Jonas Žemaitis VytautasGimė 1909 m kovo 15 d Palanga Kuršo gubernija Rusijos imperijaMirė 1954 m lapkričio 26 d 45 metai
Jonas Žemaitis Vytautas

Jonas Žemaitis-Vytautas | |
---|---|
Gimė | 1909 m. kovo 15 d. Palanga, Kuršo gubernija, Rusijos imperija |
Mirė | 1954 m. lapkričio 26 d. (45 metai) Maskva, Rusijos TFSR, Tarybų Sąjunga |
Tėvai | Jonas Žemaitis, Petronėlė Žemaitienė |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Valionytė-Žemaitienė |
Vaikai | Laimutis Žemaitis (1941−2008) |
Karinė tarnyba | |
Veikla | Lietuvos kariuomenė (1926−1940) Vietinė rinktinė (1944) |
Pareigos | Brigados generolas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos nepriklausomybės medalis |
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 m. kovo 15 d. Palangoje, Rusijos imperijoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime, Rusijos TFSR) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas.
Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius.
Biografija
Gimė Palangoje, Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. Tėvas buvo laisvamanis, draugavo su Jonu Šliūpu. 1910 m. Žemaičių šeima persikraustė į Lomžą, kur dėdė A. Daukša turėjo stambią nuosavą pieninę. Tėvai dirbo įmonėje, o Jonas mieste lankė pradinę mokyklą.1917 m. šeima apsigyveno Raseiniuose, kur J. Žemaitis baigė progimnaziją. Seneliai gyveno Kiaulininkų kaime (Šiluvos valsčiuje), todėl jis dažnai būdavo pas senelius.
1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, įstojo į Kauno karo mokyklą. 1929 m. baigė mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, ėmė tarnauti 2-ajame artilerijos pulke kuopos vadu. 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos Fontenblo artilerijos mokykloje (École d’Artillerie de Fontainebleau). Baigęs stažuotę ir gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai.
1940 m. SSRS aneksavus Lietuvą, tęsė karinę tarnybą 184-osios šaulių divizijos 617-ajame artilerijos pulke, buvo pulko mokyklos viršininkas. Karo pradžia jį užklupo Varėnos poligone. Gavęs įsakymą trauktis į Rytus, Jonas Žemaitis su grupe karininkų sąmoningai atsiliko ir pasidavė į vokiečių nelaisvę. Nepanorėjęs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą ir apsigyveno Kaune, kur įsidarbino Energetikos valdyboje durpių gavybos techniku. 1941 m. gruodžio mėn. gimus sūnui Laimučiui, 1942 m. birželio mėn. su šeima persikėlė į Kiaulininkų kaimą ir iki 1944 m. kovo mėn. dirbo Šiluvos žemės ūkio kooperatyvo vedėju.
Vokiečių okupacijos metais įsijungė į rezistencinę veiklą: platino antinacinę spaudą, 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę. 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas Vietinės rinktinės 310-ojo bataliono vadu Seredžiuje. Gegužės mėnesį, vokiečiams sunaikinus rinktinės štabą, pasitraukė iš tarnybos ir grįžo į Kiaulininkus. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi.
Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, kurį laiką slapstėsi. 1945 m. kovo mėn. jis susisiekė su Lietuvos laisvės armijos atstovais ir, davęs priesaiką, birželio mėn. įsijungė į Juozo Čeponio vadovaujamą partizanų Žebenkšties rinktinę Raseinių rajone. J. Žemaitis tapo šios rinktinės štabo viršininku.
1945 m. liepos 22 d. Virtukų miško kautynėse gavo pirmąjį kovos krikštą. Prasidėjo aktyvi Jono Žemaičio rezistencinė veikla. 1945 m. jis tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku, 1946 m. rugpjūčio 20 d. – tos pačios rinktinės, pervadintos Šerno rinktine, vadu. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu.
1949 m. vasarį vykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953 m. pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas Vyriausiosios vadavietės bunkeryje Šimkaičių miške (Jurbarko raj.). 1953 m. gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Kapas nežinomas.
Atminimas
1995 m. Lietuvos televizija pagal Eugenijaus Ignatavičiaus ir Juozo Saboliaus scenarijų sukūrė dokumentinį filmą „Ketvirtasis Prezidentas“ (filmo režisierius Juozas Sabolius).
1996 m. Šiluvoje, J. Žemaičio tėviškėje, pastatytas koplytstulpis (tautodailininkas Adolfas Teresius).
1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (po mirties).
1998 m. sausio 26 d. LR Prezidento dekretu suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis.
1998 m. lapkričio 20 d. Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Žemaičio vardas.
1999 m. vasario 16 d. prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atidengtas paminklas generolui Jonui Žemaičiui (skulptorius Gintautas Lukošaitis, architektas Mindaugas Mačiulis).
2004 m. lapkričio 28 d. Palangoje atidengtas paminklas Jonui Žemaičiui (skulptorius Jonas Jagėla). 2009 m. kovo 15 d. Jonui Žemaičiui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas.
