Jonas PacasPacaiGozdava herbas Gimė 1550 m Mirė 1610 m 60 metų Tėvas Dominykas Mikalojus PacasMotina Ona LoskaitėSutuokt
Jonas Pacas

Jonas Pacas | |
---|---|
Pacai | |
Gozdava (herbas) | |
Gimė | 1550 m. |
Mirė | 1610 m. (~60 metų) |
Tėvas | Dominykas Mikalojus Pacas |
Motina | Ona Loskaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Kristina Nauševičiūtė, Sofija Višnioveckaitė |
Vaikai | Kristupas (1593–1610/1611), Aleksndras (m. po 1635), Jonas Aurelianas (m. prieš 1663), Jonas Kazimieras, Povilas Eustachijus (m. po 1628), Feliksas Stanislovas (m. po 1628), Ona (1600–1640, ištekėjo už Mikalojaus Boguslavo Zenavičiaus, vėliau už Kristupo Krišpino-Kiršenšteino) |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jonas Dominykas Pacas (apie 1550–1610) – LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1580–1589), Vilniaus tijūnas (1589–1600), Minsko vaivada (1600–1610), Kameneco ir Daugelišų seniūnas.
Biografija
Lietuvos magnatų Pacų giminės atstovas, herbo „Gozdawa“ savininkas. Smolensko kašteliono Dominyko Mikalojaus Paco (? – 1578) ir Anos Loskaitės vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Lietuvos Brastos pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas (? – 1595).
1581 metais Jonas Pacas gavo Lietuvos taurininko pareigybę (ją išlaikė iki 1589). 1587 metų seime pasiūlė išrinkti į ATR karaliaus postą Maskvos carą Fiodorą Ivanovičių. 1588 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza leido jam išpirkti Kameneco seniūniją iš Lietuvos Brastos vaivados Gavrilo Hornostajaus. Tais pačiais metais pardavė Kuno miestelį prie Nesvyžiaus kunigaikščiui Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui už 12 000 kapų grašių.
1589 metų balandį Jonas Pacas paskirtas Vilniaus tijūnu, 1600 metų kovą – Minsko vaivada. 1592 metais Jonas Pacas buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos seimo maršalka.
Iš pradžių išpažino kalvinizmą, 1600 metais perėjo į Romos katalikų tikėjimą.
Jonas Pacas nupirko Čartorisko miestą Voluinėje iš kunigaikščio Jurgio Čartoriskio, kuris gavo teisę gyventi Čartorisko pilyje septynerius metus. Tačiau Jonas Pacas tuo buvo nepatenkintas ir pats apsigyveno pilyje. Atsakydamas Jurgis Čartoriskis 1602 metų gruodžio 5 dieną su savo žmonėmis ir draugais Benediktu Gulevičiumi ir Braclavo kaštelionu Mykolu Semaška užpuolė Čartoriską ir sumušė Paco žmones, o jį patį sužeidė. Jonas Pacas užpuolikus padavė į valdovo teismą, bet 1603 metais jie susitaikė, padedant Vilniaus vaivadai, kunigaikščiui Kristupui Radvilai ir Voluinės vaivadai kunigaikščiui . Jurgis Čartoriskis atsisakė laisvo pragyvenimo Čartoriske ir pardavė jį už 400 000 auksinų, o Jonas Pacas savo ruožtu įtraukė pilį ir Muravico miestelį į Voluinės vaivadiją.
Šeima
Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona tapo Kristina Nauševičiūtė, Smolensko kašteliono Komajevskio duktė, santuokoje su kuria vaikų neturėjo. Antrą kartą vedė kunigaikštytę Sofiją Višnioveckaitę (1569–1619), Voluinės vaivados, kunigaikščio Andrejaus Ivanovičiaus Višnioveckio (apie 1528–1584) ir Efimijos Jurjevnos Veržbickos (1539–1589) dukterį. Vaikai:
- Kristupas (1593–1610/1611)
- Aleksndras, buvo vedęs Sofiją Holovčinskaitę, (m. po 1635)
- Jonas Aurelianas, tapo vienuoliu Antonijaus vardu (m. prieš 1663)
- Jonas Kazimieras (m. 1653), Lietuvo didysis raštininkas (1639)
- Povilas Eustachijus, buvo vedęs Elžbietą Chrinickytę, (m. po 1628)
- Feliksas Stanislovas (m. po 1628)
- Ona (1600–1640), 1-mas vyras Polocko kaštelionas Mikalojus Boguslavas Zenovičius (m. 1621), 2-ras vyras Pojurio tijūnas Kristupas Krišpinas-Kiršenšteinas
Po Jono Paco mirties jo našlė Sofija Višniovecka antrą kartą ištekėjo už Smolensko kašteliono Kristupo Vaclovo Šemetos.
Literatūra
- Wolff J. Pacowie: materyjały historyczno-genealogiczne. – Petersburg, 1885.
- Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Księstwa Litewskiego: 1385–1795. – Kraków, 1885.
- Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy, tom IV: Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie. XIV-XVIII wiek. Pod redakcją Andrzeja Rachuby / opr. Lulewicz H., Rachuba A., Romaniuk P. P. / Wydawnictwo DiG, Warszawa 2003
- Urzędnicy centralni i dostojnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego XIV-XVIII wieku. Spisy. Tom XI. Pod redakcją Antoniego Gąsiorowskiego, opr. Lulewicz H. i Rachuba A. / Biblioteka Kórnicka, Kórnik, 1994
Nuorodos
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Bogdanas Sapiega | Minsko vaivada 1600–1610 | Po to: Jonas Abramavičius |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jonas Pacas, Kas yra Jonas Pacas? Ką reiškia Jonas Pacas?
