Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jugoslavija buvo valstybė pietryčių Europoje kuri iš pradžių egzistavo kaip monarchija 1918 1941 m o vėliau kaip sociali
Jugoslavijos istorija
Jugoslavija buvo valstybė pietryčių Europoje, kuri iš pradžių egzistavo kaip monarchija (1918-1941 m.), o vėliau kaip socialistinė ir federacinė valstybė (1945-1991 m.). šios daugiatautės valstybės istoriją daugiausia lėmė konfliktai tarp jos teritorijoje gyvenusių tautų. Tautinė nesantaika galop lėmė ir šios valstybės žlugimą.
| Vakarų Balkanų istorija |
| Serbijos | Juodkalnijos | Kosovo |
| Ilyrija, Mezija |
| Bizantijos imperija |
| Serbų kunigaikštystės (župos): |
| Raška |
| Bizantija (Sirmijaus tema) |
| Duklia > Serbijos DK |
| Serbijos karalystė > Serbijos imperija |
| Moravijos Serbija, Zeta, Prilepas, Brankovičiai, Vojinovičiai |
| Serbijos despotija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, ejaletai |
| Moderniosios Serbijos istorija: |
| , Juodkalnijos kunigaikštystės |
| Serbijos, Juodkalnijos karalystės |
| Jugoslavijos karalystė |
| Jugoslavija > Serbija ir Juodkalnija |
| Serbija, Juodkalnija, Kosovas |
Apžvalga (1918-1991 m.)
Jugoslavijos valstybė buvo įkurta 1918 m. kaip Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė (Kraljevina Srba, Hrvata i Slovenaca, SHS). Naujoji valstybė sujungė Serbiją ir Juodkalniją su subyrėjusios Habsburgų monarchijos dalimis: Kroatija-Slavonija, Vojevodina, Dalmatija, ir bei Bosnija-Hercegovina.
Jau kuriantis valstybei egzistavo skirtingos būsimosios valstybės sandaros sampratos. Iki tol Austrijai-Vengrijai priklaususių teritorijų slavai siekė federacinės struktūros, tuo tarpu Serbijos vyriausybė norėjo sukurti centralizuotą unitarinę valstybę. Dėl Italijos siekių išplėsti savo teritoriją į Istriją ir Dalmatiją valstybė buvo įkurta paskubomis, o sprendimas dėl Jugoslavijos valstybės sandaros atidėtas, nes įtakingos abiejų pusių politinės jėgos sutarimo nesugebėjo pasiekti. Galiausiai buvo sukurta centralizuota Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kurioje dominavo serbai. Tai neatitiko federacijos siekusių kroatų tikslų. Sostinė ir centrinis aparatas buvo Belgrade, kur vyravo didžiaserbiška tautinė idėja. Ilgą laiką kovoję dėl autonomijos Vengrijos karalystėje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivylę. Aristokratinis serbų nacionalizmas bandydamas įsiviešpatauti bendroje valstybėje, susidūrė su kroatų aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo mišiniu bei buržuaziniu slovėnų nacionalizmu.
Prieštaravimai tarp skirtingų tautų per 70 metų daugiatautės valstybės istoriją taip ir nebuvo įveikti. Jau tarpukaryje tai lėmė valstybės egistavimui grėsusias krizes, kai kovojančiosios pusės buvo pasiskirsčiusios iš esmės pagal tautinį principą. Kita Jugoslaviją kamavusi problema buvo skirtingas ekonominio, kultūrinio ir socialinio išsivystymo lygis susijungusiose šalyse. Labiausiai išsivysčiusiomis buvo anksčiau Dunojaus monarchijai priklausiusios Slovėnija, Kroatija ir Vojevodina. Šios šalys prie bendrojo Jugoslavijos socialinio produkto prisidėjo žymiai daugiau, nei likusios dalys. Išsivystymo atotrūkis tarp Pietų ir Šiaurės dar labiau išryškėjo paskutiniajame Jugoslavijos valstybės egzistavimo etape XX a. 9-ame dešimtmetyje.
Kai 1941 m. balandžio mėnesį Trečiasis Reichas paskelbė Jugoslavijai karą, valstybė dėl savo vidinių prieštaravimų sužlugo per keletą dienų, o agresoriams nebuvo rimtai pasipriešinta. Okupantai pasinaudojo vienybės tarp jugoslavų trūkumu - kai kurios dalys buvo aneksuotos, kitos perduotos Vengrijai, Bulgarijai ir prijungtos prie Italijos kolonijos Albanijos, o Kroatijoje sukurtas fašistinis marionetinis režimas. Netrukus Jugoslavijoje susikūrė , kurie kovojo su okupantais: iš pradžių stipriausiais buvo monarchijai ištikimų četnikų daliniai, tačiau greitai dominuoti ėmė komunistų partizanai, vadovaujami .
