Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jom Kipuro karasPriklauso Šaltasis karas Arabų Izraelio konfliktasEgipto pajėgos peržengia Sueco kanalą Spalio 7 d Data
Jom Kipuro karas
| Jom Kipuro karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Šaltasis karas, Arabų-Izraelio konfliktas | |||||||||
Egipto pajėgos peržengia Sueco kanalą. Spalio 7 d. | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Egiptas Sirija Arabų ekspedicinės pajėgos: Irakas Jordanija Parama: Sovietų Sąjunga Saudo Arabija Pakistanas Tunisas Alžyras Libija Marokas Kuba PIO Šiaurės Korėja | Izraelis Parama: Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Anwar Sadat Hafez al-Assad | Golda Meir | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| Egiptas: 650 000–800 000 karių 1 700 tankų 2 400 šarvuočių 1 120 artilerijos vienetų 400 karo lėktuvų 140 malūnsparnių 104 karo laivai 150 raketų baterijos Sirija: 150 000 karių 1 200 tankų 800–900 šarvuočių 600 artilerijos vienetų Ekspedicinės pajėgos: 100 000 karių 500–670 tankų 700 šarvuočių Kuba: 1 500 karių | 375 000–415 000 karių, 1 700 tankų, 3 000 šarvuočių, 945 artilerijos vienetai 440 karo lėktuvų | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 8 000–18 500 žuvo 18 000–35 000 sužeista 8 783 paimta į nelaisvę 2 250–2 300 tankų sunaikinta arba perimta 341–514 lėktuvų sunaikinta 19 karo laivų paskandinta | 2 521–2 800 žuvo 7 250 sužeista 293 paimta į nelaisvę 400 tankų sunaikinta 102 lėktuvų sunaikinta | ||||||||
Jom Kipuro karas – Izraelio karas su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 m. (dar žinomas kaip spalio ar ramadano karas; hebr. מלחמת יום הכיפורים = Milchemet Jom HaKipurim, arab. حرب تشرين = ħarb Tišrin), truko nuo spalio 6 d. iki 22/24 d. Karas prasidėjo per žydų Jom Kipuro šventę, kai Egipto ir Sirijos kariuomenės netikėtai susijungė ir užpuolė Izraelį. Jos užėmė Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas, kuriuos Izraelis pradėjo valdyti nuo 1967 m., po Šešių dienų karo.
Egiptiečiai ir sirai judėjo pirmyn per pirmas 48 valandas, po to iniciatyvą perėmė Izraelis. Antrą karo savaitę sirai buvo išstumti iš visų Golano aukštumų. Sinajuje Izraelis puolė tą priešų armijos dalį, kuri buvo peržengusi Sueco kanalą (kur buvo sena ugnies nutraukimo linija) ir taip paliko priešą be išteklių.
Pradžia
Egipto prezidentas Gamalis Abdelis Naseras mirė 1970 m. rugsėjo mėnesį. Jo įpėdinis Anvaras Sadatas nusprendė kautis su Izraeliu ir atgauti 1967 m. prarastas teritorijas. Bendras su Sirija Izraelio užpuolimo planas buvo pavadintas Badro operacija (arab. „pilnas mėnulis“).
- Izraelio pajėgos: 415 tūkst. kareivių, 1,5 tūkst. tankų, 3 tūkst. šarvuotų transporterių, 945 artilerijos vienetų, 561 lėktuvas, 84 sraigtasparniai ir 38 karinių objektų[paaiškinti]. Karo vadai – Mošė Dajanas, Davidas Elazaras, Arielis Šaronas, Šmuelas Gonenas ir Benjaminas Peledas.
- Egipto pajėgos: 800 tūkst. kareivių (panaudojo 300 tūkst.), 2,4 tūkst. tankų, 2,4 tūkst. šarvuotų transporterių, 1120 artilerijos vienetų, 690 lėktuvų, 161 sraigtasparnis ir 104 karo laivai.
- Sirijos pajėgos: 150 tūkst. kareivių (panaudojo 60 tūkst.), 1,4 tūkst. tankų, 900 šarvuotų transporterių, 600 artilerijos vienetų, 350 lėktuvų, 36 sraigtasparniai ir 21 karinių apskričių[paaiškinti].
- Irako pajėgos: 60 tūkst. kareivių, 700 tankų, 500 šarvuotų transporterių, 200 dalinių, 73 lėktuvai.
Kariniai veiksmai
Egiptas ir Sirija pabandė karine jėga atgauti teritorijas, užimtas Izraelio. Jų armijos pradėjo koordinuotą ataką 1973 m. spalio 6 d., žydų Jom Kipuro šventės metu. Sirų pajėgos atakavo fortus, esančius Golano aukštumose, tuo pačiu metu egiptiečiai atakavo fortus, esančius prie Sueco kanalo ir Sinajaus pusiasalyje. Izraelio armija patyrė didelių nuostolių. Po dviejų savaičių mūšių, kai JAV oro keliu Izraeliui pradėjo tiekti amuniciją, Izraelis nustūmė arabus į jų pradines pozicijas.