2007 m. spalio 25 d. Šimkaičių pagrindinei mokyklai (Jurbarko r.) suteiktas Jono Žemaičio vardas.
2009 m. kovo 11 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, atidengtas paminklas generolui Jonui Žemaičiui (skulptorius Juozas Šlivinskas). 2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. 2009 m. kovo 13 d. ant generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Ramuvos sienos Vilniuje atidengtas jam skirtas bareljefas. 2009 m. rugpjūčio 12 d. Raseinių Žemaičio gimnazija pervadinta Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.
Literatūra
- Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė. Žuvusiųjų prezidentas. – Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, 566 p. ISBN 9986-757-13-4
- Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – Vilnius: Mintis, 2019, 460 p. : iliustr. ISBN 978-5-417-01111-5
Šaltiniai
- „JONAS ŽEMAITIS-VYTAUTAS“. genocid.lt. 2004-03-12. Suarchyvuota iš originalo 2013-11-06. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
- „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Originalas archyvuotas 2009-03-12. Nuoroda tikrinta 2022-01-30.
- Alfonsas Zubreckas (2004-11-10). „Partizanų vadas“. xxiamzius.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-05-14. Nuoroda tikrinta 2016-12-10.
- „"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
- http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=339103
Nuorodos
- Virtuali paroda, skirta 100-osioms J. Žemaičio gimimo metinėms[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Žemaitis Vytautas, Kas yra Jonas Žemaitis Vytautas? Ką reiškia Jonas Žemaitis Vytautas?
Jonas Zemaitis VytautasGime 1909 m kovo 15 d Palanga Kurso gubernija Rusijos imperijaMire 1954 m lapkricio 26 d 45 metai Maskva Rusijos TFSR Tarybu SajungaTevai Jonas Zemaitis Petronele ZemaitieneSutuoktinis e Elena Valionyte ZemaitieneVaikai Laimutis Zemaitis 1941 2008 Karine tarnybaVeikla Lietuvos kariuomene 1926 1940 Vietine rinktine 1944 Pareigos Brigados generolasZymus apdovanojimaiLietuvos nepriklausomybes medalis 1997 m Vycio Kryziaus ordino Didysis kryzius Jonas Zemaitis Vytautas 1909 m kovo 15 d Palangoje Rusijos imperijoje 1954 m lapkricio 26 d Maskvoje Butyrku kalejime Rusijos TFSR Lietuvos karininkas rezistentas partizanu vadas dimisijos brigados generolas Lietuvos Laisves Kovos Sajudzio Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jono Zemaicio paminklas prie Krasto apsaugos ministerijosAtminimo lenta Kedainiuose Didziojoje g Atminimo lenta Siluvoje1997 m Lietuvos pasto zenklas skirtas Jonui Zemaiciui VytautuiGenerolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos veliava Lietuvos partizanu ginkluotuju pajegu vadas bei organizatorius pasipriesinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius BiografijaGime Palangoje Jono ir Petroneles Zemaiciu seimoje Tevas buvo laisvamanis draugavo su Jonu Sliupu 1910 m Zemaiciu seima persikrauste į Lomza kur dede A Dauksa turejo stambia nuosava pienine Tevai dirbo įmoneje o Jonas mieste lanke pradine mokykla 1917 m seima apsigyveno Raseiniuose kur J Zemaitis baige progimnazija Seneliai gyveno Kiaulininku kaime Siluvos valsciuje todel jis daznai budavo pas senelius 1926 m baiges sesias Raseiniu gimnazijos klases įstojo į Kauno karo mokykla 1929 m baige mokykla gavo leitenanto laipsnį eme tarnauti 2 ajame artilerijos pulke kuopos vadu 1936 1938 m studijavo Prancuzijos Fontenblo artilerijos mokykloje Ecole d Artillerie de Fontainebleau Baiges stazuote ir gaves kapitono laipsnį vadovavo Lietuvos kariuomenes 1 ojo veliau 4 ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai 1940 m SSRS aneksavus Lietuva tese karine tarnyba 184 osios sauliu divizijos 617 ajame artilerijos pulke buvo pulko mokyklos virsininkas Karo pradzia jį uzklupo Varenos poligone Gaves įsakyma trauktis į Rytus Jonas Zemaitis su grupe karininku samoningai atsiliko ir pasidave į vokieciu nelaisve Nepanorejes tarnauti vokieciams isejo į atsarga ir apsigyveno Kaune kur įsidarbino Energetikos valdyboje durpiu gavybos techniku 1941 m gruodzio men gimus sunui Laimuciui 1942 m birzelio men su seima persikele į Kiaulininku kaima ir iki 1944 m kovo men dirbo Siluvos zemes ukio kooperatyvo vedeju Vokieciu okupacijos metais įsijunge į rezistencine veikla platino antinacine spauda 1944 m Siluvos ir Tytuvenu valsciuose suorganizavo apie 150 vyru į generolo Povilo Plechaviciaus Vietine rinktine 1944 m kovo men buvo paskirtas Vietines rinktines 310 ojo bataliono vadu Seredziuje Geguzes menesį vokieciams sunaikinus rinktines staba pasitrauke is tarnybos ir grįzo į Kiaulininkus Vokieciams isformavus rinktine kurį laika slapstesi Raudonajai armijai uzemus Lietuva kurį laika slapstesi 1945 m kovo men jis susisieke su Lietuvos laisves armijos atstovais ir daves priesaika birzelio men įsijunge į Juozo Ceponio vadovaujama partizanu Zebenksties rinktine Raseiniu rajone J Zemaitis tapo sios rinktines stabo virsininku 1945 m liepos 22 d Virtuku misko kautynese gavo pirmajį kovos kriksta Prasidejo aktyvi Jono Zemaicio rezistencine veikla 1945 m jis tapo Zebenksties rinktines stabo virsininku 1946 m rugpjucio 20 d tos pacios rinktines pervadintos Serno rinktine vadu 1947 m geguze buvo isrinktas Kestucio apygardos vadu 1948 m geguzes menesį įkure Juros Vakaru Lietuvos partizanu sritį tapo jos vadu 1949 m vasarį vykusiame Lietuvos partizanu vadu suvaziavime J Zemaitis isrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku taip pat laikinai ejo gynybos pajegu vado pareigas Jam suteiktas partizanu generolo laipsnis 1951 m gruodį istikus insultui atsisake pareigu jas vel pradejo eiti 1953 m pavasarį ir gulejo paralyziuotas Vyriausiosios vadavietes bunkeryje Simkaiciu miske Jurbarko raj 1953 m geguzes 30 d bunkeris buvo isduotas J Zemaitis suimtas gyvas 1954 m lapkricio 26 d susaudytas Maskvos Butyrku kalejime Kapas nezinomas Atminimas1995 m Lietuvos televizija pagal Eugenijaus Ignataviciaus ir Juozo Saboliaus scenariju sukure dokumentinį filma Ketvirtasis Prezidentas filmo rezisierius Juozas Sabolius 1996 m Siluvoje J Zemaicio teviskeje pastatytas koplytstulpis tautodailininkas Adolfas Teresius 1997 m vasario 14 d LR Prezidento dekretu apdovanotas Vycio Kryziaus 1 ojo laipsnio ordinu po mirties 1998 m sausio 26 d LR Prezidento dekretu suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis 1998 m lapkricio 20 d Lietuvos karo akademijai suteiktas generolo Jono Zemaicio vardas 1999 m vasario 16 d prie Lietuvos Respublikos krasto apsaugos ministerijos atidengtas paminklas generolui Jonui Zemaiciui skulptorius Gintautas Lukosaitis architektas Mindaugas Maciulis 2004 m lapkricio 28 d Palangoje atidengtas paminklas Jonui Zemaiciui skulptorius Jonas Jagela 2009 m kovo 15 d Jonui Zemaiciui suteiktas Palangos miesto garbes piliecio vardas 2007 m spalio 25 d Simkaiciu pagrindinei mokyklai Jurbarko r suteiktas Jono Zemaicio vardas 2009 m kovo 11 d Kaune Karo muziejaus sodelyje atidengtas paminklas generolui Jonui Zemaiciui skulptorius Juozas Slivinskas 2009 m kovo 12 d Lietuvos Respublikos Seimas prieme deklaracija kurioje pripazino kad nuo 1949 m vasario 16 d Lietuvos laisves kovos sajudzio tarybos deklaracijos priemimo iki mirties 1954 m lapkricio 26 d Jonas Zemaitis buvo kovojancios pries okupacija Lietuvos valstybes vadovas faktiskai vykdes Respublikos Prezidento pareigas 2009 m kovo 13 d ant generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos Ramuvos sienos Vilniuje atidengtas jam skirtas bareljefas 2009 m rugpjucio 12 d Raseiniu Zemaicio gimnazija pervadinta Prezidento Jono Zemaicio gimnazija LiteraturaNijole Gaskaite Zemaitiene Zuvusiuju prezidentas Vilnius Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2005 566 p ISBN 9986 757 13 4 Rokas Subacius Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis 2019 460 p iliustr ISBN 978 5 417 01111 5Saltiniai JONAS ZEMAITIS VYTAUTAS genocid lt 2004 03 12 Suarchyvuota is originalo 2013 11 06 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Del Jono Zemaicio pripazinimo Lietuvos valstybes vadovu Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Originalas archyvuotas 2009 03 12 Nuoroda tikrinta 2022 01 30 Alfonsas Zubreckas 2004 11 10 Partizanu vadas xxiamzius lt Suarchyvuota is originalo 2016 05 14 Nuoroda tikrinta 2016 12 10 Zemaiciu zemes zurnalas 2006 m Nr 1 Iskilus Raseiniu krasto kulturos mokslo visuomenes veikejai samogitia mch mii lt 2006 03 18 Suarchyvuota is originalo 2016 03 03 Nuoroda tikrinta 2016 04 23 http www3 lrs lt pls inter3 dokpaieska showdoc l p id 339103NuorodosVirtuali paroda skirta 100 osioms J Zemaicio gimimo metinems neveikianti nuoroda