Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Jonas Repšys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonas Repšys (1930 m. lapkričio 20 d. Baltausių kaime, Žeimelio s., Biržų aps. – 1976 m. rugpjūčio 19 d. Palangoje) – Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofas, egzistencijos filosofijos tyrinėtojas, pedagogas, filosofijos mokslų daktaras. Nuo 1960 m. dirbo universiteto Filosofijos katedroje; docentas (1967). TSKP narys.
Gyvenimas
Repšys Jonas – gimė 1930 m. lapkričio 20 d. Baltausių kaime (Žeimelio s., Biržų aps.). Mirė 1976 m. rugpjūčio 19 d. Palangoje. 1956 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. J. Repšys yra parašęs kelias dešimtis mokslo darbų, kurie rodo gilius jo įsitikinimus moksline marksizmo–leninizmo metodologijos galia, jo filosofinio akiračio platumą bei mokslinės analizės gilumą. Paskelbė darbų apie soc. humanizma iš etikos, estetikos, filosofijos, istorijos, kultūros teorijos. Vienas iš paskutinių jo darbų, skirtas egzistencializmo etikai, buvo paskelbtas rusų kalba. Netikėta Jono Repšio (1930.11.20 – 1976.8.19) mirtis- skaudus smūgis Lietuvos filosofijos mokslui.
Kūrybinis palikimas
Repšys Jonas daugiausia dėmesio skyrė marksistinės filosofijos reikšmei šiuolaikinio pasaulio idėjinėje kovoje, jis analizavo sudėtingą ir prieštaringą filosofijos raidą, stengėsi atskleisti socialines tos raidos sąlygas. Iš marksizmo–leninizmo pozicijų jis sprendė labai aktualią šių laikų problemą – žmogaus problemą, kritikavo įvairias šiuolaikines buržuazines žmogaus teorijas. Ypač dideli jo nuopelnai įtakingiausios šiuolaikinės buržuazines filosofijos krypties – egzistencializmo – tyrinėjime. Jonas Repšys – vienas žymiausių sovietinio laikotarpio filosofų, žengė toliau nei egzistencionalistai pradininkai, kurie tik absoliutizavo elgesį nuo istorinio dorovių vertybių konteksto. Jis bandė apibrėžti individo dorovinę orientaciją dabartiniame pasaulyje. Pirma, dorovinis žmogaus elgesys visada susijęs su asmeniniu individo apsisprendimu. Antra, moralės individualizmas pagrįstas ir pačia susvetimėjusių santykių klasinėje visuomenėje prigimtimi bei tikrąja žmogaus prigimtimi toje visuomenėje. Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu egzistencializmo, ypač egzistencializmo kaip literatūrinio judėjimo įtaka kultūrai buvo gana ryški, nors apibrėžtų formų ir neįgijo. Nekalbant apie tuos, kurie fenomenologiją ir egzistencializmą kritikavo dėl ideologinės konjunktūros, nepažindami šaltinių, atkreiptinas dėmesys į vėliau nusidriekusią eilutę filosofų, dalykiškai nagrinėjusių vieną ar kitą fenomenologijos aspektą. Jonas Repšys, Minkevičius ir kiti laikėsi nuomonės, jog marksistinė filosofija yra viena iš filosofinių disciplinų pažinimo teorijoje. Ji nėra kažkokia antžmogiška arba amžina, o tiesiog atlieka labai konkretų vaidmenį. Juk užbaigtų sistemų nėra…
Pagal Joną Repšį, racionalizmas operuojąs bendrybėmis, racionaliomis schemomis, kuriose dingsta žmogaus individualybė; racionalizmas, kalbėdamas apie atskirą individą, kalba tik apie jo mąstymo ypatybes visiškai nuošaly palikdamas tokius aspektus kaip valia, nuotaikos, aistra; racionalizmas žmogų labiau linkęs traktuoti kaip objektą kitų objektų tarpe, pamirštama, jog žmogus turi galimybę vienaip ar kitaip pats įtakoja savo būtį.
