John TavenerDžonas Taveneras 2005 m BiografijaPilnas vardasJohn Kenneth TavenerGimė1944 m sausio 28 d Vemblis LondonasKi
John Tavener

John Tavener | |
Džonas Taveneras (2005 m.) | |
Biografija | |
---|---|
Pilnas vardas | John Kenneth Tavener |
Gimė | 1944 m. sausio 28 d. Vemblis, Londonas |
Kilmė | Jungtinė Karalystė |
Mirė | 2013 m. lapkričio 12 d. (69 metai) , Dorsetas |
Žanrai | minimalizmas, |
Veikla | kompozitorius |
Aktyvumo metai | 1968–2012 |
Seras Džonas Kenetas Taveneras (angl. Sir John Kenneth Tavener, 1944 m. sausio 28 d. – 2013 m. lapkričio 12 d.) – britų kompozitorius, žinomas dėl itin gausios kūrybos religine tematika (The Protecting Veil, Song for Athene, The Lamb ir kt.).
Džonas Taveneras išgarsėjo sukūręs kantatą „Banginis“ (The Whale), kuri buvo atlikta 1968 m. Tada jaunasis kompozitorius pavadintas „metų muzikiniu atradimu“ („The Guardian“) bei „vienu iš geriausių savo kartos kūrėjų“ („The Times“). Per visą savo karjerą jis tapo vienu žinomiausių bei populiariausių savo kartos kompozitorių: violončelininko įrašytas kūrinys „Apsauganti skraistė“ (The Protecting Veil) tapo bestseleriu, „Atėnės daina“ (Song for Athene) skambėjo per Princesės Dianos laidotuves, o Paolo Sorentino filmo „“ garso takelis praturtintas Tavernero kūriniu „Avinėlis“ (The Lamb). 1977 m. kompozitorius atsivertė į stačiatikybę, sėmėsi įkvėpimo ortodoksinėje muzikos ir mistikos tradicijoje. 2000 m. Dž. Tavenerui buvo suteiktas sero vardas už muzikinius nuopelnus, kompozitorius laimėjo Ivor Novello apdovanojimą.
Biografija
Nuo pat vaikystės Džonas Taveneras buvo apsuptas muzikos: jo tėvas vargonavo Šv. Andriejaus presbiterijonų bažnyčioje . Būdamas 12-os metų Dž. Taveneras išgirdo W.A. Mozarto „Užburtąją fleitą“, ši opera tapo vienu jo mylimiausių kūrinių; netrukus jis išgirdo ir naujausią I. Stravinskio kompoziciją „Canticum Sacrum“, kuri, anot Tavenero, „jį pažadinusi ir pastūmėjusi tapti kompozitoriumi“.
1961–1975 m. jis dirbo ir choro vadovu Šv. Jono presbiterijonų bažnyčioje (dab. Šv. Morkaus koptų bažnyčia) . Dž. Taveneras muzikos mokėsi Highgate mokykloje (Highgate School), ten pradėjo kurti muziką ir koncertavo kaip . Nuo 1962 m. jis studijavo , atsisakydamas atlikėjo pianisto karjeros ir atsidėdamas kompozicijai.
1968 m. Džonas Taveneras išgarsėjo sukūręs kantatą „Banginis“ (The Whale), kurios premjera įvyko debiutiniame kamerinio orkestro London Sinfonietta koncerte.
1974 m. vedė graikę šokėją Victoria Maragopoulou, tačiau santuoka truko vos aštuonis mėnesius.
1977 m. perėjo į Rusijos ortodoksų (stačiatikių) bažnyčią; jos mokymas, liturginės tradicijos tapo svarbiausiu inspiracijos šaltiniu. Pirmasis kūrinys, tiesiogiai susijęs su Ortodoksų bažnyčia – „Šv. Jono Auksaburnio liturgija“ (Liturgy of St John Chrysostom, 1977) anglų kalba.
Nuo atsivertimo iki gyvenimo pabaigos, Džonas Taveneras išliko atsidavęs krikščionis, tačiau tyrinėjo ir kitas religines (ypač hinduizmo, islamo) bei muzikines tradicijas. Viename interviu kompozitorius teigė: „Visa tai, ką sukūriau, yra griežta, kone asketiška, ortodoksiško tonalumo apribota muzika; reikia, bent jau muzikos atžvilgiu, tapti universalesniu, išmėginti kitus atspalvius, kitokią retoriką“.