Antrasis pasaulinis karas Jugoslavijoje tuo pačiu buvo ir pilietinis karas su persipynusiais frontais, kurie dažnai sutapo su etninėmis ribomis. Partizanai ir kolaborantai kovojo tarpusavyje. Vieni prieš kitus kovojo ir Tito partizanai. Daugiausia karo nusikaltimų Jugoslavijoje įvykdė ne okupantai, bet skirtingose pusėse bekovojantys patys jugoslavai. Taip kroatų ustašių daliniai išžudė dešimtis tūkstančių serbų civilių, kurie buvo jų kontroliuojamoje teritorijoje, bosniai buvo verbuojami į SS, o komunistų partizanai po karo pabaigos išžudė tūkstančius slovėnų ir kroatų (), kurie kovojo Ašies valstybių pusėje.
Galiausiai nugalėjo komunistai ir Tito su savo partija užėmė atsikuriančios Jugoslavijos valdžią. Komunistų vadas bandė tautybių problemą spręsti jėga pašalindamas vidaus priešus bei sukurdamas federaciją. Antrosios Jugoslavijos pagrindiniu mitu tapo bendra visų tautybių partizanų dalinių kova prieš fašistinius okupantus. Ši kova buvo ypač akcentuoja, o jugoslavų pilietinis karas ir susiję nusikaltimai nutylimi.
Po karo pabaigos Jugoslavija atkurta kaip socialistinė ir federacinė valstybė. 1945 m. Jugoslvijos komunistai įkūrė šešias federacines respublikas: Slovėniją, Krotiją ir Serbiją; nuo Serbijos atskirtos Makedonija ir Juodkalnija, taip susilpninant dominuojančią Serbijos padėtį, kuri buvo pirmojoje federacijoje. Be to, sukurta šeštoji, etniškai labai mišri respublika Bosnija-Hercegovina, kurios Tito nenorėjo atiduoti nei Serbijai, nei Kroatijai. Serbija išliko didžiausia respublika, tačiau joje vėliau buvo sukurtos autonominės Vojevodinos ir Kosovo respublikos.
Kaip ir kitose komunistinėse šalyse, po 1945 m. buvo visiškai pertvarkyta ekonominė sistema. Buvo nacionalizuoti bankai ir pramonė, panaikinta stambioji žemėvalda. Skirtingai nuo kitų komunistinių valstybių Jugoslavijoje nebuvo vykdoma žemės ūkio kolektyvizacija.
Užsienio politikoje komunistinė Jugoslavija sugebėjo atsikratyti stalinistinės Tarybų Sąjungos įtakos, o tarptautinėje arenoje Šaltojo karo metu Jugoslavija buvo laikoma lydere.
Atsiskyrusi nuo sovietų bloko Jugoslavija gavo didelę ekonominę Vakarų pagalbą, nors tuo pačiu išlaikė artimus prekybinius santykius su . Kurį laiką Jugoslavijos ekonominė sistema atrodė sėkminga ir gyvenimo lygis Jugoslavijoje pagerėjo. Vėliausiai septintajame dešimtmetyje visgi paaiškėjo, kad nepavyko ekonomiškai išvystyti pietinių respublikų, taip pat tai, kad gyvenimo lygio pagerėjimas pasiektas ypač didelio valstybės įsiskolinimo kaina, bei tai, kad nors dešimtys tūkstančių jugoslavų uždarbiavo Vakarų Europoje, nepavyko suvaldyti bedarbystės lygio.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje paaštrėjo nacionaliniai prieštaravimai tarp Jugoslavijos tautų. Iš filologų ginčų dėl serbų-kroatų kalbos standartizavimo kilo judėjimas, gynęs kroatų teises Jugoslavijoje. Šis judėjimas 1971 m. buvo numalšintas policijos pagalba.
1974 m. Tito išleido naują Jugoslavijos konstituciją, kuri sustiprino federacinių respublikų ir autonominių kraštų teises. Po Tito, kuris pagal konstituciją buvo prezidentu iki gyvos galvos, mirties 1980 m. valstybės aukščiausiąja institucija tapo valstybės prezidiumas, sudarytas iš respublikų prezidentų.