Egzistencinė etika
Dorovinio tobulėjimo klausimai priklauso nuo to, kaip suprantama žmogaus esmė ir jo padėtis visuomenėje. Tai lemia, kad:
- Moralė, dorovinės normos išreiškia socialinę individo orientaciją;
- Filosofijoje atsispindi ne vien pažintinis žmogaus santykis su pasauliu, bet ir jo situacija tame pasaulyje. Kai žmogaus-istorijos kūrėjo padėtis pasidaro dramatiška, filosofijoje svarbiausiu tampa antropologinis (etinis) jo aspektas. Iškyla uždavinys naujai vertinti žmogaus vietą pasaulyje.
Kiekvienas individas savo žmogiškąją esmę gali išreikšti tik tam tikromis socialinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis, susidarančiomis konkrečioje visuomenėje. Tačiau susiskaidžiusi visuomenė kartais trukdo žmogui kurti save – atsiranda susvetimėjimas, nuasmenėjimas, konformizmas ir pan. Individo ir visuomenės interesų (žmogaus individualumo ir socialumo) priešiškumas ypač pasireiškia pereinant iš vienos istorinės epochos į kitą.
Šiuolaikinę Vakarų filosofiją galima skirti:
- Scientistinę (neopozityvizmas ir t. t.), pagal kurią geriausias būdas spręsti socialines problemas – mokslinė-pažintinė orientacija. Visa žmonių veikla turi būti pertvarkyta pagal tiksliųjų mokslų kriterijus;
- Antropologinę (egzistencializmas, personalizmas, neofroidizmas bei filosofinė antropologija), pagal kurią žmogus savo pastangas turi nukreipti į savo prigimtį, į moralines ir dvasines galimybes. Jos socialinis pagrindas – žmonių santykių susvetimėjimas.
Žmogus ištirpsta susvetimėjusioje visuomenėje bei standartinėse elgesio normose. To priežastis – savo vidinių galimybių nesupratimas. Tikras ar netikras bus gyvenimo būdas – priklauso nuo pačios egzistencijos arba nuo neryžtingumo būti laisvam ir atsakyti už savo poelgius. Žmogus pirmiausia egzistuoja ir tik egzistuodamas kuria save, savo esmę – remdamasis savo egzistencija arba savo laisve. Nors ir būdama etinė, egzistencialistinė filosofija nepripažįsta jokių pozityvių etinių principų, nes egzistencija aiškinama vien laisvu individo pasirinkimu. Sėkmė ar nesėkmė nevaidina esminio vaidmens. Svarbu tik, kad rinkčiausi pats. Tai, ką patys pasirenkam, visada yra geresnis. Individo elgesio dorovinį vertingumą sudaro ištikimybė pačiam sau. "Viską galim pasirinkti – jei tas pasirinkimas laisvas" (Sartras). Egzistencinė etika gali orientuoti žmogų į tai, kuo jis neturėtų būti. bet ji nenurodo, kokiu jis gali būti, kokiais kriterijais turi vadovautis, kad išreikštų savo individualybę. Dorovinis žmogaus elgesys visada yra susijęs su asmeniniu individo apsisprendimu. Tuo moralė skiriasi nuo politinių ir teisinių normų, kurių laikymasis priklauso nuo laisvo individo apsisprendimo. Elgesys doras todėl, kad jis neprimestas iš šalies. Už tokį elgesį žmogus turi atsakyti, nes pasirinko pats. Bet žmogus visus savo poreikius gali patenkinti tik gyvendamas visuomenėje. Todėl visuomenė deformuoja žmogaus elgesį.
Visuomeninis požiūris
Pagal Joną Repšį, racionalizmas operuojąs bendrybėmis, racionaliomis schemomis, kuriose dingsta žmogaus individualybė; racionalizmas, kalbėdamas apie atskirą individą, kalba tik apie jo mąstymo ypatybes visiškai nuošaly palikdamas tokius aspektus kaip valia, nuotaikos, aistra; racionalizmas žmogų labiau linkęs traktuoti kaip objektą kitų objektų tarpe, pamirštama, jog žmogus turi galimybę vienaip ar kitaip pats įtakoja savo būtį. „Pasirinkdamas save ir savo egzistavimo būdą, žmogus tampa atsakingas ir už savo veiksmus, nes jis tampa sąmoningu ir morališkai apsisprendusiu autoriumi“ – teigia Jonas Repšys.
