes jis nori pabrėžti, kad tai buvo vietos „žvejų tikėjimas“, o gal būt priminti savo skaitytojams, kad „iš Galilėjos joks pranašas nėra kilęs“ ir tuo pačiu tikslu jis Kristų vadina „Nazariečiu“. Jo traktato pagrindinis tikslas parodyti, kad Senajame Testamente nėra krikščionybės įrodymų, taigi kad krikščionys neturi teisės savo mokymą traktuoti, kaip judaizmo tąsą. Jo požiūris yra filosofo, kuris atmeta vienos mažos sektos pretenziją sukurti universalią religiją. Jis kalba su pagarba apie hebrajų Dievą, žavisi žydų drausme, jų aukojimais ir jų tam tikrų maisto produktų draudimu, priešpastato žydus prieš krikščionis, ir priekaištauja pastariesiems dėl Mozės Įstatymo atsisakymo. Tačiau jis priešpriešina pavydų, išskirtinai „ypatingą“ (μερικός) hebrajų Dievą su universaliais Graikijos dievais, kurie neapriboja savo dėmesio smulkia ir nesvarbia pasaulio dalimi. Juliano darbuose yra išsibarsčiusios nuorodos, beveik visada niekinančios galilėjiečius, bet jo formalus išpuolis prieš jų tikėjimą ir neatitikimą Raštams, kurį jis pažadėjo 55 laiške Fotinui, eretikui, nebuvo pateiktas plačiajai visuomenei, kuriai jo žodžiais jis skirtas, kol jis paliko Antiochiją išžygiuodamas į Persiją ankstyvą 363 pavasarį. Jis tikriausiai sudarė jį Antiochijoje sekančią žiemą. Galbūt jis niekada nebuvo baigtas, nes tuo metu Julianas turėjo daug rūpesčių. Jis buvo parašytas trijose knygose, bet išlikę fragmentai yra beveik vien tik iš I knygos. Penktame amžiuje Kirilas Aleksandrietis laikė traktatą ypatingai pavojingu, ir teigė, kad jis sukrėtė daug tikinčiųjų. Jis įsipareigojo paneigti jį polemikoje, kurios apie pusę išliko, ir iš Kirilo darbe esančių Juliano citatų Neumannas meistriškai rekonstravo dideles traktato dalis. Kirilas buvo pertvarkęs Juliano paskubomis rašytą polemiką, siekdamas išvengti pasikartojimų ir pareikšti panašius dalykus kartu. Be to, jis sako, kad jis praleido Kristaus užgauliojimus ir tokius klausimus, kurie gali užteršti krikščionių protus.
Šaltiniai
- Algis Uždavinys. Helėniškoji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 228–241.
| Romos imperatorius | ||
| Anksčiau valdė: | Julianas (361–363) | Vėliau valdė: Jovianas |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Julianas Apostatas, Kas yra Julianas Apostatas? Ką reiškia Julianas Apostatas?
Flavijus Klaudijus Julianas Flavius Claudius Iulianus 331 m lapkricio 17 d 363 m birzelio 26 d Romos imperatorius is Konstantinu dinastijos 361 363 m Paskutinis Romos imperijos valdovas ispazines antikine religija krikscioniu autoriu dar vadinamas Julianu Atskalunu JulianasRomos imperatoriusKonstantinu dinastijaGime 331 m lapkricio 17 d KonstantinopolisMire 363 m birzelio 26 d 31 metai Tevas Julijus KonstantasMotina BazilinaSutuoktinis e ElenaRomos imperatoriusValde 361 363 m PirmtakasĮpedinis JovianasVikiteka JulianasBiografijaGime 331 m lapkricio 6 d Konstantinopolyje Krikscioniu Julijaus Konstancijaus ir Bazilinos sunus Konstantinu dinastijos pradininko Konstancijaus I Chloro anukas Jo motina kilusi is Mazosios Azijos graiku Kovotojai del sosto nuzude Juliano teva Konstanciju o patį Juliana su netikru broliu Galu istreme į Kapadokija Budamas tremtyje Flavijus Klaudijus Julianas pradejo studijuoti filosofija veliau Pergame mokesi pas Jamblicho mokinius ir Chrisantija Suzinojes apie stebuklais garsejantį Maksima Efesietį isvyko mokytis pas jį į Efesa 355 m Atenuose studijavo retorika pas Prohairesija 361 m Julianas atvirai issizadejo krikscionybes nors velesniame laiske rase kad sį zingsnį padares dar pries vykdamas į Pergama Įgijes purpura Julianas pradejo valstybes religine pertvarka kuria buvo ketinama atkurti prarasta Romos stiprybe Jis palaike helenistinio politeizmo kaip valstybines religijos atkurima 362 m vasario 4 d Julianas paskelbe įsaka uztikrinti religijos laisve Įsakas skelbe kad visos religijos yra lygios pries įstatyma ir kad Romos imperija turi grįzti į savo pradine religine eklektika pagal kuria Romos valstybe nereme jokios religijos savo provincijose Savo Tolerancijos įsaku 362 m Julianas paskelbe apie ikikrikscionisku sventyklu atnaujinima konfiskuotu sventyklos nuosavybiu restitucija