Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Chosė HernandesasChosė Hernandesas 1875 m Gimimo vardas José Rafael Hernández y PueyrredónGimė 1834 m lapkričio 10 d Čak
José Hernández
| Chosė Hernandesas | |
|---|---|
| Chosė Hernandesas ~1875 m. | |
| Gimimo vardas | José Rafael Hernández y Pueyrredón |
| Gimė | 1834 m. lapkričio 10 d. Čakras de Perdrielio vs. (dab. Vilja Balesteris), |
| Mirė | 1886 m. spalio 21 d. (51 metai) Buenos Airės, Argentina |
| Palaidotas (-a) | Rekoletos kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Carolina González del Solar |
| Vaikai | 8 |
| Veikla | poetas, rašytojas, žurnalistas, kovotojas |
| Žinomas (-a) už | Poemos „Martinas Fjeras“ kūrėjas |
Chosė Rafaelis Hernandesas i Pueiredonas (José Rafael Hernández y Pueyrredón; 1834 m. lapkričio 10 d. – 1886 m. spalio 21 d.) – Argentinos poetas, rašytojas, žurnalistas, kovotojas.
Biografija
Gimė iš Ispanijos kilusių žemvaldžių Pueiredonų šeimoje netoli Buenos Airių. 1841–1845 m. mokėsi San Telmo licėjuje. Tačiau vėliau turėjo sveikatos bėdų, dėl ko gydytojas patarė vaikui pakeisti klimatą, tad Chosė Hernandesas kartu su tėvu, prižiūrėjusiu ūkius, patraukė į pampas, kur susipažino su gaučais.
1853–1868 m. įstojo į pajėgas ir įsitraukė į kovas su . 1870 m. po nepavykusio perversmo prieš prezidentą Domingą Sarmientą, Hernandesas pasitraukė į Braziliją. 1872 m. grįžo į Buenos Aires ir paskelbė savo svarbiausią veikalą – „“.
Chosė Hernandesas rašė straipsnius į įvairius žurnalus ir leidinius (La Reforma Pacífica, El Nacional argentino, El Litoral, El Argentino, El Eco de Corrientes, La Capital de Rosario), vėliau įsteigė laikraštį El Río de la Plata. Pasisakė prieš Domingo Sarmiento vykdytą modernizaciją ir centralizaciją, palaikė Buenos Airių provincijos autonomiją ir gyvulininkyste paremtą gyvenimo būdą, tačiau prieštaravo į autonomistui generolui Chuanui Manueliui de Rosasui, kurį laikė despotu.
Kūryba
Žymiausias Chosė Hernandeso kūrinys – epinė realistinė poema „Gaučas Martinas Fjeras“ (El Gaucho Martín Fierro, 1872 m., 1879 m. išleido tęsinį „Martino Fjero sugrįžimas“ La vuelta de Martín Fierro). Jo kūryba laikoma gaučų ir visos Argentinos literatūros šedevru. Savo poemoje jis aprašo nykstantį gaučų gyvenimo būdą ir indėnų naikinimą. Gausu gaučų tautosakos, būdingi ryškūs buities vaizdai.
Taip pat parašė didaktinių, politinių ir biografinių kūrinių.
Šaltiniai
- Cronología de José Hernández, Biblioteca virtual de Miguel de Cervantes
- José Hernández, Encyclopaedia Britannica.
- Herrero Mayor, Avelino (1972). Escolios al Martín Fierro. Buenos Aires: Ministerio de Cultura y Educación, Dirección General de Administración. p. 5.
- Bronius Dovydaitis. José Hernández. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie José Hernández, Kas yra José Hernández? Ką reiškia José Hernández?
Chose HernandesasChose Hernandesas 1875 m Gimimo vardas Jose Rafael Hernandez y PueyrredonGime 1834 m lapkricio 10 d Cakras de Perdrielio vs dab Vilja Balesteris Mire 1886 m spalio 21 d 51 metai Buenos Aires ArgentinaPalaidotas a Rekoletos kapinesSutuoktinis e Carolina Gonzalez del SolarVaikai 8Veikla poetas rasytojas zurnalistas kovotojasZinomas a uz Poemos Martinas Fjeras kurejas Chose Rafaelis Hernandesas i Pueiredonas Jose Rafael Hernandez y Pueyrredon 1834 m lapkricio 10 d 1886 m spalio 21 d Argentinos poetas rasytojas zurnalistas kovotojas BiografijaGime is Ispanijos kilusiu zemvaldziu Pueiredonu seimoje netoli Buenos Airiu 1841 1845 m mokesi San Telmo licejuje Taciau veliau turejo sveikatos bedu del ko gydytojas patare vaikui pakeisti klimata tad Chose Hernandesas kartu su tevu priziurejusiu ukius patrauke į pampas kur susipazino su gaucais 1853 1868 m įstojo į pajegas ir įsitrauke į kovas su 1870 m po nepavykusio perversmo pries prezidenta Dominga Sarmienta Hernandesas pasitrauke į Brazilija 1872 m grįzo į Buenos Aires ir paskelbe savo svarbiausia veikala Chose Hernandesas rase straipsnius į įvairius zurnalus ir leidinius La Reforma Pacifica El Nacional argentino El Litoral El Argentino El Eco de Corrientes La Capital de Rosario veliau įsteige laikrastį El Rio de la Plata Pasisake pries Domingo Sarmiento vykdyta modernizacija ir centralizacija palaike Buenos Airiu provincijos autonomija ir gyvulininkyste paremta gyvenimo buda taciau priestaravo į autonomistui generolui Chuanui Manueliui de Rosasui kurį laike despotu KurybaZymiausias Chose Hernandeso kurinys epine realistine poema Gaucas Martinas Fjeras El Gaucho Martin Fierro 1872 m 1879 m isleido tesinį Martino Fjero sugrįzimas La vuelta de Martin Fierro Jo kuryba laikoma gaucu ir visos Argentinos literaturos sedevru Savo poemoje jis apraso nykstantį gaucu gyvenimo buda ir indenu naikinima Gausu gaucu tautosakos budingi ryskus buities vaizdai Taip pat parase didaktiniu politiniu ir biografiniu kuriniu SaltiniaiCronologia de Jose Hernandez Biblioteca virtual de Miguel de Cervantes Jose Hernandez Encyclopaedia Britannica Herrero Mayor Avelino 1972 Escolios al Martin Fierro Buenos Aires Ministerio de Cultura y Educacion Direccion General de Administracion p 5 Bronius Dovydaitis Jose Hernandez Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005