Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jonušas Pranciškus RadvilaRadvilosTrimitaiGimė 1880 m rugsėjo 3 d BerlyneMirė 1967 m spalio 4 d 87 metai VaršuvojeTėvas
Jonušas Pranciškus Radvila
| Jonušas Pranciškus Radvila | |
|---|---|
| Radvilos | |
| Trimitai | |
| Gimė | 1880 m. rugsėjo 3 d. Berlyne |
| Mirė | 1967 m. spalio 4 d. (87 metai) Varšuvoje |
| Tėvas | Ferdinandas Frydrichas Radvila |
| Motina | Pelagija Sapiegaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona iš giminės |
| Vaikai | Edmundas Ferdinandas Radvila Kristina Radzivil Ferdinandas Radvila Stanislovas Albertas Radvila |
| Vikiteka | Jonušas Pranciškus Radvila |
Jonušas Pranciškus Radvila (lenk. Janusz Franciszek Radziwiłł, 1880 m. rugsėjo 3 d. Berlyne – 1967 m. spalio 4 d. Varšuvoje) – didikas, Lenkijos valstybės politinis veikėjas.
Biografija
Šeima
Kunigaikštis, kilęs iš Radvilų giminės Olykos – Nesvyžiaus linijos vokiškosios šakos, tėvas Ferdinandas Frydrichas Radvila, motina Pelagija Sapiegaitė. Broliai Mykolas Radvila Rudasis, .
Žmona Ona Marija Liubomirska (1882 m. spalio 9 d. − 1947 m. vasario 16 d.), kunigaikščio Stanislovo Mykolo Henriko Liubomirskio (1838−1918) ir kunigaikštytės Vandos Liubomirskos (1841−1910) jaunesnioji duktė. Sūnus Liudvikas Ferdinandas (1911–1929 m.) mirė jaunas, duktė Kristina (g. 1908 m.) ištekėjo už Juzefo Potockio, Lenkijos ambasadoriaus Madride. Giminę pratęsė sūnūs Edmundas Ferdinandas Radvila ir Stanislovas Albertas Radvila.
Dvarai
XIII Olykos dvaro valdytojas, paveldėjo rūmus Varšuvoje bei karų metais sugriautus , Volynėje ir pradėjo juos remontuoti. Pasireiškė kaip geras ūkininkas ir administratorius.
Veikla
Mokėsi Karališkojoje gimnazijoje, brandos atestatą gavo Osnabriuko Gimnazium Carolineum. Studijavo teisę Berlyno universitete ir gamtos ekonomiką aukštojoje miškininkystės mokykloje.
Pirmojo pasaulinio karo metais organizavo pagalbą pabėgėliams iš Lenkijos. 1917 m. pavasaris jį užtiko gyvenant Volynėje. Kaip gerbiamas apylinkėje žmogus buvo išrinktas į Darbininkų ir kareivių deputatų tarybą, tačiau daugumą joje užgrobę bolševikai tų pačių metų rudenį jam ir jo šeimai paskelbė nuosprendį. Tačiau mirties bausmės išvengė, išvyko į Švediją, po to į Berlyną, kur įsitraukė į Lenkijos Regentinės tarybos darbą. Nuo 1918 m. dirbo Jano Kanto Stečkovskio vyriausybės Politikos departameto direktoriumi, steigė Lenkijos diplomatinę tarnybą, vedė derybas su savo pusbroliu, Vokietijos kaizeriu Vilhelmu II ir Austrijos imperatoriumi Karoliu I. Trumpai dirbo šiose pareigose ir Jano Kucharževskio vyriausybėje.
1920 m. įstojo paporučiku į Lenkijos kariuomenės 8-ąją brigadą ir dalyvavo Varšuvos gynybos mūšiuose. 1922 m. vadovavo Lenkijos delegacijai Maskvos nusiginklavimo konferencijoje. 1923–1926 m. vadovavo Visuomeniniam-politiniam klubui, jungusiam Liaudies demokratijos priešininkus. Buvo Lenkijos Maltos ordino kavalierių sąjungos prezidentas, vienas Liaudies dešiniosios partijos vadovų.