Nuorodos
Dorovinis asmenybes brendimas, Leidykla "Mintis," (Vilnius) 1980.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Repšys, Kas yra Jonas Repšys? Ką reiškia Jonas Repšys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jonas Repsys 1930 m lapkricio 20 d Baltausiu kaime Zeimelio s Birzu aps 1976 m rugpjucio 19 d Palangoje Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofas egzistencijos filosofijos tyrinetojas pedagogas filosofijos mokslu daktaras Nuo 1960 m dirbo universiteto Filosofijos katedroje docentas 1967 TSKP narys GyvenimasRepsys Jonas gime 1930 m lapkricio 20 d Baltausiu kaime Zeimelio s Birzu aps Mire 1976 m rugpjucio 19 d Palangoje 1956 m baige Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteta J Repsys yra parases kelias desimtis mokslo darbu kurie rodo gilius jo įsitikinimus moksline marksizmo leninizmo metodologijos galia jo filosofinio akiracio platuma bei mokslines analizes giluma Paskelbe darbu apie soc humanizma is etikos estetikos filosofijos istorijos kulturos teorijos Vienas is paskutiniu jo darbu skirtas egzistencializmo etikai buvo paskelbtas rusu kalba Netiketa Jono Repsio 1930 11 20 1976 8 19 mirtis skaudus smugis Lietuvos filosofijos mokslui Kurybinis palikimasRepsys Jonas daugiausia demesio skyre marksistines filosofijos reiksmei siuolaikinio pasaulio idejineje kovoje jis analizavo sudetinga ir priestaringa filosofijos raida stengesi atskleisti socialines tos raidos salygas Is marksizmo leninizmo poziciju jis sprende labai aktualia siu laiku problema zmogaus problema kritikavo įvairias siuolaikines burzuazines zmogaus teorijas Ypac dideli jo nuopelnai įtakingiausios siuolaikines burzuazines filosofijos krypties egzistencializmo tyrinejime Jonas Repsys vienas zymiausiu sovietinio laikotarpio filosofu zenge toliau nei egzistencionalistai pradininkai kurie tik absoliutizavo elgesį nuo istorinio doroviu vertybiu konteksto Jis bande apibrezti individo dorovine orientacija dabartiniame pasaulyje Pirma dorovinis zmogaus elgesys visada susijes su asmeniniu individo apsisprendimu Antra morales individualizmas pagrįstas ir pacia susvetimejusiu santykiu klasineje visuomeneje prigimtimi bei tikraja zmogaus prigimtimi toje visuomeneje Lietuvoje sovietiniu laikotarpiu egzistencializmo ypac egzistencializmo kaip literaturinio judejimo įtaka kulturai buvo gana ryski nors apibreztu formu ir neįgijo Nekalbant apie tuos kurie fenomenologija ir egzistencializma kritikavo del ideologines konjunkturos nepazindami saltiniu atkreiptinas demesys į veliau nusidriekusia eilute filosofu dalykiskai nagrinejusiu viena ar kita fenomenologijos aspekta Jonas Repsys Minkevicius ir kiti laikesi nuomones jog marksistine filosofija yra viena is filosofiniu disciplinu pazinimo teorijoje Ji nera kazkokia antzmogiska arba amzina o tiesiog atlieka labai konkretu vaidmenį Juk uzbaigtu sistemu nera Pagal Jona Repsį racionalizmas operuojas bendrybemis racionaliomis schemomis kuriose dingsta zmogaus individualybe racionalizmas kalbedamas apie atskira individa kalba tik apie jo mastymo ypatybes visiskai nuosaly palikdamas tokius aspektus kaip valia nuotaikos aistra racionalizmas zmogu labiau linkes traktuoti kaip objekta kitu objektu tarpe pamirstama jog zmogus turi galimybe vienaip ar kitaip pats įtakoja savo butį Egzistencine etikaDorovinio tobulejimo klausimai priklauso nuo to kaip suprantama zmogaus esme ir jo padetis visuomeneje Tai