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika
Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika susikūrė po Antrojo pasaulinio karo. Jos istorija apima laikotarpį nuo 1945 m. lapkričio 29 d., kai pakeitė iki tol gyvavusią Jugoslavijos Demokratinę Respubliką, iki 1992 m. balandžio 28 d. žlugus Jugoslavijos Socialistinei Federacinei Respublikai ir susikūrus Jugoslavijos Federacinei Respublikai.
Nuo pat valstybės susikūrimo tarp jos skirtingų dalių egzistavo ryškūs ekonominiai skirtumai, kurie, nepaisant aktyvių vadovybės pastangų, taip ir nebuvo įveikti. XX a. septintajeme dešimtmetyje kilusi ekonominė krizė sukėlė politinius protestus ir nacionalisnius albanų, kroatų ir serbų judėjimus. Šių įvykių įtakota naujoji 1974 m. Jugoslavijos konstitucija buvo orientuota į ekonomikos ir kai kurių kitų valstybės valdymo sričių decentralizavimą.
XX a. devintajame dešimtmetyje Jusgoslavijos SFR prasidėjo ekonominė krizė, kuri laikoma ir viena iš valstybės žlugimo priežasčių. Smuko gamybos ir pragyvenimo lygis, kilo hiperinfliacija, padidėjo įsiskolinimas užsieniui, bedarbystė. Kaip ir septintajame dešimtmetyje tai paskatino etninių konfliktų paaštrėjimą. Ekonominiai skirtumai gali būti valstybių skilimo priežastimi, nes neturinčios valstybės tautos negali apginti savo ekonominių interesų. Nacionalistiniai sąjūdžiai kilo ir atsilikusiose dalyse (Kosove) ir ekonomiškai labiau pažengusiose Jugoslavijos dalyse (Kroatija). Prieštaravimai tarp respublikų kilo dėl ekonominių reformų pobūdžio ir ekonominės pagalbos mažiau ekonomiškai išsivysčiusioms respublikoms. Kadangi Kroatijos ir Slovėnijos respublikų ekonomika buvo labiau išsivysčiusi (jas galima vadinti industrinėmis Jugoslavijos respublikomis), šios vakarinės respublikos buvo suinteresuotos liberaliomis reformomis ir didesne šalies decentralizacija. Serbijos vadovybė ir centrinis biurokratinis aparatas, priešingai, kaip priemonę ekonominės krizės įveikimui matė didesnę centralizaciją. Kitos respublikos užėmė tarpinę poziciją arba neturėjo aiškios nuomonės.
Taip pat paaštrėjo valdančiosios partijos legitimacijos klausimas. Sugebėjimas užtikrinti minimalią gerovę darbininkams ir smulkiems žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo vienas iš komunistinio režimo pagrindų, kartu su "trečiojo kelio" ideologija. Devintajame dešimtmetyje, žlungant komunistų sukurtam "socialiniam kontraktui", puikia legitimacijos priemone galėjo tapti nacionalizmas.
XX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje vėl aiškesnę išraišką ėmė įgauti Jugoslavijos tautų nacionalistiniai judėjimai. Serbų nacionalistiniai judėjimai didžiausią grėsmę serbų tautai vaizdavo iš Kosovo albanų pusės. 1986 m. Serbijos Menų ir Mokslų Akademija parengė dokumentą, kuris tapo žinomas kaip "Memorandumas". Šis dokumentas nebuvo oficialiai pabaigtas ir tapo savotiška serbų nacionalizmo programa. "Memorandume" teigiama, kad "Serbija esanti ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai diskriminuojama Jugoslavijos viduje ir, kad etniniams serbams yra iškilęs pavojus Kosovo krašte ir Kroatijoje. Dokumente pabrėžiama būtinybė sujungti serbus, nepaisant egzistuojančių ribų tarp respublikų ir užtikrinti serbų dominavimą Kosovo krašte, kur didžiąją dalį gyventojų sudaro albanai. Serbų nacionalistų supratimu albanai siekė išvyti serbus iš Kosovo krašto.
Serbijoje prasidėjo demonstracijos ir mitingai prieš serbų padėties Kosovo krašte blogėjimą. Vienas pagrindinių tų protestų organizatorių buvo Serbijos komunistų partijos funkcionierius S. Miloševičius. S. Miloševičius, remdamasis nacionalistiniu sąjūdžiu Serbijoje dėl serbų teisių Kosove atstatymo, gana greitai įgavo vadovaujančią padėtį Serbijos Komunistų Sąjungoje ir vyriausybėje. S. Miloševičiaus sėkmę garantavo konservatyvioji komunistų partijos frakcija, kuri iš pradžių pasisakė už Jugoslavijos federacijos sustiprinimą remiantis komunistų partijos autoritetu. Vėliau šios pastangos peraugo į judėjimą už "Didžiosios Serbijos" sukūrimą.