1991 m. vedė Maryanna Schaefer, kartu su ja susilaukė trijų vaikų. Per visą gyvenimą Taveneras kentėjo nuo įvairių sveikatos problemų (patyrė keletą širdies smūgių bei operacijų), 1990 m. jam diagnozuotas , dėl kurio kompozitorius buvo išskirtinai aukštas ir liesas. Kompozitorius mirė 2013 m. lapkričio 12 d. savo namuose, būdamas 69 metų.
Kūrybos stilius
Visą gyvenimą Tavenerą kaip kompozitorių inspiravo įvairūs dvasiniai tekstai, vaizdiniai, išskirtinės asmenybės: studijuodamas kompoziciją jis patyrė sero Lennoxo Berkeley įtaką per suteiktą poeziją (J. Donne „Dieviškieji sonetai“, The Divine Sonnets), o jo mokytojas Davidas Lumsdaine’as atvėrė kelius šiuolaikinei kūrybai bei supažindino su moderniosios muzikos retorika. Ankstyvajai Tavenero muzikai įtakos turėjo I. Stravinskio muzika, ypač kompozicija „Canticum Sacrum“; taip pat O. Mesiano muzika – jo ekstazės, transo estetika. Vėlesniajai muzikai būdingas minimalizmas: tam tikras muzikos „retumas“, naudojami kraštutiniai registrai, būdingas tonalumas. Taveneras kompozitorių Arvo Piartą vadino „gimininga siela“ dėl panašių religinių įsitikinimų bei abiejų pamėgto muzikinio audinio skaidrumo. Abu kompozitoriai, taip pat Henrykas Goreckis, siejami su „mistinio minimalizmo“ atšaka: jų kūryba išsiskiria ne tik išraiškos priemonėmis (ilgai tęsiami garsai, pauzės, repetityvumas, tam tikras paprastumas), bet ir akivaizdžia krikščioniškos ar kitos religinės tradicijos įtaka.
Dar jam tebesant presbiterijonų bažnyčios nariu, jį išskirtinai domino šventųjų gyvenimai bei kūryba (Šv. Kryžiaus Jono poezija, vėliau, Šv. Teresės iš Lizjė gyvenimas). Stiliui įtakos turėjo pažinta Rusijos bei Graikijos kultūra. Perėjęs į stačiatikybę, ilgą laiką Taveneras ieškojo griežtai tradicinio, „teisingo“ skambesio, vėliau, susipažinęs bei pradėjęs bendradarbiauti su ortodoksų vienuole motinėle Thekla (ši tapo jo dvasine palydėtoja) kompozitorius pradėjo kurti laisvesnę, ortodoksų tradicijos inspiruotą, bet nebūtinai griežtai ortodoksinę muziką. Ilgą laiką įkvėpimo šaltiniu tapdavo šventieji paveikslai (ikonos), ypač tie, kurie vaizduoja Dievo motiną. Baigiantis amžiui kompozitorius pradėjo entuziastingai domėtis, pirmiausia, Indijos muzika, todėl „Lamentations & Praises“ (2001) laikomas paskutiniu grynai stačiatikybės įkvėptu kūriniu. Supratęs, jog visos religijos yra nepaprastu būdu tarpusavyje susijusios („Šydas tapo nežymus – nebėra jokio šydo („skraistės“)“), Taveneras pradėjo sėkmingai jungti skirtingų religinių tradicijų elementus.