1926 m. gegužės 15 d. perversmas jam atvėrė kelius į Lenkijos konservatorių partijos vadovo postą. Dalyvavo Juzefo Pilsudskio derybose su žemietijų atstovais Nesvyžiuje. 1928–1935 m. seimo atstovas, 1935–1939 m. senatorius. Dirbo seimo komisijose, derino lenkų katalikų bažnyčios ir valstybės pozicijas, priešinosi cenzūros stiprinimui, tautinių mažumų persekiojimui. Po J. Pilsudskio mirties Lenkijos konservatoriai perėjo į opoziciją. 1937 m. dalyvavo Liaudies vienybės fronto, siekusio diktatoriaus Rydz-Smiglo atsistatydinimo, veikloje.
1939 m. rugsėjo 20 d. kartu su sūnumi Edmundu suimtas NKVD, kalėjo Lubiankoje, kur jį tardė pats Lavrentijus Berija. Tačiau po trijų mėnesių, įsikišus Italijos karaliui ir draugams vokiečiams, buvo paleistas ir išvyko į Varšuvą. 1940 m. Lenkijos vyriausybės Londone žinia išvyko į Berlyną, kad įkalbėtų vokiečius sumažinti represijas Lenkijoje. Nors su juo susitiko ir kalbėjosi senas pažįstamas Hermanas Geringas, bet jo pasiūlymai neatitiko Vokietijos politinių nuostatų. Grįžęs į Varšuvą dalyvavo pogrindinėje veikloje, jam pavyko išlaisvinti kelis suimtus lenkų pogrindžio veikėjus, bet numalšinus Varšuvos sukilimą kartu su žmona buvo suimtas ir uždarytas į . Tiesa, jau 1944 m. spalio mėnesį gyveno Nieborove.
1945 m. sausio mėn. vėl, šįkart kartu su žmona, suimtas NKVD. Žmona 1947 m. mirė Krasnogorsko lageryje, skirtame specialiai lenkų aristokratams, o jį paleido. Vėl apsigyveno Varšuvoje, bet ir ten jį trys savaitės iki perversmo suėmė Visuomenės saugumo tarnyba. Paleistas apsigyveno kukliame bute ir pasitraukęs nuo bet kokios politinės veiklos rašė prisiminimus.
Palaidotas iš pradžių buvo Varšuvos bernardinų bažnyčios kapinėse, bet 1972 m. jo palaikai perkelti į Radvilų kapavietę Vilanove. 2001 m. išleisti Jonušo Pranciškaus Radvilos „Prisiminimai“.
Šaltiniai
- Jonušas Pranciškus Radvila. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 306 psl.
Nuorodos
Trimitų herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007-01-28 iš Wayback Machine projekto. lenkų kalba
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonušas Pranciškus Radvila, Kas yra Jonušas Pranciškus Radvila? Ką reiškia Jonušas Pranciškus Radvila?
Jonusas Pranciskus RadvilaRadvilosTrimitaiGime 1880 m rugsejo 3 d BerlyneMire 1967 m spalio 4 d 87 metai VarsuvojeTevas Ferdinandas Frydrichas RadvilaMotina Pelagija SapiegaiteSutuoktinis e Ona is giminesVaikai Edmundas Ferdinandas Radvila Kristina Radzivil Ferdinandas Radvila Stanislovas Albertas RadvilaVikiteka Jonusas Pranciskus Radvila Jonusas Pranciskus Radvila lenk Janusz Franciszek Radziwill 1880 m rugsejo 3 d Berlyne 1967 m spalio 4 d Varsuvoje didikas Lenkijos valstybes politinis veikejas Jonuso Pranciskuas Radvilos kapas VilanoveBiografijaSeima Kunigaikstis kiles is Radvilu gimines Olykos Nesvyziaus linijos vokiskosios sakos tevas Ferdinandas Frydrichas Radvila motina Pelagija Sapiegaite Broliai Mykolas Radvila Rudasis Zmona Ona Marija Liubomirska 1882 m spalio 9 d 1947 m vasario 16 d kunigaikscio Stanislovo Mykolo Henriko Liubomirskio 1838 1918 ir kunigaikstytes Vandos Liubomirskos 1841 1910 jaunesnioji dukte Sunus Liudvikas Ferdinandas 1911 1929 m mire jaunas dukte Kristina g 1908 m istekejo uz Juzefo Potockio Lenkijos ambasadoriaus Madride Gimine pratese sunus Edmundas Ferdinandas Radvila ir Stanislovas Albertas Radvila Dvarai XIII Olykos dvaro