Konservatyviųjų komunistų, valstybės funkcionierių ir armijos vadovybės suformuluotą programą galima apibūdinti tokiais pagrindiniais bruožais. Pirma, ekonominės krizės sprendimas galimas tik per didesnę šalies centralizaciją. Antra, jei neįmanoma išsaugoti Jugoslavijos pagal Serbijos pasiūlymus, turi būti sukurta Serbijos valstybė, kuri vienytų visus serbus, nepaisant egzistuojančių vidaus sienų tarp respublikų.
Antrasis serbų nacionalizmo vystymosi etapas (po judėjimo už serbų teises Kosovo krašte) buvo susijęs su serbų tautinių mažumų mobilizavimu kitose Jugoslavijos respublikose, ypač Kroatijoje. Kroatijos serbų padėtis lyginta su serbų padėtimi Kosove. Serbijos nacionalistinė kampanija žiniasklaidoje sukėlė nesaugumo jausmą tarp kroatų. Kroatijos Demokratinės Bendruomenės (HDZ) lyderiai iškilo iš šio netikrumo jausmo, jų pergalę rinkimuose rėmė nacionalistinė programa. Komunistų partija Kroatijoje, kaip ir kitose Jugoslavijos respublikose, irgi bandė būti tautos interesų gynėjais, tačiau jie buvo laikomi Jugoslavijos partinio aparato dalimi, todėl manyta, kad jie negali atstovauti tautos interesų. Be to, nacionalistinės idėjos tarp Kroatijos komunistų pasklido per vėlai ir tebuvo bandymas prisivyti nacionalistinės retorikos radikalumu kitas nacionalistines partijas.
Kitaip nei Serbijoje, kur nacionalizmas iš pat pradžių įgavo agresyvų pobūdį, kroatų nacionalizmas devintajame dešimtmetyje perėjo keletą fazių. Pirminė nacionalizmo fazė ne tik akcentavo nacionalinės valstybės sukūrimą, bet tai siejo su ekonomine ir politine liberalizacija. Teritorinė ekspansija, siekiant suvienyti visus kroatus vienoje valstybėje, buvo minima retai. Vėliau, vykstant kovoms su bei Bosnijos konflikto metu, liberalusis kroatų nacionalizmo pagrindas nyko.
ir valdančiąja tapusios HDZ partijos programa siekė įjungti dalį Bosnijos į Kroatijos teritoriją. Taip pat akcentuota būtinybė perimti į kroatų rankas tam tikras valstybinio gyvenimo sritis, kur dominavo serbai. Komunistų valdymo metais serbų buvo neproporcingai daug armijoje, policijoje, partinėse ir valdymo institucijose. Simboliniu aktu, kuris turėjo parodyti padėties pasikeitimą, buvo konstitucijos pataisa, kuria panaikinta nuostata, kad serbai kartu su kroatais sudaro Kroatijos valstybę.
Jugoslavijos žlugimas
Devintojo dešimtmečio pradžioje ėmė aiškėti, kad Jugoslavija pamažu juda link konfederacijos ar net dezintegracijos. Tai buvo visiškai nepriimtina Serbijos kultūriniam ir politiniam elitui, nes tai būtų reiškę pagrindinės serbų nacionalinės idėjos - visi serbai vienoje valstybėje - žlugimą.
Serbams Jugoslavijos dezintegracija buvo skaudi tuo, kad buvo pažeistas savotiškas serbus tenkinantis kompromisas. Nors ir nebuvo sukurta , tačiau visi serbai buvo vienoje valstybėje. Viena iš komunistų populiarumo Serbijoje ir Juodakalnijoje priežasčių buvo tai, kad kiekviena antikomunistinė ataka buvo sutinkama ir kaip nacionalinis konfliktas, pasikėsinimas į serbų dominuojančią padėtį federacijoje.
1991 m. kilo kruvinas karas tarp skirtingų tautinių grupių Jugoslavijoje. Vykdydamos „etninį valymą“ jos mėgino užsitikrinti šalies teritorija viena kitos sąskaita. Etninė nacionalizmo forma ypač nemaloniai pasireiškė Bosnijoje ir Hercegovinoje. Serbams davus pradžią, kroatai su musulmonais irgi įsteigė koncentracijos stovyklas, žudė ir prievartavo moteris.