lemia kad Morale dorovines normos isreiskia socialine individo orientacija Filosofijoje atsispindi ne vien pazintinis zmogaus santykis su pasauliu bet ir jo situacija tame pasaulyje Kai zmogaus istorijos kurejo padetis pasidaro dramatiska filosofijoje svarbiausiu tampa antropologinis etinis jo aspektas Iskyla uzdavinys naujai vertinti zmogaus vieta pasaulyje Kiekvienas individas savo zmogiskaja esme gali isreiksti tik tam tikromis socialinemis ir kulturinemis salygomis susidaranciomis konkrecioje visuomeneje Taciau susiskaidziusi visuomene kartais trukdo zmogui kurti save atsiranda susvetimejimas nuasmenejimas konformizmas ir pan Individo ir visuomenes interesu zmogaus individualumo ir socialumo priesiskumas ypac pasireiskia pereinant is vienos istorines epochos į kita Siuolaikine Vakaru filosofija galima skirti Scientistine neopozityvizmas ir t t pagal kuria geriausias budas spresti socialines problemas moksline pazintine orientacija Visa zmoniu veikla turi buti pertvarkyta pagal tiksliuju mokslu kriterijus Antropologine egzistencializmas personalizmas neofroidizmas bei filosofine antropologija pagal kuria zmogus savo pastangas turi nukreipti į savo prigimtį į moralines ir dvasines galimybes Jos socialinis pagrindas zmoniu santykiu susvetimejimas Zmogus istirpsta susvetimejusioje visuomeneje bei standartinese elgesio normose To priezastis savo vidiniu galimybiu nesupratimas Tikras ar netikras bus gyvenimo budas priklauso nuo pacios egzistencijos arba nuo neryztingumo buti laisvam ir atsakyti uz savo poelgius Zmogus pirmiausia egzistuoja ir tik egzistuodamas kuria save savo esme remdamasis savo egzistencija arba savo laisve Nors ir budama etine egzistencialistine filosofija nepripazįsta jokiu pozityviu etiniu principu nes egzistencija aiskinama vien laisvu individo pasirinkimu Sekme ar nesekme nevaidina esminio vaidmens Svarbu tik kad rinkciausi pats Tai ka patys pasirenkam visada yra geresnis Individo elgesio dorovinį vertinguma sudaro istikimybe paciam sau Viska galim pasirinkti jei tas pasirinkimas laisvas Sartras Egzistencine etika gali orientuoti zmogu į tai kuo jis neturetu buti bet ji nenurodo kokiu jis gali buti kokiais kriterijais turi vadovautis kad isreikstu savo individualybe Dorovinis zmogaus elgesys visada yra susijes su asmeniniu individo apsisprendimu Tuo morale skiriasi nuo politiniu ir teisiniu normu kuriu laikymasis priklauso nuo laisvo individo apsisprendimo Elgesys doras todel kad jis neprimestas is salies Uz tokį elgesį zmogus turi atsakyti nes pasirinko pats Bet zmogus visus savo poreikius gali patenkinti tik gyvendamas visuomeneje Todel visuomene deformuoja zmogaus elgesį Visuomeninis poziurisPagal Jona Repsį racionalizmas operuojas bendrybemis racionaliomis schemomis kuriose dingsta zmogaus individualybe racionalizmas kalbedamas apie atskira individa kalba tik apie jo mastymo ypatybes visiskai nuosaly palikdamas tokius aspektus kaip valia nuotaikos aistra racionalizmas zmogu labiau linkes traktuoti kaip objekta kitu objektu tarpe pamirstama jog zmogus turi galimybe vienaip ar kitaip pats įtakoja savo butį Pasirinkdamas save ir savo egzistavimo buda zmogus tampa atsakingas ir uz savo veiksmus nes jis tampa samoningu ir moraliskai apsisprendusiu autoriumi teigia Jonas Repsys NuorodosDorovinis asmenybes brendimas Leidykla Mintis Vilnius 1980 Sis straipsnis apie Lietuvos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį