Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Josifas KovnerisGimė 1895 m gruodžio 17 d VilniusMirė 1959 m sausio 4 d 63 metai MaskvaPalaidotas a Vvedenskio kapinėse
Josifas Kovneris
| Josifas Kovneris | |
|---|---|
| Gimė | 1895 m. gruodžio 17 d. Vilnius |
| Mirė | 1959 m. sausio 4 d. (63 metai) Maskva |
| Palaidotas (-a) | Vvedenskio kapinėse Maskvoje |
| Veikla | kompozitorius |
Josifas Naumovičius Kovneris (rus. Ковнер, Иосиф Наумович; 1895 m. gruodžio 17 d. (29 d.), Vilnius – 1959 m. sausio 4 d. Maskva) – sovietų kompozitorius ir dirigentas, dainų, operečių ir muzikos dramos spektakliams bei animaciniams filmams autorius.
Biografija
1914 m. Josifas Kovneris baigė Rusijos muzikos draugijos Vilniaus muzikos kolegiją E. I. Stanek-Lovmyanskaya fortepijono klasę. Muzikos teorijos mokėsi pas kompozitorių Konstantiną Galkauską, 1915 m. studijavo Petrogrado konservatorijoje. Kompozicijos mokėsi pas Vasilijų Kalafatį, instrumentuotės – pas Aleksandrą Glazunovą, 1918–1923 m. mokėsi pas to meto žymų kompozitorių ir muzikos veikėją Georgijų Katuarą, o 1923–1942 m. buvo Maskvos jaunųjų žiūrovų teatro vyriausiasis dirigentas ir muzikinio skyriaus vedėjas.
Kūryba
Per savo veiklos laikotarpį kompozitorius parašė daug kūrinių vaikams bei muzikos animaciniams filmams. Jo palikimas – simfonija-poema „Pergalių kelias“ (1929 m.), siuita „Kaukazo paveikslai“ (1934 m.), „Siuita vaikams“ (1945 m.) simfoniniam orkestrui.
Antrojo pasaulinio karo metu, būdamas Sverdlovske, Kovneris pasuko į operetės žanrą, kuriam liko ištikimas visą šeštąjį dešimtmetį. Iš viso kompozitorius parašė muziką daugiau nei penkiasdešimčiai spektaklių. Paminėtini tokie kūriniai, kaip „Laisvieji flamandai“ (pagal Čarlso de Kosterio „Ulenspiegelio legendą“ (1935 m.), „Anderseno pasakos“ (pastatė V. Smirnova, 1935 m.), muzika Sergejaus Michalkovo pjesei „Tomas Kenti“ (pagal Marko Tveno „Princą ir elgetą“ (1938 m.), „Jie čia nesikandžioja“ (1930 m.), „Nekviestas svečias“ (1937 m.), „Dramblys ir Mopsas“ (1940 m.) bei muzikinės komedijos: „Bronzinis biustas“ (1944 m.), „Akulina“ (1948 m.), „Perlas“ (1953 m.-1954 m.), „Nežemiška būtybė“ (1955 m.).
Iš visų Josifo Kovnerio operečių labiausiai žinoma „Akulina“, kuri buvo sėkmingai atlikta ne tik daugelyje Sovietų sąjungos scenų, bet ir užsienyje – Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje.
Pastatymai Lietuvoje
Lietuvoje 1956 m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta Josifo Kovnerio operetė „Akulina“
Nuorodos
Soviet film soundtracs (1928–1950), vol. 5. [2]
Atmintis
Josifas Kovneris palaidotas Vvedenskio kapinėse Maskvoje.
Šaltiniai
- L Micheeva ir A Orelovič, „Joseph Kovner“ (rus. Л. Михеева, А. Орелович), [1].
- Josifas Kovneris, Muzikinė enciklopedija:Tarybinė enciklopedija (rus. Музыкальная энциклопедия / Гл ред. Ю. В. Келдыш. — М.: Советская энциклопедия), 1982 m., t. 6, p. 791.
- Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941–2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Josifas Kovneris, Kas yra Josifas Kovneris? Ką reiškia Josifas Kovneris?
Josifas KovnerisGime 1895 m gruodzio 17 d VilniusMire 1959 m sausio 4 d 63 metai MaskvaPalaidotas a Vvedenskio kapinese MaskvojeVeikla kompozitorius Josifas Naumovicius Kovneris rus Kovner Iosif Naumovich 1895 m gruodzio 17 d 29 d Vilnius 1959 m sausio 4 d Maskva sovietu kompozitorius ir dirigentas dainu opereciu ir muzikos dramos spektakliams bei animaciniams filmams autorius Biografija1914 m Josifas Kovneris baige Rusijos muzikos draugijos Vilniaus muzikos kolegija E I Stanek Lovmyanskaya fortepijono klase Muzikos teorijos mokesi pas kompozitoriu Konstantina Galkauska 1915 m studijavo Petrogrado konservatorijoje Kompozicijos mokesi pas Vasiliju Kalafatį instrumentuotes pas Aleksandra Glazunova 1918 1923 m mokesi pas to meto zymu kompozitoriu ir muzikos veikeja Georgiju Katuara o 1923 1942 m buvo Maskvos jaunuju ziurovu teatro vyriausiasis dirigentas ir muzikinio skyriaus vedejas KurybaPer savo veiklos laikotarpį kompozitorius parase daug kuriniu vaikams bei muzikos animaciniams filmams Jo palikimas simfonija poema Pergaliu kelias 1929 m siuita Kaukazo paveikslai 1934 m Siuita vaikams 1945 m simfoniniam orkestrui Antrojo pasaulinio karo metu budamas Sverdlovske Kovneris pasuko į operetes zanra kuriam liko istikimas visa sestajį desimtmetį Is viso kompozitorius parase muzika daugiau nei penkiasdesimciai spektakliu Paminetini tokie kuriniai kaip Laisvieji flamandai pagal Carlso de Kosterio Ulenspiegelio legenda 1935 m Anderseno pasakos pastate V Smirnova 1935 m muzika Sergejaus Michalkovo pjesei Tomas Kenti pagal Marko Tveno Princa ir elgeta 1938 m Jie cia nesikandzioja 1930 m Nekviestas svecias 1937 m Dramblys ir Mopsas 1940 m bei muzikines komedijos Bronzinis biustas 1944 m Akulina 1948 m Perlas 1953 m 1954 m Nezemiska butybe 1955 m Is visu Josifo Kovnerio opereciu labiausiai zinoma Akulina kuri buvo sekmingai atlikta ne tik daugelyje Sovietu sajungos scenu bet ir uzsienyje Cekoslovakijoje Rumunijoje Vengrijoje Pastatymai LietuvojeLietuvoje 1956 m Kauno valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta Josifo Kovnerio operete Akulina NuorodosSoviet film soundtracs 1928 1950 vol 5 2 AtmintisJosifas Kovneris palaidotas Vvedenskio kapinese Maskvoje SaltiniaiL Micheeva ir A Orelovic Joseph Kovner rus L Miheeva A Orelovich 1 Josifas Kovneris Muzikine enciklopedija Tarybine enciklopedija rus Muzykalnaya enciklopediya Gl red Yu V Keldysh M Sovetskaya enciklopediya 1982 m t 6 p 791 Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektakliu chronologinis sarasas ribos 1941 2021 28 p sudarytoja Lina Stankeviciute Kauno Muzikinio Teatro Archyvas 2021 09 01