Nuorodos
- Hall J.A. Nationalisms, Clasified and Explained. In: Notions of Nationalism, CEU Press: Budapest, London, New York, 1995.
- Igrič G. In Serbia, Tragedy Without Catharsis. In:Transition.- vol.4.-Nr.2 (July 1997)
- http://www.usip.org/pubs/peaceworks/pwks8.pdf Archyvuota kopija 2008-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.usip.org/pubs/peaceworks/pwks8.pdf Archyvuota kopija 2008-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- T. Gotovska-Popova Nationalism in Postcommunist Eastern Europe. In:East European Quarterly. XXVII, p. 178.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jugoslavijos istorija, Kas yra Jugoslavijos istorija? Ką reiškia Jugoslavijos istorija?
Jugoslavija buvo valstybe pietryciu Europoje kuri is pradziu egzistavo kaip monarchija 1918 1941 m o veliau kaip socialistine ir federacine valstybe 1945 1991 m sios daugiatautes valstybes istorija daugiausia leme konfliktai tarp jos teritorijoje gyvenusiu tautu Tautine nesantaika galop leme ir sios valstybes zlugima Vakaru Balkanu istorijaSerbijos Juodkalnijos KosovoIlyrija MezijaBizantijos imperijaSerbu kunigaikstystes zupos RaskaBizantija Sirmijaus tema Duklia gt Serbijos DKSerbijos karalyste gt Serbijos imperijaMoravijos Serbija Zeta Prilepas Brankoviciai VojinoviciaiSerbijos despotijaOsmanu imperijaRumelijos ejaletaiModerniosios Serbijos istorija Juodkalnijos kunigaikstystesSerbijos Juodkalnijos karalystesJugoslavijos karalysteJugoslavija gt Serbija ir JuodkalnijaSerbija Juodkalnija KosovasApzvalga 1918 1991 m SHS valstybes herbasSerbu kroatu ir slovenu karalystes karalius Aleksandras I Jugoslavijos valstybe buvo įkurta 1918 m kaip Serbu kroatu ir slovenu karalyste Kraljevina Srba Hrvata i Slovenaca SHS Naujoji valstybe sujunge Serbija ir Juodkalnija su subyrejusios Habsburgu monarchijos dalimis Kroatija Slavonija Vojevodina Dalmatija ir bei Bosnija Hercegovina Jau kuriantis valstybei egzistavo skirtingos busimosios valstybes sandaros sampratos Iki tol Austrijai Vengrijai priklaususiu teritoriju slavai sieke federacines strukturos tuo tarpu Serbijos vyriausybe norejo sukurti centralizuota unitarine valstybe Del Italijos siekiu isplesti savo teritorija į Istrija ir Dalmatija valstybe buvo įkurta paskubomis o sprendimas del Jugoslavijos valstybes sandaros atidetas nes įtakingos abieju pusiu politines jegos sutarimo nesugebejo pasiekti Galiausiai buvo sukurta centralizuota Serbu kroatu ir slovenu karalyste kurioje dominavo serbai Tai neatitiko federacijos siekusiu kroatu tikslu Sostine ir centrinis aparatas buvo Belgrade kur vyravo didziaserbiska tautine ideja Ilga laika kovoje del autonomijos Vengrijos karalysteje kroatai bendra valstybe buvo labiausiai nusivyle Aristokratinis serbu nacionalizmas bandydamas įsiviespatauti bendroje valstybeje susidure su kroatu aristokratinio ir biurokratinio nacionalizmo misiniu bei burzuaziniu slovenu nacionalizmu Priestaravimai tarp skirtingu tautu per 70 metu daugiatautes valstybes istorija taip ir nebuvo įveikti Jau tarpukaryje tai leme valstybes egistavimui gresusias krizes kai kovojanciosios puses buvo pasiskirsciusios is esmes pagal tautinį principa Kita Jugoslavija kamavusi problema buvo skirtingas ekonominio kulturinio ir socialinio issivystymo lygis susijungusiose salyse Labiausiai issivysciusiomis buvo anksciau Dunojaus monarchijai priklausiusios Slovenija Kroatija ir Vojevodina Sios salys prie bendrojo Jugoslavijos socialinio produkto prisidejo zymiai daugiau nei likusios dalys Issivystymo atotrukis tarp Pietu ir Siaures dar labiau isryskejo paskutiniajame Jugoslavijos valstybes egzistavimo etape XX a 9 ame desimtmetyje Kai 1941 m balandzio menesį Treciasis Reichas paskelbe Jugoslavijai kara valstybe del savo vidiniu priestaravimu suzlugo