Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jose de San Martin
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Chosė de San Martinas | |
|---|---|
| Gimė | 1778 m. vasario 25 d. Japeju, Argentina |
| Mirė | 1850 m. rugsėjo 17 d. (72 metai) Pajūrio Bulonė, Prancūzija |
| Tautybė | argentinietis |
| Tėvai | Juan de San Martín, Gregoria Matorras del Ser |
| Sutuoktinis (-ė) | María de los Remedios de Escalada |
| Veikla | Pietų Amerikos išsidavavimo vienas lyderių |
| Vikiteka | Chosė de San Martinas |
| Parašas | |
Chosė Fransiskas de San Martinas i Matorasas (José Francisco de San Martín y Matorras; 1778 m. vasario 25 d. – 1850 m. rugpjūčio 17 d.) – Argentinos generolas ir vienas garsiausių Pietų Amerikos išsilaisvinimo sąjūdžio lyderių.
Kartu su Simonu Bolivaru San Martinas išvadavo Pietų Ameriką iš Ispanijos jungo. San Martinas yra Argentinos, Čilės ir Peru nacionalinis didvyris.
Chosė de San Martinas gimė nedideliame Japeju miestelyje, Korienteso prov., Argentinoje, tuometinės La Platos vicekaralystės teritorijoje. Jo tėvas buvo ispanų tarnautojas. Jaunystėje išvyko į Ispaniją, kur įgijo išsilavinimą. Jis mokėsi Madrido karo akademijoje, įgijo leitenanto, o 1808 m. papulkininkio laipsnį. San Martinas su Ispanijos armija kovojo prieš Portugaliją, Afrikos kolonijose ir prieš Napoleono invaziją.
1812 m. Napoleonui užėmus Ispanijos valdžią, grįžo atgal į Argentiną. Pasisiūlė tarnauti revoliucinėje armijoje. Laikinoji valdžia sudarė Granaderos kavaleriją vadovaujamą San Martino, kuri turėjo tapti svarbiausia revoliucijos jėga. San Martinas vadovavo sukilimams prieš ispanų pajėgas, o 1813 m. vasario 3 d. laimėjo San Lorenso mūšį. Tai buvo pirmoji argentiniečių pergalė . Revoliucinė valdžia jam suteikė generolo laipsnį. Atsisakė Kujo gubernatoriaus posto. 1817 m. persikėlė per Andus ir kartu su Bernardo O'Higginsu išvadavo Čilę. Tada atkreipė dėmėsį į Ispanijos tvirtovę – Peru. Net dvejus metus San Martinas ruošėsi puolimui jūra. Įsiveržęs į Peru sunkiai skynėsi kelią pergalės link, tačiau 1820 m. gruodžio 6 d. laimėjo Pisko mūšį ir vicekaralius buvo priverstas pasiduoti. 1821 m. liepos 12 d. San Martino armija įžengė į Limą. Netrukus Peru paskelbė nepriklausomybę. Paskelbtas nacionaliniu Peru gynėju. Suformavus parlamentą, jis atsisakė šių pareigų. 1822 m. liepos 26 d. Sam Martinas Gvajakilyje susitiko su šiaurinės Pietų Amerikos dalies išvaduotoju Simonu Bolivaru. Čia buvo sudaryti planai dėl Lotynų Amerikos ateities. Dauguma šių planų liko neišaiškinti ir nėra žinoma ką nusprendė didieji išvaduotojai.
1824 m. mirus žmonai Remedios de Escalada, San Martinas su dukra pasitraukė į Prancūziją, kur Pajūrio Bulonės mieste ir praleido paskutines savo gyvenimo dienas. 1880 m. Chosė da San Martino palaikai pergabenti ir palaidoti Buenos Airių katedroje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jose de San Martin, Kas yra Jose de San Martin? Ką reiškia Jose de San Martin?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Chose de San MartinasGime 1778 m vasario 25 d Japeju ArgentinaMire 1850 m rugsejo 17 d 72 metai Pajurio Bulone PrancuzijaTautybe argentinietisTevai Juan de San Martin Gregoria Matorras del SerSutuoktinis e Maria de los Remedios de EscaladaVeikla Pietu Amerikos issidavavimo vienas lyderiuVikiteka Chose de San MartinasParasas Chose Fransiskas de San Martinas i Matorasas Jose Francisco de San Martin y Matorras 1778 m vasario 25 d 1850 m rugpjucio 17 d Argentinos generolas ir vienas garsiausiu Pietu Amerikos issilaisvinimo sajudzio lyderiu Kartu su Simonu Bolivaru San Martinas isvadavo Pietu Amerika is Ispanijos jungo San Martinas yra Argentinos Ciles ir Peru nacionalinis didvyris San Martinas skelbia Peru nepriklausomybe Chose de San Martinas gime nedideliame Japeju miestelyje Korienteso prov Argentinoje tuometines La Platos vicekaralystes teritorijoje Jo tevas buvo ispanu tarnautojas Jaunysteje isvyko į Ispanija kur įgijo issilavinima Jis mokesi Madrido karo akademijoje įgijo leitenanto o 1808 m papulkininkio laipsnį San Martinas su Ispanijos armija kovojo pries Portugalija Afrikos kolonijose ir pries Napoleono invazija 1812 m Napoleonui uzemus Ispanijos valdzia grįzo atgal į Argentina Pasisiule tarnauti revoliucineje armijoje Laikinoji valdzia sudare Granaderos kavalerija vadovaujama San Martino kuri turejo tapti svarbiausia revoliucijos jega San Martinas vadovavo sukilimams pries ispanu pajegas o 1813 m vasario 3 d laimejo San Lorenso musį Tai buvo pirmoji argentinieciu pergale Revoliucine valdzia jam suteike generolo laipsnį Atsisake Kujo gubernatoriaus posto 1817 m persikele per Andus ir kartu su Bernardo O Higginsu isvadavo Cile Tada atkreipe demesį į Ispanijos tvirtove Peru Net dvejus metus San Martinas ruosesi puolimui jura Įsiverzes į Peru sunkiai skynesi kelia pergales link taciau 1820 m gruodzio 6 d laimejo Pisko musį ir vicekaralius buvo priverstas pasiduoti 1821 m liepos 12 d San Martino armija įzenge į Lima Netrukus Peru paskelbe nepriklausomybe Paskelbtas nacionaliniu Peru gyneju Suformavus parlamenta jis atsisake siu pareigu 1822 m liepos 26 d Sam Martinas Gvajakilyje susitiko su siaurines Pietu Amerikos dalies isvaduotoju Simonu Bolivaru Cia buvo sudaryti planai del Lotynu Amerikos ateities Dauguma siu planu liko neisaiskinti ir nera zinoma ka nusprende didieji isvaduotojai San Martinas senatveje Vienintele jo nuotrauka 1824 m mirus zmonai Remedios de Escalada San Martinas su dukra pasitrauke į Prancuzija kur Pajurio Bulones mieste ir praleido paskutines savo gyvenimo dienas 1880 m Chose da San Martino palaikai pergabenti ir palaidoti Buenos Airiu katedroje