Kūriniai
Džonas Taveneras buvo labai produktyvus kompozitorius, sukūręs apie 300 kompozicijų:
- Genesis (1962)
- Trys Džono Dono šventieji sonetai (1962; dainų ciklas)
- Kainas ir Abelis (1965; kantata)
- Banginis (The Whale) (1965–66; „dramatinė kantata“ solistams, kalbėtojui, mišriam chorui, vaikų chorui, orkestrui)
- In alium (1968)
- Keltiškas Requiem (1969; sopranui solo, mišriam chorui, vaikų chorui, ansambliui)
- In memoriam Igoriui Stravinskiui (1971)
- Ultimos ritos (1972)
- Thérèse (1973–76; opera)
- Dievo Motinos giesmė (1976)
- Šv. Jono Auksaburnio liturgija (1977)
- Romi siela (A Gentle Spirit) (1977; kamerinė opera)
- Palintropos (1978)
- Akhmatova: Requiem (1979–80)
- Trisagion (1981; varinių pučiamųjų ansambliui)
- Mandelion (1981; vargonams)
- Vėjyje šokančiam vaikui (1983)
- Šviesos ikona (1984; chorui, styginių trio)
- Avinėlis (The Lamb) (1984)
- Eis thanaton (1986; kantata)
- Padėkos Akatistas (1986–87)
- Apsauganti skraistė (The Protecting Veil) (1987; violončelei, styginiams)
- Higras (The Tyger) (1987)
- Prisikėlimas (Resurrection) (1989)
- Egipto Marija (Mary of Egypt) (1991; opera)
- Amžinas Mergelės Marijos miegas (1991)
- Atėnės daina (Song for Athene) (1993; mišriam chorui)
- Diodia (1997; orkestrui)
- Nuopuolis ir prisikėlimas (Fall and Resurrection) (2000)
- Raudos ir rarbinimai (Lamentations and Praises) (2001; 12 vyriškų balsų, styginių kvartetui, fleitai, bosiniam trombonui, mušamiesiems)
- Motina ir vaikelis (Mother and Child) (2002)
- Šventyklos šydas (The Veil of the Temple) (2003; sopranui, mi6riam chorui, berniukų chorui, ansambliui)
- Schuon Lieder (2003; dainų ciklas sopranui, ansambliui)
- Laila (2004; muzika šokiams; sopranui, tenorui, orkestrui)[34]
- Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo iškilmė (Sollemnitas in Conceptione Immaculata Beatae Mariae Virginis) (2006; mišios)
- Nuostabūs vardai (The Beautiful Names) (2007)
- Requiem (2008; cello, soloists, chorus, orchestra)[3]
- Ivano Ilijyičiaus mirtis (The Death of Ivan Ilyich) (2012; monodrama)
Taveneras Lietuvoje
- „Miros nešėja“ (The Myrrh-Bearer) atlikimas „Gaidos“ festivalyje’07 (2007 m. spalio 21 d.). Kauno valstybinis choras (vad. Petras Bingelis), solistas Arūnas Statkus (altas) festivalio bukletas Archyvuota kopija 2016-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- „Apsauganti skraistė“ (The Protecting Veil) atlikimas Filharmonijoje (2012 m. kovo 10 d.). Lietuvos kamerinis orkestras (dir. Robertas Šervenikas), solistė Kristine Blaumane (violončelė) 1 Archyvuota kopija 2016-02-01 iš Wayback Machine projekto.
- „Svyati“ chorui ir violončelei Klaipėdos Koncertų salėje (XXXIX festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“, 2014 m. balandžio 4 d.). Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vad. Tomas Ambrozaitis), solistas Mindaugas Bačkus (violončelė) 2[neveikianti nuoroda]Saulės Jonaitytės įspūdžiai („Kovo 11-osios liturgija“)
Šaltiniai
- Meirion Bowen (2013-11-12) [1968-06-13]. „Two Tavener Works at the Queen Elizabeth Hall“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
- Linn Records: „Carmina Celtica: Canty“
- Ivan Moody. „Tavener, John“, Grove Music Online, Oxford Music Online, Oxford University Press. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
- Music Obituary: Sir John Tavener The Daily Telegraph. Nuoroda tikrinta 2013-11-12
- Michael J. Stewart (2013-11-12). Sir John Tavener obituary, The Guardian [žr.: 2015.12.28]
- Christian Composer, Inspired by 99 Allah’s Names, The New York Times [žr.: 2015.12.29]
- Liz Todd Prince Charless favourite composer John Tavener fight life, . 2008-03-09 [žr.: 2015.12.28]
- John Tavener: God be in my head, The Independent (2004-06-20) [žr.: 2015.12.29]
- Early works Archyvuota kopija 2016-01-12 iš Wayback Machine projekto. John Tavener Archyvuota kopija 2019-01-27 iš Wayback Machine projekto. [žr.: 2015.12.29]
- Michael White A Time for Reflection. BBC Music Magazine, Vol. 22 No. 2 (December 2013): p. 29
- Icons in sound Archyvuota kopija 2016-01-11 iš Wayback Machine projekto. John Tavener Archyvuota kopija 2019-01-27 iš Wayback Machine projekto. [žr.: 2015.12.28]
- The Veils Archyvuota kopija 2016-03-14 iš Wayback Machine projekto. John Tavener Archyvuota kopija 2019-01-27 iš Wayback Machine projekto. [žr.: 2015.12.29]
- Late works Archyvuota kopija 2016-01-12 iš Wayback Machine projekto. John Tavener Archyvuota kopija 2019-01-27 iš Wayback Machine projekto. [žr.: 2015.12.29]
- Ivan Hewett John Tavener five top pieces (2013-11-13) [žr.: 2015.12.29]
- Sir John Tavener: Tributes paid to composer (2013-11-13) [žr.: 2015.12.29]
Nuorodos
- Oficialus Džono Tavenero tinklalapis Archyvuota kopija 2019-01-27 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Cummings, Robert (2008) John Tavener Artist Biography Allmusic
- Tavener’s 'Towards Silence' musicmindspirit
- Trumpa biografija lietuvių kalba
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie John Tavener, Kas yra John Tavener? Ką reiškia John Tavener?