per keleta dienu o agresoriams nebuvo rimtai pasipriesinta Okupantai pasinaudojo vienybes tarp jugoslavu trukumu kai kurios dalys buvo aneksuotos kitos perduotos Vengrijai Bulgarijai ir prijungtos prie Italijos kolonijos Albanijos o Kroatijoje sukurtas fasistinis marionetinis rezimas Netrukus Jugoslavijoje susikure kurie kovojo su okupantais is pradziu stipriausiais buvo monarchijai istikimu cetniku daliniai taciau greitai dominuoti eme komunistu partizanai vadovaujami Antrasis pasaulinis karas Jugoslavijoje tuo paciu buvo ir pilietinis karas su persipynusiais frontais kurie daznai sutapo su etninemis ribomis Partizanai ir kolaborantai kovojo tarpusavyje Vieni pries kitus kovojo ir Tito partizanai Daugiausia karo nusikaltimu Jugoslavijoje įvykde ne okupantai bet skirtingose pusese bekovojantys patys jugoslavai Taip kroatu ustasiu daliniai iszude desimtis tukstanciu serbu civiliu kurie buvo ju kontroliuojamoje teritorijoje bosniai buvo verbuojami į SS o komunistu partizanai po karo pabaigos iszude tukstancius slovenu ir kroatu kurie kovojo Asies valstybiu puseje Galiausiai nugalejo komunistai ir Tito su savo partija uzeme atsikuriancios Jugoslavijos valdzia Komunistu vadas bande tautybiu problema spresti jega pasalindamas vidaus priesus bei sukurdamas federacija Antrosios Jugoslavijos pagrindiniu mitu tapo bendra visu tautybiu partizanu daliniu kova pries fasistinius okupantus Si kova buvo ypac akcentuoja o jugoslavu pilietinis karas ir susije nusikaltimai nutylimi Po karo pabaigos Jugoslavija atkurta kaip socialistine ir federacine valstybe 1945 m Jugoslvijos komunistai įkure sesias federacines respublikas Slovenija Krotija ir Serbija nuo Serbijos atskirtos Makedonija ir Juodkalnija taip susilpninant dominuojancia Serbijos padetį kuri buvo pirmojoje federacijoje Be to sukurta sestoji etniskai labai misri respublika Bosnija Hercegovina kurios Tito nenorejo atiduoti nei Serbijai nei Kroatijai Serbija isliko didziausia respublika taciau joje veliau buvo sukurtos autonomines Vojevodinos ir Kosovo respublikos Kaip ir kitose komunistinese salyse po 1945 m buvo visiskai pertvarkyta ekonomine sistema Buvo nacionalizuoti bankai ir pramone panaikinta stambioji zemevalda Skirtingai nuo kitu komunistiniu valstybiu Jugoslavijoje nebuvo vykdoma zemes ukio kolektyvizacija Uzsienio politikoje komunistine Jugoslavija sugebejo atsikratyti stalinistines Tarybu Sajungos įtakos o tarptautineje arenoje Saltojo karo metu Jugoslavija buvo laikoma lydere Atsiskyrusi nuo sovietu bloko Jugoslavija gavo didele ekonomine Vakaru pagalba nors tuo paciu islaike artimus prekybinius santykius su Kurį laika Jugoslavijos ekonomine sistema atrode sekminga ir gyvenimo lygis Jugoslavijoje pagerejo Veliausiai septintajame desimtmetyje visgi paaiskejo kad nepavyko ekonomiskai isvystyti pietiniu respubliku taip pat tai kad gyvenimo lygio pagerejimas pasiektas ypac didelio valstybes įsiskolinimo kaina bei tai kad nors desimtys tukstanciu jugoslavu uzdarbiavo Vakaru Europoje nepavyko suvaldyti bedarbystes lygio Septintojo desimtmecio pabaigoje paastrejo nacionaliniai priestaravimai tarp Jugoslavijos tautu Is filologu gincu del serbu kroatu kalbos standartizavimo kilo judejimas gynes kroatu teises Jugoslavijoje Sis judejimas 1971 m buvo numalsintas policijos pagalba 1974 m Tito isleido nauja Jugoslavijos konstitucija kuri sustiprino federaciniu respubliku ir autonominiu krastu teises Po Tito kuris pagal konstitucija buvo prezidentu iki gyvos galvos mirties 1980 m valstybes auksciausiaja institucija tapo valstybes prezidiumas sudarytas is respubliku prezidentu Jugoslavijos Socialistine Federacine RespublikaSocialistines Jugoslavijos veliava Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika susikure po Antrojo pasaulinio