Nuostoliai
Pagal Izraelio duomenis, per mūšius žuvo 2 656 ir buvo sužeista 7 250 kareivių. Į nelaisvę pateko 295. Izraelis į nelaisvę paėmė 8783 priešininkus, tarp jų 8 372 egiptiečius. Visi belaisviai buvo iškeisti 1974 m. viduryje. Pagal arabų duomenis, žuvo 8 528 ir buvo sužeista 19 540 kareivių, pagal izraeliečių skaičiavimus, žuvo apie 15 tūkst. ir sužeista 35 tūkstančiai arabų kareivių.
Karo pabaiga
Spalio 22 d. paskelbta apie ugnies nutraukimą, bet Izraelio visuomenė labai pasipiktino. Blogu pasirengimu apkaltintas gynybos ministras Mošė Dajanas, pareikalauta jo atsistatydinimo. Izraelio aukščiausio teismo pirmininkas sudarė komisiją, kuri turėjo ištirti vadovo veiksmus karo metu. Komisija vertino štabo vadovo veiksmus, bet nedrįso atstatydinti Dajano. Po žuvusiųjų kareivių laidojimo metinių, kurių metu žuvusių kareivių tėvai pavadino Dajaną jų sūnų žudiku, Dajanas 1974 m. įteikė atsistatydinimo pareiškimą Izraelio premjerei Goldai Meir.
Egipte ir Sirijoje karas buvo laikomas pergale. Nepereinama Bar Lev gynybos linija buvo pralaužta, Izraelio aviacija patyrė didelių nuostolių, karas įrodė, kad Izraelio armija yra įveikiama. Derybose su Sirija ir Egiptu, kurioms vadovavo JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris, Izraelis turėjo atsisakyti kai kurių anksčiau ginčytinų teritorijų, kol bus sudaryta taikos sutartis, kurios siekė TSRS (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) ir JAV vadovaujama Artimųjų rytų taikos konferencija.
Šaltiniai
- Bidanda M. Chengappa (1 January 2004). Pakistan: Islamisation Army And Foreign Policy. APH Publishing. pp. 42–. ISBN 978-81-7648-548-7. Nuoroda tikrinta 22 February 2013.
- Simon Dunstan (20 April 2003). The Yom Kippur War 1973 (2): The Sinai. Osprey Publishing. pp. 39–. ISBN 978-1-84176-221-0. Suarchyvuotas originalas 2013-05-28. Nuoroda tikrinta 22 February 2013.
- P.R. Kumaraswamy (11 January 2013). Revisiting the Yom Kippur War. Routledge. pp. 75–. ISBN 978-1-136-32895-4. Nuoroda tikrinta 22 February 2013.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jom Kipuro karas, Kas yra Jom Kipuro karas? Ką reiškia Jom Kipuro karas?
Jom Kipuro karasPriklauso Saltasis karas Arabu Izraelio konfliktasEgipto pajegos perzengia Sueco kanala Spalio 7 d Data 1973 m spalio 6 25 d Vieta Sueco kanalas Golano aukstumosRezultatas Izraelio taktine pergale JT paliaubos Politine ir strategine nauda Egiptui ir IzraeliuiPriezastis Izraelio uzimtos Egipto ir Sirijos teritorijos per Sesiu dienu karaKonflikto salys Egiptas Sirija Arabu ekspedicines pajegos Irakas Jordanija Parama Sovietu Sajunga Saudo Arabija Pakistanas Tunisas Alzyras Libija Marokas Kuba PIO Siaures Koreja Izraelis Parama Jungtines Amerikos ValstijosVadovai ir kariniai vadaiAnwar Sadat Hafez al Assad Golda MeirPajegosEgiptas 650 000 800 000 kariu 1 700 tanku 2 400 sarvuociu 1 120 artilerijos vienetu 400 karo lektuvu 140 malunsparniu 104 karo laivai 150 raketu baterijos Sirija 150 000 kariu 1 200 tanku 800 900 sarvuociu 600 artilerijos vienetu Ekspedicines pajegos 100 000 kariu 500 670 tanku 700 sarvuociu Kuba 1 500 kariu 375 000 415 000 kariu 1 700 tanku 3 000 sarvuociu 945 artilerijos vienetai 440 karo lektuvuNuostoliai8 000 18 500 zuvo 18 000 35 000 suzeista 8 783 paimta į nelaisve 2 250 2 300 tanku sunaikinta arba perimta 341 514 lektuvu sunaikinta 19 karo laivu paskandinta 2 521 2 800 zuvo 7 250 suzeista 293 paimta į nelaisve 400 tanku sunaikinta 102 lektuvu sunaikinta Jom Kipuro karas Izraelio karas su Egipto ir Sirijos koalicija 1973 m dar zinomas kaip spalio ar ramadano karas hebr מלחמת יום הכיפורים Milchemet Jom HaKipurim arab حرب تشرين ħarb Tisrin truko nuo spalio 6 d iki 22 24 d Karas prasidejo per zydu Jom Kipuro svente kai Egipto ir Sirijos kariuomenes netiketai susijunge ir uzpuole Izraelį Jos uzeme Sinajaus pusiasalį ir Golano aukstumas kuriuos