John TavenerDzonas Taveneras 2005 m BiografijaPilnas vardasJohn Kenneth TavenerGime1944 m sausio 28 d Vemblis LondonasKilmeJungtine KaralysteMire2013 m lapkricio 12 d 69 metai DorsetasZanraiminimalizmas VeiklakompozitoriusAktyvumo metai1968 2012 Seras Dzonas Kenetas Taveneras angl Sir John Kenneth Tavener 1944 m sausio 28 d 2013 m lapkricio 12 d britu kompozitorius zinomas del itin gausios kurybos religine tematika The Protecting Veil Song for Athene The Lamb ir kt Dzonas Taveneras isgarsejo sukures kantata Banginis The Whale kuri buvo atlikta 1968 m Tada jaunasis kompozitorius pavadintas metu muzikiniu atradimu The Guardian bei vienu is geriausiu savo kartos kureju The Times Per visa savo karjera jis tapo vienu zinomiausiu bei populiariausiu savo kartos kompozitoriu violoncelininko įrasytas kurinys Apsauganti skraiste The Protecting Veil tapo bestseleriu Atenes daina Song for Athene skambejo per Princeses Dianos laidotuves o Paolo Sorentino filmo garso takelis praturtintas Tavernero kuriniu Avinelis The Lamb 1977 m kompozitorius atsiverte į staciatikybe semesi įkvepimo ortodoksineje muzikos ir mistikos tradicijoje 2000 m Dz Tavenerui buvo suteiktas sero vardas uz muzikinius nuopelnus kompozitorius laimejo Ivor Novello apdovanojima BiografijaNuo pat vaikystes Dzonas Taveneras buvo apsuptas muzikos jo tevas vargonavo Sv Andriejaus presbiterijonu baznycioje Budamas 12 os metu Dz Taveneras isgirdo W A Mozarto Uzburtaja fleita si opera tapo vienu jo mylimiausiu kuriniu netrukus jis isgirdo ir naujausia I Stravinskio kompozicija Canticum Sacrum kuri anot Tavenero jį pazadinusi ir pastumejusi tapti kompozitoriumi 1961 1975 m jis dirbo ir choro vadovu Sv Jono presbiterijonu baznycioje dab Sv Morkaus koptu baznycia Dz Taveneras muzikos mokesi Highgate mokykloje Highgate School ten pradejo kurti muzika ir koncertavo kaip Nuo 1962 m jis studijavo atsisakydamas atlikejo pianisto karjeros ir atsidedamas kompozicijai 1968 m Dzonas Taveneras isgarsejo sukures kantata Banginis The Whale kurios premjera įvyko debiutiniame kamerinio orkestro London Sinfonietta koncerte 1974 m vede graike sokeja Victoria Maragopoulou taciau santuoka truko vos astuonis menesius 1977 m perejo į Rusijos ortodoksu staciatikiu baznycia jos mokymas liturgines tradicijos tapo svarbiausiu inspiracijos saltiniu Pirmasis kurinys tiesiogiai susijes su Ortodoksu baznycia Sv Jono Auksaburnio liturgija Liturgy of St John Chrysostom 1977 anglu kalba Nuo atsivertimo iki gyvenimo pabaigos Dzonas Taveneras isliko atsidaves krikscionis taciau tyrinejo ir kitas religines ypac hinduizmo islamo bei muzikines tradicijas Viename interviu kompozitorius teige Visa tai ka sukuriau yra griezta kone asketiska ortodoksisko tonalumo apribota muzika reikia bent jau muzikos atzvilgiu tapti universalesniu ismeginti kitus atspalvius kitokia retorika 1991 m vede Maryanna Schaefer kartu su ja susilauke triju vaiku Per visa gyvenima Taveneras kentejo nuo įvairiu sveikatos problemu patyre keleta sirdies smugiu bei operaciju 1990 m jam diagnozuotas del kurio kompozitorius buvo isskirtinai aukstas ir liesas Kompozitorius mire 2013 m lapkricio 12 d savo namuose budamas 69 metu Kurybos stiliusVisa gyvenima Tavenera