| Jonavos geležinkelio tiltas | |
|---|---|
| Geležinkelio tiltas nuo miesto centro pusės | |
Jonavos geležinkelio tiltas | |
| Vieta | Jonava |
| Kerta | Nerį |
| Ilgis | 206 m. |
| Plotis | 5,9 m (senoji pusė – 4,4 m) |
| Aukštis | 19,5 m |
| Pastatytas | 1915 m. |
| Renovuotas | 2022 m. |
| Medžiagos | Geležinės konstrukcijos |
| Konstrukcija | Santvarinis tiltas |
Jonavos geležinkelio tiltas (arba Jonavos geležinis tiltas) – tiltas per Neries upę Jonavos pietryčiuose. Kairiuoju krantu po tiltu praeina Taurostos gatvė (kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis ), dešiniuoju – Panerių gatvė. Apie 300 m pasroviui upėje susiformavusi Jonavos Neries sala. Už 500 metrų miesto pusėje stovi Jonavos geležinkelio viadukas.
Statinys reikšmingas konstruktyviniu, architektūriniu ir kraštovaizdiniu požiūriu. Tiltą sudaro geležinės konstrukcijos, besiremiančios į 3 iš plytų pastatytas atramas – 2 Neries krantuose ir vieną atramą upės vagos viduryje. Reikšmingas istorinis akcentas yra išlikęs Neries upėje sugriauto tilto tauras.
Istorija
redaguotiLiepojos–Romnų geležinkelio atkarpoje per Neries upę Jonavoje 1871 m. buvo pastatytas ir išbandytas pirmasis medinis tiltas. Tuo pačiu metu šalia jo pradėtas statyti metalinis, 140 m ilgio, 4 angų santvarinis tiltas, užbaigtas 1873 m. 1901–1904 m. šalia esamo tilto, supylus pylimą ir abiejose upės pusėse suformavus reljefą naujam geležinkelio tiltui, metalinis tiltas buvo pritaikytas automobilių eismui.
Naująjį 4 angų geležinkelio tiltą, nutolusį apie 20–25 metrus nuo pirmojo, projektavo broliai Petras Vileišis ir Anupras Vileišis. Tilto atramos ir tauras buvo pritaikyti dvikeliui geležinkeliui, tilto ilgis siekė 206 m, plotis – 5,9 m, aukštis – 19,5 m, jis pastatytas 1914 m. kesoniniu metodu.[1]
Per Pirmąjį pasaulinį karą tiltą sugriovė Rusijos imperijos kariuomenė, susprogdinusi tilto atramą kairiajame upės krante. 1915 m. tiltas atstatytas. 1944 m. abu tiltus susprogdino besitraukianti iš Jonavos Vokietijos kariuomenė (iki šių laikų yra išlikę abiejų tiltų taurai).
Pokariu pradėti geležinkelio tilto atstatymo darbai. 1948 m. atstatyta kairioji tilto pusė (pastaruoju metu nebuvo naudojama), 1983 m. – dešinioji.[1] Tiltui statyti panaudotas iš Vokietijos atgabentas trofėjinis plieninis Rot-Vagnerio santvarų sistemos tiltas. 1983 m. šalia jo, ant tų pačių atramų, buvo pastatytas kitokios santvarinės sistemos tiltas, kuris yra naudojamas iki šiol.
2008 m. ant išlikusios senojo tilto atramos buvo planuota pastatyti Žemynos skulptūrą.[2] 2020 m. pradėta geležinkelio tilto rekonstrukcija.[3]2022 m. baigti tilto renovacijos darbai, atsiėję beveik 12,5 mln. eurų.[4] Šalia tilto (Taurostos g.) įrengtoje aikštelėje eksponuojamas tilto išsaugotos santvaros fragmentas.[5]
Vienkelis geležinkelio tiltas yra išskirtinis – jis sudarytas iš dviejų atskirų tiltų, iš kurių tik vienas yra eksploatuojamas. Šiuo tiltu privalo būti užtikrintas nenutrūkstamas traukinių judėjimas, todėl nuspręsta rekonstruoti nenaudojamą tiltą ir po rekonstravimo juo nukreipti geležinkelių eismą, o naudojamą tiltą užkonservuoti.[6]
Tilto fortifikacija
redaguotiIki Antrojo pasaulinio karo pabaigos šalia tilto, abipus upės, stovėjo penki gynybiniai statiniai. Pirmieji fortifikaciniai statiniai tilto gynybai panaudoti maždaug XX a. pradžioje. Carmečiu pastatytos gelžbetoninės slėptuvės, vadinamieji „blokhausai“, skirti ginti tiltą ir jo prieigas lengvųjų šaunamųjų ginklų ugnimi. XX a. tarpukariu senieji statiniai buvo vertinami kaip netinkami tilto gynybai. 1937 m. pagal inžinieriaus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio projektą Lietuvos kariuomenė įrengė aktyvias gelžbetonines slėptuves tilto ir jo prieigų gynybai. Jų išdėstymas neleido priartėti priešui prie tilto, neapšaudant bent iš vienos iš slėptuvių. Tai buvo pirmieji tokio tipo įtvirtinimai Lietuvoje, suprojektuoti ir įgyvendinti vietos inžinierių pajėgomis. Panašus gynybos projektas buvo realizuotas ir prie kito Lietuvos geležinkelio tilto – Lyduvėnų tilto per Dubysą.[7]
Galerija
redaguoti- Geležinkelio tilto bunkeris kairiajame krante („Achemos“ pusėje)
- Bunkeris dešiniajame krante (miesto centro pusėje)
- Priekyje – senojo tilto atrama (1914 m.)
- Senoji atrama (vaizdas nuo dešiniojo kranto)
- Nenaudojama tilto pusė
- Vaizdas ant tilto (abi tilto pusės)
Literatūra
redaguoti- Eligijus Juvencijus Morkūnas. Technikos paminklai Lietuvoje. – Vilnius, Kultūros paveldo centro leidykla „Savastis“, 2000.
- Darius Klibavičius. Jonavos tiltai // Jonavos rajono laikraštis „Naujienos“. – 2000 m. liepos 11 d., p. 4.
- Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai (sudarė Eligijus Juvencijus Morkūnas). – Kaunas, Terra Publica, 2013, ISBN 978-609-8090-28-4. // psl. 64–65
- Senoji geležinkelio tilto atrama Neries upėje, ant kurios 2008 m. stovės Žemynos skulptūra. Jonava.lt, 2008-11-10 iš Wayback Machine projekto.
- „Pradedama geležinkelio tilto per Nerį rekonstrukcija Jonavoje – vairuotojų laukia eismo ribojimai“. lrt.lt. LRT. 2020-08-26. Nuoroda tikrinta 2025-10-02.
- „LTG Infra“ baigė Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukciją jonavosnaujienos.lt
- „Eksponuojamas išsaugotas senojo Jonavos geležinkelio tilto fragmentas“. jonavoszinios.lt. 2023-01-03. Nuoroda tikrinta 2025-10-02.
- „LTG Infra“ baigė Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukciją 2024-02-29 iš Wayback Machine projekto.ltginfra.lt
- „Objekto Nr. 43871 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
| Artimiausi tiltai per Nerį | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Jonavos geležinkelio tiltas | pasroviui: |
| Taurostos tiltas | Jonavos tiltas | |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jonavos geležinkelio tiltas, Kas yra Jonavos geležinkelio tiltas? Ką reiškia Jonavos geležinkelio tiltas?