karo Jos istorija apima laikotarpį nuo 1945 m lapkricio 29 d kai pakeite iki tol gyvavusia Jugoslavijos Demokratine Respublika iki 1992 m balandzio 28 d zlugus Jugoslavijos Socialistinei Federacinei Respublikai ir susikurus Jugoslavijos Federacinei Respublikai Nuo pat valstybes susikurimo tarp jos skirtingu daliu egzistavo ryskus ekonominiai skirtumai kurie nepaisant aktyviu vadovybes pastangu taip ir nebuvo įveikti XX a septintajeme desimtmetyje kilusi ekonomine krize sukele politinius protestus ir nacionalisnius albanu kroatu ir serbu judejimus Siu įvykiu įtakota naujoji 1974 m Jugoslavijos konstitucija buvo orientuota į ekonomikos ir kai kuriu kitu valstybes valdymo sriciu decentralizavima XX a devintajame desimtmetyje Jusgoslavijos SFR prasidejo ekonomine krize kuri laikoma ir viena is valstybes zlugimo priezasciu Smuko gamybos ir pragyvenimo lygis kilo hiperinfliacija padidejo įsiskolinimas uzsieniui bedarbyste Kaip ir septintajame desimtmetyje tai paskatino etniniu konfliktu paastrejima Ekonominiai skirtumai gali buti valstybiu skilimo priezastimi nes neturincios valstybes tautos negali apginti savo ekonominiu interesu Nacionalistiniai sajudziai kilo ir atsilikusiose dalyse Kosove ir ekonomiskai labiau pazengusiose Jugoslavijos dalyse Kroatija Priestaravimai tarp respubliku kilo del ekonominiu reformu pobudzio ir ekonomines pagalbos maziau ekonomiskai issivysciusioms respublikoms Kadangi Kroatijos ir Slovenijos respubliku ekonomika buvo labiau issivysciusi jas galima vadinti industrinemis Jugoslavijos respublikomis sios vakarines respublikos buvo suinteresuotos liberaliomis reformomis ir didesne salies decentralizacija Serbijos vadovybe ir centrinis biurokratinis aparatas priesingai kaip priemone ekonomines krizes įveikimui mate didesne centralizacija Kitos respublikos uzeme tarpine pozicija arba neturejo aiskios nuomones Taip pat paastrejo valdanciosios partijos legitimacijos klausimas Sugebejimas uztikrinti minimalia gerove darbininkams ir smulkiems zemes ukio produkcijos gamintojams buvo vienas is komunistinio rezimo pagrindu kartu su treciojo kelio ideologija Devintajame desimtmetyje zlungant komunistu sukurtam socialiniam kontraktui puikia legitimacijos priemone galejo tapti nacionalizmas XX a 9 ojo desimtmecio viduryje vel aiskesne israiska eme įgauti Jugoslavijos tautu nacionalistiniai judejimai Serbu nacionalistiniai judejimai didziausia gresme serbu tautai vaizdavo is Kosovo albanu puses 1986 m Serbijos Menu ir Mokslu Akademija parenge dokumenta kuris tapo zinomas kaip Memorandumas Sis dokumentas nebuvo oficialiai pabaigtas ir tapo savotiska serbu nacionalizmo programa Memorandume teigiama kad Serbija esanti ekonomiskai politiskai ir kulturiskai diskriminuojama Jugoslavijos viduje ir kad etniniams serbams yra iskiles pavojus Kosovo kraste ir Kroatijoje Dokumente pabreziama butinybe sujungti serbus nepaisant egzistuojanciu ribu tarp respubliku ir uztikrinti serbu dominavima Kosovo kraste kur didziaja dalį gyventoju sudaro albanai Serbu nacionalistu supratimu albanai sieke isvyti serbus is Kosovo krasto Serbijoje prasidejo demonstracijos ir mitingai pries serbu padeties Kosovo kraste blogejima Vienas pagrindiniu tu protestu organizatoriu buvo Serbijos komunistu partijos funkcionierius S Milosevicius S Milosevicius remdamasis nacionalistiniu sajudziu Serbijoje del serbu teisiu Kosove atstatymo gana greitai įgavo vadovaujancia padetį Serbijos Komunistu Sajungoje ir vyriausybeje S Miloseviciaus sekme garantavo konservatyvioji komunistu partijos frakcija kuri is pradziu pasisake uz Jugoslavijos federacijos sustiprinima remiantis komunistu partijos autoritetu Veliau sios pastangos peraugo į judejima uz Didziosios Serbijos sukurima Konservatyviuju komunistu valstybes funkcionieriu