Izraelis pradejo valdyti nuo 1967 m po Sesiu dienu karo Egiptieciai ir sirai judejo pirmyn per pirmas 48 valandas po to iniciatyva pereme Izraelis Antra karo savaite sirai buvo isstumti is visu Golano aukstumu Sinajuje Izraelis puole ta priesu armijos dalį kuri buvo perzengusi Sueco kanala kur buvo sena ugnies nutraukimo linija ir taip paliko priesa be istekliu PradziaEgipto prezidentas Gamalis Abdelis Naseras mire 1970 m rugsejo menesį Jo įpedinis Anvaras Sadatas nusprende kautis su Izraeliu ir atgauti 1967 m prarastas teritorijas Bendras su Sirija Izraelio uzpuolimo planas buvo pavadintas Badro operacija arab pilnas menulis Izraelio pajegos 415 tukst kareiviu 1 5 tukst tanku 3 tukst sarvuotu transporteriu 945 artilerijos vienetu 561 lektuvas 84 sraigtasparniai ir 38 kariniu objektu paaiskinti Karo vadai Mose Dajanas Davidas Elazaras Arielis Saronas Smuelas Gonenas ir Benjaminas Peledas Egipto pajegos 800 tukst kareiviu panaudojo 300 tukst 2 4 tukst tanku 2 4 tukst sarvuotu transporteriu 1120 artilerijos vienetu 690 lektuvu 161 sraigtasparnis ir 104 karo laivai Sirijos pajegos 150 tukst kareiviu panaudojo 60 tukst 1 4 tukst tanku 900 sarvuotu transporteriu 600 artilerijos vienetu 350 lektuvu 36 sraigtasparniai ir 21 kariniu apskriciu paaiskinti Irako pajegos 60 tukst kareiviu 700 tanku 500 sarvuotu transporteriu 200 daliniu 73 lektuvai Kariniai veiksmaiSunaikintas Izraelio pajegu tankas Egiptas ir Sirija pabande karine jega atgauti teritorijas uzimtas Izraelio Ju armijos pradejo koordinuota ataka 1973 m spalio 6 d zydu Jom Kipuro sventes metu Siru pajegos atakavo fortus esancius Golano aukstumose tuo paciu metu egiptieciai atakavo fortus esancius prie Sueco kanalo ir Sinajaus pusiasalyje Izraelio armija patyre dideliu nuostoliu Po dvieju savaiciu musiu kai JAV oro keliu Izraeliui pradejo tiekti amunicija Izraelis nustume arabus į ju pradines pozicijas NuostoliaiPagal Izraelio duomenis per musius zuvo 2 656 ir buvo suzeista 7 250 kareiviu Į nelaisve pateko 295 Izraelis į nelaisve paeme 8783 priesininkus tarp ju 8 372 egiptiecius Visi belaisviai buvo iskeisti 1974 m viduryje Pagal arabu duomenis zuvo 8 528 ir buvo suzeista 19 540 kareiviu pagal izraelieciu skaiciavimus zuvo apie 15 tukst ir suzeista 35 tukstanciai arabu kareiviu Karo pabaigaSpalio 22 d paskelbta apie ugnies nutraukima bet Izraelio visuomene labai pasipiktino Blogu pasirengimu apkaltintas gynybos ministras Mose Dajanas pareikalauta jo atsistatydinimo Izraelio auksciausio teismo pirmininkas sudare komisija kuri turejo istirti vadovo veiksmus karo metu Komisija vertino stabo vadovo veiksmus bet nedrįso atstatydinti Dajano Po zuvusiuju kareiviu laidojimo metiniu kuriu metu zuvusiu kareiviu tevai pavadino Dajana ju sunu zudiku Dajanas 1974 m įteike atsistatydinimo pareiskima Izraelio premjerei Goldai Meir Egipte ir Sirijoje karas buvo laikomas pergale Nepereinama Bar Lev gynybos linija buvo pralauzta Izraelio aviacija patyre dideliu nuostoliu karas įrode kad Izraelio armija yra įveikiama Derybose su Sirija ir Egiptu kurioms vadovavo JAV valstybes sekretorius Henris Kisindzeris Izraelis turejo atsisakyti kai kuriu anksciau gincytinu teritoriju kol bus sudaryta taikos sutartis kurios sieke TSRS Tarybu Socialistiniu Respubliku Sajunga ir JAV vadovaujama Artimuju rytu taikos konferencija SaltiniaiBidanda M Chengappa 1 January 2004 Pakistan Islamisation Army And Foreign Policy APH Publishing pp 42 ISBN 978 81 7648 548 7 Nuoroda tikrinta 22 February 2013 Simon Dunstan 20 April 2003 The Yom Kippur War 1973 2 The Sinai Osprey Publishing pp 39 ISBN 978 1 84176 221 0 Suarchyvuotas originalas 2013 05 28 Nuoroda tikrinta 22 February 2013 P R Kumaraswamy 11 January 2013 Revisiting the Yom Kippur War Routledge pp 75 ISBN 978 1 136 32895 4 Nuoroda tikrinta 22 February 2013 Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį