Juknaičių seniūnija

Seniūnijos plotas – 15 970 ha.^[6] Šiaurėje ribojasi su Šilutės, rytuose – su Ž. Naumiesčio, pietuose – su Usėnų seniūnijomis, vakaruose – Nemuno deltos atšaka Rusnė atskiria nuo Kaliningrado srities (Rusija). Girininkų, Leitgirių, Paleičių, Šilininkų kaimai yra pasienio ruože.

Per Juknaičių seniūniją teka upė Leitė, rytiniu pakraščiu – Šyša. Seniūnijos vakarinis pakraštys priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui, kuriame gyvena Lietuvos retieji paukščiai: juodasis gandras, juodasis peslys, pievinė lingė, erelis rėksnys, gervė ir kt. Į parką įeina Nemuno pakrantės kopų kompleksas Girininkuose, rekreacinė teritorija Paleičiuose, Žalčių, Ilgasis, Dambos, Dydysis ir Mažasis Žiogių ir kt. ežerėliai, Berštų, Leitgirių Kūlynų miškai. Per seniūniją eina Klaipėdos–Tilžės geležinkelis ir plentas  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Yra užliejamų pievų, kelių.

I tūkstantmetyje Juknaičių seniūnijos teritorijoje buvo mažai gyvenama. Vėliau ji priklausė Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Vokietijos imperijai. Iki XVIII a. pradžios beveik visi gyventojai buvo lietuvininkai (vokiečiai buvo tik dvarponiai, valsčių pareigūnai). Po 1709–1711 m. didžiojo maro, kai vietinių gyventojų žymiai sumažėjo, prasidėjo vokiečių antplūdis. XIX a. viduryje čia jau gyveno apie 30 proc. vokiečių. XIX a. pradžioje panaikinta baudžiava, gyventojai išskirstyti į viensėdijas.

Pirmoji pradžios mokykla Juknaičių seniūnijoje atidaryta Pašyšiuose (1736 m.), vėliau – Leitgiriuose (1737 m.), Juknaičiuose (1761 m.), Kanteriškiuose (1823 m.), Rumšuose (1825 m.), Piktaičiuose (1854 m.), Paleičiuose (1856 m.), Kūgeliuose (1881 m.). Pradinės mokyklos dar buvo įsteigtos ir Barzdėnuose, Girininkuose, Medžioklėje. Įkurtos evangelikų liuteronų parapijos, pastatytos bažnyčios Vyžiuose (1866 m.), Paleičiuose (1906 m.), Pašyšiuose (1910 m.). XIX–XX a. veikė surinkimininkai ir sekmininkai (Juknaičiuose buvo maldos namai). 1912 m. buvo įsteigtos lietuvių jaunimo draugijos „Vainikas“ (Vyžiuose), „Darželis“ (Paleičiuose).

1919–1923 m. Juknaičių seniūnijos teritorija, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, buvo administruojamas Prancūzijos. 1923–1939 m., valdant Lietuvai, veikė keli Lietuvių draugijos giedotojų chorai, šaulių būriai, taupymo ir skolinimo bendrovės, Lietuvos ūkininkų draugijos skyrius, jaunų ūkininkų ratelis, „Santaros“ skyrius. Buvo girininkija, du paštai, kelios pieninės, 10 vėjo malūnų, keletas krautuvių. Lietuvos Valstybės Saugumo Policija 1933 m. lapkričio 23 d. Juknaičiuose suėmė Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos vadų susirinkimą, kuris ruošėsi 1934 m. Klaipėdos krašto sukilimui.

1939–1944 m. priklausė fašistinei Vokietijai. Po II pasaulinio karo Juknaičių seniūnijos teritorijoje įvyko didelė gyventojų kaita – daugumai gyventojų pasitraukus į Vokietiją, jų vietas užėmė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. 1949 m. įsteigti „Pergalės“ ir „Aušros“ kolūkiai, 1963 m. jų pagrindu – „Juknaičių“ ir „Pašyšių“ tarybiniai ūkiai.

Juknaičių tarybinis ūkis sovietinės valdžios propagandiniais tikslais buvo padarytas pavyzdiniu ūkiu Lietuvoje. Juknaičių gyvenvietė (10 gatvių) padaryta parko tipo. 1992 m. „Juknaičių“ ir „Pašyšių tarybinių ūkių pagrindu susikūrė 30 žemės ūkio bendrovių, kurių dauguma po kelerių metų iširo – žemdirbiai pradėjo ūkininkauti individualiai.

1993 m. įkurta Juknaičių katalikų parapija, įrengta Juknaičių šv. Jono Krikštytojo koplyčia. 1995 m. vietoje Juknaičių apylinkės įkurta seniūnija. 2004 m. seniūnijoje gyveno 55 proc. darbingo amžiaus gyventojų, 28 proc. – iki 15 metų, 17 proc. – pensininkų. 2008 m. patvirtintas Juknaičių herbas, kurį naudoja ir seniūnija.

• Vyt. Pilipavičius, 1997 m.^[7]
• Alfredas Gaubys, 2022 m.

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

2009 m. įsteigtos 11 seniūnaitijų:

• Drunšilių seniūnaitija (92 gyv.) – Drunšilių k., Tautiškių k., Šilvių k., Gurgždžių k.
• Juknaičių I seniūnaitija (693 gyv.) – Juknaičių k.d., Klugonų k., Vyžių k.
• Juknaičių II seniūnaitija (590 gyv.) – Juknaičių k.d.
• Kanteriškių seniūnaitija (189 gyv.) – Kanteriškių k., Jakštelių k.
• Leitgirių seniūnaitija (215 gyv.) – Leitgirių k., Domaičių k.
• Menklaukių seniūnaitija (165 gyv.) – Menklaukių k., Okslindžių k., Naujininkų k., Skierių k., Vaitkaičių k.
• Paleičių seniūnaitija (153 gyv.) – Paleičių k., Kūlynų k., Šilininkų k., Girininkų k.
• Pašyšių seniūnaitija (684 gyv.) – Pašyšių k.
• Rumšų seniūnaitija (106 gyv.) – Rumšų k., Piktaičių k.
• Šėrių seniūnaitija (110 gyv.) – Šėrių k., Kūgelių k.
• Tarvydų seniūnaitija (295 gyv.) – Tarvydų k.

Juknaičiuose gimė Mažosios Lietuvos lietuvių visuomenės veikėjas Edvardas Simaitis, Okslindžiuose – ilgametis Šilutės apskrities viršininkas Karolis Augustas Ozelis, Pašyšiuose – surinkimininkų sakytojai Kristupas Butkeraitis, Skrandys, Šermonas, kunigas Ramutis Janšauskas, Tarvyduose – finansininkas, Pamario krašto kultūros ir sporto rėmėjas Horstas Herbertas Kubutaitis.