kaip kompozitoriu inspiravo įvairus dvasiniai tekstai vaizdiniai isskirtines asmenybes studijuodamas kompozicija jis patyre sero Lennoxo Berkeley įtaka per suteikta poezija J Donne Dieviskieji sonetai The Divine Sonnets o jo mokytojas Davidas Lumsdaine as atvere kelius siuolaikinei kurybai bei supazindino su moderniosios muzikos retorika Ankstyvajai Tavenero muzikai įtakos turejo I Stravinskio muzika ypac kompozicija Canticum Sacrum taip pat O Mesiano muzika jo ekstazes transo estetika Velesniajai muzikai budingas minimalizmas tam tikras muzikos retumas naudojami krastutiniai registrai budingas tonalumas Taveneras kompozitoriu Arvo Piarta vadino gimininga siela del panasiu religiniu įsitikinimu bei abieju pamegto muzikinio audinio skaidrumo Abu kompozitoriai taip pat Henrykas Goreckis siejami su mistinio minimalizmo atsaka ju kuryba issiskiria ne tik israiskos priemonemis ilgai tesiami garsai pauzes repetityvumas tam tikras paprastumas bet ir akivaizdzia krikscioniskos ar kitos religines tradicijos įtaka Dar jam tebesant presbiterijonu baznycios nariu jį isskirtinai domino sventuju gyvenimai bei kuryba Sv Kryziaus Jono poezija veliau Sv Tereses is Lizje gyvenimas Stiliui įtakos turejo pazinta Rusijos bei Graikijos kultura Perejes į staciatikybe ilga laika Taveneras ieskojo grieztai tradicinio teisingo skambesio veliau susipazines bei pradejes bendradarbiauti su ortodoksu vienuole motinele Thekla si tapo jo dvasine palydetoja kompozitorius pradejo kurti laisvesne ortodoksu tradicijos inspiruota bet nebutinai grieztai ortodoksine muzika Ilga laika įkvepimo saltiniu tapdavo sventieji paveikslai ikonos ypac tie kurie vaizduoja Dievo motina Baigiantis amziui kompozitorius pradejo entuziastingai dometis pirmiausia Indijos muzika todel Lamentations amp Praises 2001 laikomas paskutiniu grynai staciatikybes įkveptu kuriniu Suprates jog visos religijos yra nepaprastu budu tarpusavyje susijusios Sydas tapo nezymus nebera jokio sydo skraistes Taveneras pradejo sekmingai jungti skirtingu religiniu tradiciju elementus KuriniaiDzonas Taveneras buvo labai produktyvus kompozitorius sukures apie 300 kompoziciju Genesis 1962 Trys Dzono Dono sventieji sonetai 1962 dainu ciklas Kainas ir Abelis 1965 kantata Banginis The Whale 1965 66 dramatine kantata solistams kalbetojui misriam chorui vaiku chorui orkestrui In alium 1968 Keltiskas Requiem 1969 sopranui solo misriam chorui vaiku chorui ansambliui In memoriam Igoriui Stravinskiui 1971 Ultimos ritos 1972 Therese 1973 76 opera Dievo Motinos giesme 1976 Sv Jono Auksaburnio liturgija 1977 Romi siela A Gentle Spirit 1977 kamerine opera Palintropos 1978 Akhmatova Requiem 1979 80 Trisagion 1981 variniu puciamuju ansambliui Mandelion 1981 vargonams Vejyje sokanciam vaikui 1983 Sviesos ikona 1984 chorui styginiu trio Avinelis The Lamb 1984 Eis thanaton 1986 kantata Padekos Akatistas 1986 87 Apsauganti skraiste The Protecting Veil 1987 violoncelei styginiams Higras The Tyger 1987 Prisikelimas Resurrection 1989 Egipto Marija Mary of Egypt 1991 opera Amzinas Mergeles Marijos miegas 1991 Atenes daina Song for Athene 1993 misriam chorui Diodia 1997 orkestrui Nuopuolis ir prisikelimas Fall and Resurrection 2000 Raudos