valdytojas paveldejo rumus Varsuvoje bei karu metais sugriautus Volyneje ir pradejo juos remontuoti Pasireiske kaip geras ukininkas ir administratorius VeiklaMokesi Karaliskojoje gimnazijoje brandos atestata gavo Osnabriuko Gimnazium Carolineum Studijavo teise Berlyno universitete ir gamtos ekonomika aukstojoje miskininkystes mokykloje Pirmojo pasaulinio karo metais organizavo pagalba pabegeliams is Lenkijos 1917 m pavasaris jį uztiko gyvenant Volyneje Kaip gerbiamas apylinkeje zmogus buvo isrinktas į Darbininku ir kareiviu deputatu taryba taciau dauguma joje uzgrobe bolsevikai tu paciu metu rudenį jam ir jo seimai paskelbe nuosprendį Taciau mirties bausmes isvenge isvyko į Svedija po to į Berlyna kur įsitrauke į Lenkijos Regentines tarybos darba Nuo 1918 m dirbo Jano Kanto Steckovskio vyriausybes Politikos departameto direktoriumi steige Lenkijos diplomatine tarnyba vede derybas su savo pusbroliu Vokietijos kaizeriu Vilhelmu II ir Austrijos imperatoriumi Karoliu I Trumpai dirbo siose pareigose ir Jano Kucharzevskio vyriausybeje 1920 m įstojo paporuciku į Lenkijos kariuomenes 8 aja brigada ir dalyvavo Varsuvos gynybos musiuose 1922 m vadovavo Lenkijos delegacijai Maskvos nusiginklavimo konferencijoje 1923 1926 m vadovavo Visuomeniniam politiniam klubui jungusiam Liaudies demokratijos priesininkus Buvo Lenkijos Maltos ordino kavalieriu sajungos prezidentas vienas Liaudies desiniosios partijos vadovu 1926 m geguzes 15 d perversmas jam atvere kelius į Lenkijos konservatoriu partijos vadovo posta Dalyvavo Juzefo Pilsudskio derybose su zemietiju atstovais Nesvyziuje 1928 1935 m seimo atstovas 1935 1939 m senatorius Dirbo seimo komisijose derino lenku kataliku baznycios ir valstybes pozicijas priesinosi cenzuros stiprinimui tautiniu mazumu persekiojimui Po J Pilsudskio mirties Lenkijos konservatoriai perejo į opozicija 1937 m dalyvavo Liaudies vienybes fronto siekusio diktatoriaus Rydz Smiglo atsistatydinimo veikloje 1939 m rugsejo 20 d kartu su sunumi Edmundu suimtas NKVD kalejo Lubiankoje kur jį tarde pats Lavrentijus Berija Taciau po triju menesiu įsikisus Italijos karaliui ir draugams vokieciams buvo paleistas ir isvyko į Varsuva 1940 m Lenkijos vyriausybes Londone zinia isvyko į Berlyna kad įkalbetu vokiecius sumazinti represijas Lenkijoje Nors su juo susitiko ir kalbejosi senas pazįstamas Hermanas Geringas bet jo pasiulymai neatitiko Vokietijos politiniu nuostatu Grįzes į Varsuva dalyvavo pogrindineje veikloje jam pavyko islaisvinti kelis suimtus lenku pogrindzio veikejus bet numalsinus Varsuvos sukilima kartu su zmona buvo suimtas ir uzdarytas į Tiesa jau 1944 m spalio menesį gyveno Nieborove 1945 m sausio men vel sįkart kartu su zmona suimtas NKVD Zmona 1947 m mire Krasnogorsko lageryje skirtame specialiai lenku aristokratams o jį paleido Vel apsigyveno Varsuvoje bet ir ten jį trys savaites iki perversmo sueme Visuomenes saugumo tarnyba Paleistas apsigyveno kukliame bute ir pasitraukes nuo bet kokios politines veiklos rase prisiminimus Palaidotas is pradziu buvo Varsuvos bernardinu baznycios kapinese bet 1972 m jo palaikai perkelti į Radvilu kapaviete Vilanove 2001 m isleisti Jonuso Pranciskaus Radvilos Prisiminimai SaltiniaiJonusas Pranciskus Radvila Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 306 psl NuorodosTrimitu herbo Radvilos Archyvuota kopija 2007 01 28 is Wayback Machine projekto lenku kalba