ir grazinima is tremties disidentu krikscioniu vyskupu Pastarasis buvo tolerancijos įvairiems religiniams poziuriams pavyzdys Jis emesi globoti zydus ketino atstatyti Jeruzales sventykla Julianas uzdraude krikscionims destyti nekrikscioniskus tekstus Homera graiku filosofus 363 m issiruose zygiui į Persijos sostine Ktesifona kur sieke sumusti sacha Sapura taciau musio Frigijoje metu buvo suzeistas ir mire Filosofija ir teologijaImperatoriaus Juliano vienintelis veikalas Kronia Saturnalia 361 m neisliko taciau liko daug laisku filosofiniu himnu karaliui Helijui ir Dievu Motinai panegiriku ir traktato Pries galilejiecius fragmentai Juliano himnams budinga artima metafizika Visata dalijama į 3 sluoksnius turincius savo valdytojus valdo Ajonas eterine sritį Saule medziagine sritį Menulis Kosmosas valdomas Vienio kuriame tarpstancios Idejos vadinamos noetiniais dievais Amzinybe jam yra noetines srities virsune Helijas noerines Julianas dievus laike skirtingomis to paties principo hipostazemis Helijas Mitra Dzeusas Hadas Okeanas Deive Kibele aukstino kaip noeriniu dievu versme o Atis jungia medziaginį kosmosa su nemedziagine priezastimi Del savo neoplatonisko issilavinimo Julianas pripazino zmonijos sukurima kaip aprasyta Platono Timajuje Krikscioniu istorikas Sokratas Scholastikas buvo tos nuomones kad Julianas tikejo esas Aleksandras Didysis kitame kune deka sielu transmigracijos pagal Pitagoro ir Platono mokyma Pries galilejieciusIoulianou autokratoros ta sozomena 1696 Kurinys neislikes rankrastis buves graiku kalba Jį savo paneigime Pries Juliana Apostata komentuodamas Juliano zodzius istisai pacitavo Aleksandrijos patriarchas sv Kirilas Sio paneigimo yra islike desimt knygu kuriose atpasakota trecdalis viso Juliano kurinio Taip pat islike nemazai antros ir trecios knygos fragmentu Juliano veikalas laikomas vienu svarbiausiu pries krikscionybe nukreiptu kuriniu Julianas kaip Epiktetas visada vadina krikscionis galilejieciais nes jis nori pabrezti kad tai buvo vietos zveju tikejimas o gal but priminti savo skaitytojams kad is Galilejos joks pranasas nera kiles ir tuo paciu tikslu jis Kristu vadina Nazarieciu Jo traktato pagrindinis tikslas parodyti kad Senajame Testamente nera krikscionybes įrodymu taigi kad krikscionys neturi teises savo mokyma traktuoti kaip judaizmo tasa Jo poziuris yra filosofo kuris atmeta vienos mazos sektos pretenzija sukurti universalia religija Jis kalba su pagarba apie hebraju Dieva zavisi zydu drausme ju aukojimais ir ju tam tikru maisto produktu draudimu priespastato zydus pries krikscionis ir priekaistauja pastariesiems del Mozes Įstatymo atsisakymo Taciau jis priespriesina pavydu isskirtinai ypatinga merikos hebraju Dieva su universaliais Graikijos dievais kurie neapriboja savo demesio smulkia ir nesvarbia pasaulio dalimi Juliano darbuose yra issibarsciusios nuorodos beveik visada niekinancios galilejiecius bet jo formalus ispuolis pries ju tikejima ir neatitikima Rastams kurį jis pazadejo 55 laiske Fotinui eretikui nebuvo pateiktas placiajai visuomenei kuriai jo zodziais jis skirtas kol jis paliko Antiochija iszygiuodamas į Persija ankstyva 363 pavasarį Jis tikriausiai sudare jį Antiochijoje sekancia ziema Galbut jis niekada nebuvo baigtas nes tuo metu Julianas turejo daug rupesciu Jis buvo parasytas trijose knygose bet islike fragmentai yra beveik vien tik is I knygos Penktame amziuje Kirilas Aleksandrietis laike traktata ypatingai pavojingu ir teige kad jis sukrete daug tikinciuju Jis įsipareigojo paneigti jį polemikoje kurios apie puse isliko ir is Kirilo darbe esanciu Juliano citatu Neumannas meistriskai rekonstravo dideles traktato dalis Kirilas buvo pertvarkes Juliano paskubomis rasyta polemika siekdamas isvengti pasikartojimu ir pareiksti panasius dalykus kartu Be to jis sako kad jis praleido Kristaus uzgauliojimus ir tokius klausimus kurie gali uztersti krikscioniu protus SaltiniaiAlgis Uzdavinys Heleniskoji filosofija Nuo Numenijo iki Sirijano Vilnius Kulturos filosofijos ir meno institutas 2003 p 228 241 Romos imperatorius Anksciau valde Julianas 361 363 Veliau valde JovianasStraipsniu serijos apie Senoves Roma dalis