ir armijos vadovybes suformuluota programa galima apibudinti tokiais pagrindiniais bruozais Pirma ekonomines krizes sprendimas galimas tik per didesne salies centralizacija Antra jei neįmanoma issaugoti Jugoslavijos pagal Serbijos pasiulymus turi buti sukurta Serbijos valstybe kuri vienytu visus serbus nepaisant egzistuojanciu vidaus sienu tarp respubliku Antrasis serbu nacionalizmo vystymosi etapas po judejimo uz serbu teises Kosovo kraste buvo susijes su serbu tautiniu mazumu mobilizavimu kitose Jugoslavijos respublikose ypac Kroatijoje Kroatijos serbu padetis lyginta su serbu padetimi Kosove Serbijos nacionalistine kampanija ziniasklaidoje sukele nesaugumo jausma tarp kroatu Kroatijos Demokratines Bendruomenes HDZ lyderiai iskilo is sio netikrumo jausmo ju pergale rinkimuose reme nacionalistine programa Komunistu partija Kroatijoje kaip ir kitose Jugoslavijos respublikose irgi bande buti tautos interesu gynejais taciau jie buvo laikomi Jugoslavijos partinio aparato dalimi todel manyta kad jie negali atstovauti tautos interesu Be to nacionalistines idejos tarp Kroatijos komunistu pasklido per velai ir tebuvo bandymas prisivyti nacionalistines retorikos radikalumu kitas nacionalistines partijas Kitaip nei Serbijoje kur nacionalizmas is pat pradziu įgavo agresyvu pobudį kroatu nacionalizmas devintajame desimtmetyje perejo keleta faziu Pirmine nacionalizmo faze ne tik akcentavo nacionalines valstybes sukurima bet tai siejo su ekonomine ir politine liberalizacija Teritorine ekspansija siekiant suvienyti visus kroatus vienoje valstybeje buvo minima retai Veliau vykstant kovoms su bei Bosnijos konflikto metu liberalusis kroatu nacionalizmo pagrindas nyko ir valdanciaja tapusios HDZ partijos programa sieke įjungti dalį Bosnijos į Kroatijos teritorija Taip pat akcentuota butinybe perimti į kroatu rankas tam tikras valstybinio gyvenimo sritis kur dominavo serbai Komunistu valdymo metais serbu buvo neproporcingai daug armijoje policijoje partinese ir valdymo institucijose Simboliniu aktu kuris turejo parodyti padeties pasikeitima buvo konstitucijos pataisa kuria panaikinta nuostata kad serbai kartu su kroatais sudaro Kroatijos valstybe Jugoslavijos zlugimasJugoslavijos padalinimas Devintojo desimtmecio pradzioje eme aisketi kad Jugoslavija pamazu juda link konfederacijos ar net dezintegracijos Tai buvo visiskai nepriimtina Serbijos kulturiniam ir politiniam elitui nes tai butu reiske pagrindines serbu nacionalines idejos visi serbai vienoje valstybeje zlugima Serbams Jugoslavijos dezintegracija buvo skaudi tuo kad buvo pazeistas savotiskas serbus tenkinantis kompromisas Nors ir nebuvo sukurta taciau visi serbai buvo vienoje valstybeje Viena is komunistu populiarumo Serbijoje ir Juodakalnijoje priezasciu buvo tai kad kiekviena antikomunistine ataka buvo sutinkama ir kaip nacionalinis konfliktas pasikesinimas į serbu dominuojancia padetį federacijoje 1991 m kilo kruvinas karas tarp skirtingu tautiniu grupiu Jugoslavijoje Vykdydamos etninį valyma jos megino uzsitikrinti salies teritorija viena kitos saskaita Etnine nacionalizmo forma ypac nemaloniai pasireiske Bosnijoje ir Hercegovinoje Serbams davus pradzia kroatai su musulmonais irgi įsteige koncentracijos stovyklas zude ir prievartavo moteris NuorodosHall J A Nationalisms Clasified and Explained In Notions of Nationalism CEU Press Budapest London New York 1995 Igric G In Serbia Tragedy Without Catharsis In Transition vol 4 Nr 2 July 1997 http www usip org pubs peaceworks pwks8 pdf Archyvuota kopija 2008 04 09 is Wayback Machine projekto http www usip org pubs peaceworks pwks8 pdf Archyvuota kopija 2008 04 09 is Wayback Machine projekto T Gotovska Popova Nationalism in Postcommunist Eastern Europe In East European Quarterly XXVII p 178