Jonas PacasPacaiGozdava herbas Gime 1550 m Mire 1610 m 60 metu Tevas Dominykas Mikalojus PacasMotina Ona LoskaiteSutuoktinis e Kristina Nauseviciute Sofija VisnioveckaiteVaikai Kristupas 1593 1610 1611 Aleksndras m po 1635 Jonas Aurelianas m pries 1663 Jonas Kazimieras Povilas Eustachijus m po 1628 Feliksas Stanislovas m po 1628 Ona 1600 1640 istekejo uz Mikalojaus Boguslavo Zenaviciaus veliau uz Kristupo Krispino Kirsensteino Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Jonas Dominykas Pacas apie 1550 1610 LDK valstybinis veikejas Lietuvos didysis taurininkas 1580 1589 Vilniaus tijunas 1589 1600 Minsko vaivada 1600 1610 Kameneco ir Daugelisu seniunas BiografijaLietuvos magnatu Pacu gimines atstovas herbo Gozdawa savininkas Smolensko kasteliono Dominyko Mikalojaus Paco 1578 ir Anos Loskaites vyresnysis sunus Jaunesnysis brolis Lietuvos Brastos pakamaris Mikalojus Dominykas Pacas 1595 1581 metais Jonas Pacas gavo Lietuvos taurininko pareigybe ja islaike iki 1589 1587 metu seime pasiule isrinkti į ATR karaliaus posta Maskvos cara Fiodora Ivanoviciu 1588 Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Zigmantas Vaza leido jam ispirkti Kameneco seniunija is Lietuvos Brastos vaivados Gavrilo Hornostajaus Tais paciais metais pardave Kuno miestelį prie Nesvyziaus kunigaiksciui Mikalojui Kristupui Radvilai Naslaiteliui uz 12 000 kapu grasiu 1589 metu balandį Jonas Pacas paskirtas Vilniaus tijunu 1600 metu kova Minsko vaivada 1592 metais Jonas Pacas buvo isrinktas Abieju Tautu Respublikos seimo marsalka Is pradziu ispazino kalvinizma 1600 metais perejo į Romos kataliku tikejima Jonas Pacas nupirko Cartorisko miesta Voluineje is kunigaikscio Jurgio Cartoriskio kuris gavo teise gyventi Cartorisko pilyje septynerius metus Taciau Jonas Pacas tuo buvo nepatenkintas ir pats apsigyveno pilyje Atsakydamas Jurgis Cartoriskis 1602 metu gruodzio 5 diena su savo zmonemis ir draugais Benediktu Guleviciumi ir Braclavo kastelionu Mykolu Semaska uzpuole Cartoriska ir sumuse Paco zmones o jį patį suzeide Jonas Pacas uzpuolikus padave į valdovo teisma bet 1603 metais jie susitaike padedant Vilniaus vaivadai kunigaiksciui Kristupui Radvilai ir Voluines vaivadai kunigaiksciui Jurgis Cartoriskis atsisake laisvo pragyvenimo Cartoriske ir pardave jį uz 400 000 auksinu o Jonas Pacas savo ruoztu įtrauke pilį ir Muravico miestelį į Voluines vaivadija SeimaBuvo vedes du kartus Jo pirmoji zmona tapo Kristina Nauseviciute Smolensko kasteliono Komajevskio dukte santuokoje su kuria vaiku neturejo Antra karta vede kunigaikstyte Sofija Visnioveckaite 1569 1619 Voluines vaivados kunigaikscio Andrejaus Ivanoviciaus Visnioveckio apie 1528 1584 ir Efimijos Jurjevnos Verzbickos 1539 1589 dukterį Vaikai Kristupas 1593 1610 1611 Aleksndras buvo vedes Sofija Holovcinskaite m po 1635 Jonas Aurelianas tapo vienuoliu Antonijaus vardu m pries 1663 Jonas Kazimieras m 1653 Lietuvo didysis rastininkas 1639 Povilas Eustachijus buvo vedes Elzbieta Chrinickyte m po 1628 Feliksas Stanislovas m po 1628 Ona 1600 1640 1 mas vyras Polocko kastelionas Mikalojus Boguslavas Zenovicius m 1621 2 ras vyras Pojurio tijunas Kristupas Krispinas Kirsensteinas Po Jono Paco mirties jo nasle Sofija Visniovecka antra karta istekejo uz Smolensko kasteliono Kristupo Vaclovo Semetos LiteraturaWolff J Pacowie materyjaly historyczno genealogiczne Petersburg 1885 Wolff J Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Ksiestwa Litewskiego 1385 1795 Krakow 1885 Urzednicy Wielkiego Ksiestwa Litewskiego Spisy tom IV Ziemia smolenska i wojewodztwo smolenskie XIV XVIII wiek Pod redakcja Andrzeja Rachuby opr Lulewicz H Rachuba A Romaniuk P P Wydawnictwo DiG Warszawa 2003 Urzednicy centralni i dostojnicy Wielkiego Ksiestwa Litewskiego XIV XVIII wieku Spisy Tom XI Pod redakcja Antoniego Gasiorowskiego opr Lulewicz H i Rachuba A Biblioteka Kornicka Kornik 1994NuorodosPolitinis postasPries tai Bogdanas Sapiega Minsko vaivada 1600 1610 Po to Jonas Abramavicius