ir rarbinimai Lamentations and Praises 2001 12 vyrisku balsu styginiu kvartetui fleitai bosiniam trombonui musamiesiems Motina ir vaikelis Mother and Child 2002 Sventyklos sydas The Veil of the Temple 2003 sopranui mi6riam chorui berniuku chorui ansambliui Schuon Lieder 2003 dainu ciklas sopranui ansambliui Laila 2004 muzika sokiams sopranui tenorui orkestrui 34 Svc Mergeles Marijos Nekalto Prasidejimo iskilme Sollemnitas in Conceptione Immaculata Beatae Mariae Virginis 2006 misios Nuostabus vardai The Beautiful Names 2007 Requiem 2008 cello soloists chorus orchestra 3 Ivano Ilijyiciaus mirtis The Death of Ivan Ilyich 2012 monodrama Taveneras Lietuvoje Miros neseja The Myrrh Bearer atlikimas Gaidos festivalyje 07 2007 m spalio 21 d Kauno valstybinis choras vad Petras Bingelis solistas Arunas Statkus altas festivalio bukletas Archyvuota kopija 2016 02 05 is Wayback Machine projekto Apsauganti skraiste The Protecting Veil atlikimas Filharmonijoje 2012 m kovo 10 d Lietuvos kamerinis orkestras dir Robertas Servenikas soliste Kristine Blaumane violoncele 1 Archyvuota kopija 2016 02 01 is Wayback Machine projekto Svyati chorui ir violoncelei Klaipedos Koncertu saleje XXXIX festivalis Klaipedos muzikos pavasaris 2014 m balandzio 4 d Siauliu valstybinis kamerinis choras Polifonija vad Tomas Ambrozaitis solistas Mindaugas Backus violoncele 2 neveikianti nuoroda Saules Jonaitytes įspudziai Kovo 11 osios liturgija SaltiniaiMeirion Bowen 2013 11 12 1968 06 13 Two Tavener Works at the Queen Elizabeth Hall The Guardian Nuoroda tikrinta 2013 11 12 Linn Records Carmina Celtica Canty Ivan Moody Tavener John Grove Music Online Oxford Music Online Oxford University Press Nuoroda tikrinta 2013 11 12 Music Obituary Sir John Tavener The Daily Telegraph Nuoroda tikrinta 2013 11 12 Michael J Stewart 2013 11 12 Sir John Tavener obituary The Guardian zr 2015 12 28 Christian Composer Inspired by 99 Allah s Names The New York Times zr 2015 12 29 Liz Todd Prince Charless favourite composer John Tavener fight life 2008 03 09 zr 2015 12 28 John Tavener God be in my head The Independent 2004 06 20 zr 2015 12 29 Early works Archyvuota kopija 2016 01 12 is Wayback Machine projekto John Tavener Archyvuota kopija 2019 01 27 is Wayback Machine projekto zr 2015 12 29 Michael White A Time for Reflection BBC Music Magazine Vol 22 No 2 December 2013 p 29 Icons in sound Archyvuota kopija 2016 01 11 is Wayback Machine projekto John Tavener Archyvuota kopija 2019 01 27 is Wayback Machine projekto zr 2015 12 28 The Veils Archyvuota kopija 2016 03 14 is Wayback Machine projekto John Tavener Archyvuota kopija 2019 01 27 is Wayback Machine projekto zr 2015 12 29 Late works Archyvuota kopija 2016 01 12 is Wayback Machine projekto John Tavener Archyvuota kopija 2019 01 27 is Wayback Machine projekto zr 2015 12 29 Ivan Hewett John Tavener five top pieces 2013 11 13 zr 2015 12 29 Sir John Tavener Tributes paid to composer 2013 11 13 zr 2015 12 29 NuorodosOficialus Dzono Tavenero tinklalapis Archyvuota kopija 2019 01 27 is Wayback Machine projekto anglu k Cummings Robert 2008 John Tavener Artist Biography Allmusic Tavener s Towards Silence musicmindspirit Trumpa biografija lietuviu kalba