Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Johannes Scotus EriugenaJonas Škotas EriugenaGimė 815 m Mirė 877 m 62 metai Veikla airių teologas filosofasVikiteka Joha
Johannes Scotus Eriugena
| Johannes Scotus Eriugena | |
|---|---|
| Jonas Škotas Eriugena | |
| Gimė | 815 m. |
| Mirė | 877 m. (~62 metai) |
| Veikla | airių teologas, filosofas |
| Vikiteka | Johannes Scotus Eriugena |
Jonas Škotas Eriugena (lot. Johannes Scotus Eriugena; manoma, 815-877 m.) – airių teologas, filosofas, scholastinės filosofijos pradininkas ir formavimosi periodo žymiausias mąstytojas, pirmosios viduramžių filosofinės sistemos kūrėjas.
Biografija
Jonas Škotas Eriugena gimė Airijoje (tai liudija jo pavardė – Eriugena, kuri reiškia kilęs iš Erino (toks buvo senasis Airijos pavadinimas)). Mokėsi airių vienuolyne, kur buvo studijuojama ne tik lotynų, bet ir graikų kalba. Būdamas vienas labiausiai išsilavinusių to meto žmonių, Eriugena apie 850 metus buvo pakviestas į Karolingų dinastijos imperatoriaus Karolio Plikagalvio (Karolio Didžiojo anūko) rūmus dabartinėje Prancūzijoje ir ten užėmė pirmojo rūmų mokslininko vietą, dėstė laisvuosius menus.
Prancūzijoje jis praleido beveik trisdešimt savo gyvenimo metų, buvo labai gerbiamas ir žinomas kaip mokslininkas, puikiai išmanęs Graikijos kultūrą ir istoriją. Manoma, kad Eriugena nebuvo nei pasaulietis, nei dvasininkas, o tai retai pasitaikydavo to meto visuomenėje.[reikalingas šaltinis]
Bizantijos imperatoriaus Mykolo III prašymu (858 m.), Eriugena išvertė Grigaliaus Nisiečio ir raštus su komentarais iš graikų į lotynų kalbą. Jis ne tik vertė, bet ir pats rašė bei komentavo graikų ir lotynų Tėvų darbus. Todėl jis laikomas pirmuoju įdiegusiu graikiškąsias neoplatonizmo idėjas , kurios vėliau turėjo didelę įtaką .
Apie tolesnį jo gyvenimą yra mažai žinoma. Viena iš galimų teorijų, kad 882 metais Jonas Škotas Eriugena buvo pakviestas pietinės anglosaksų karalystės valdovo Alfredo Didžiojo dirbti į Oksfordą, tapo abatu ir vėliau buvo nužudytas savo auklėtinių.
1976–1993 m. norėdami pagerbti Joną Škotą Eriugeną, airiai įamžino šio filosofo atvaizdą ant 5 svarų vertės airiško banknoto.
Kūrybinis palikimas
Jono Škoto Eriugenos kūryboje dominavo graikiškoji mintis, jungusi antikinę filosofiją su Vakarų krikščioniškąja scholastika. Autorius pirmumą kūryboje teikė graikams, sakydamas, kad jie „į daiktus žiūrėjo su didesne įžvalga ir jų kalba yra tikslesnė“. Savo darbuose jis rėmėsi graikų filosofu Platonu ir neoplatonizmu. Eriugenos filosofinis idealizmas buvo panteistinis, nederantis su krikščioniškuoju monoteizmu.
Pirmasis žinomas Eriugenos rašto darbas – mokslinis straipsnis apie Eucharistiją, nėra išlikęs iki mūsų dienų. Šiame traktate Eriugena skelbė doktriną, kurioje pateikiama simbolinė Eucharistijos samprata. Vėliau šią sampratą skelbęs XI a. krikščionių teologas (Berengar of Tour) buvo pasmerktas mirti. Be to, atgailaudamas už savo mintis, buvo priverstas viešai sudeginti šį Eriugenos mokslinį straipsnį.
Eriugena domėjosi Reimso archivyskupo ir vienuolio ginču dėl predestinacijos (lemties dogma, pagal kurią Dievas iš anksto nulemia, kurie žmonės bus išganyti, o kurie pasmerkti). Dėl šios priežasties svarbiausi jo traktatai buvo skirti ginčams apie predestinaciją: „Apie lemtį“ (De Praedestinatione), metafizikai „Apie gamtos skirstymą“ (De divisione naturae), komentarai Boetijaus darbams.
„Apie lemtį“
Šiame veikale Eriugena pateikė teoriją apie religines ir etnines problemas, kurias sukelia ginčas dėl lemties. Predestinacijos teorijoje Eriugena atmetė skirstymą į nuodėminguosius ir išrinktuosius, kadangi Dievas yra vienas, jis negali būti priešingų dalykų priežastis. Eriugena rašė, kad lemtis yra išankstinis dieviškasis žinojimas, o žinoti galima tik tai, kas yra, todėl nuodėmės, kurios dar nėra, žinoti neįmanoma. Eriugenos doktrina buvo pasmerkta Katalikų Bažnyčios.
„Apie gamtos skirstymą“
Šis kūrinys buvo traktuojamas kaip naujausias antikinės filosofijos pasiekimas, darbas, kuris apjungė penkiolikos amžių filosofinius laimėjimus. Tai buvo pagrindinis jo metafizikos veikalas. Būtent šis Eriugenos traktatas padėjo pagrindus viduramžių panteizmui ir panteistinėms misticizmo atmainoms.
Eriugena šiame kūrinyje sujungė rytietiškas ir vakarietiškas tradicijas: Platono, Aristotelio ir neoplatonikų mintis suderino su lotyniškąja Cicerono ir Boetijaus filosofija, o savo filosofiją įtvirtino krikščioniškoje tradicijoje.
Veikale Eriugena teigė, kad tikroji religija yra kongruenti (atitinkanti) tikrajai filosofijai, o jų abiejų šaltinis yra Dievas. Eriugena teigė, kad pasaulis kyla iš Dievo, o jo panteizmas pasireiškė teiginiu, kad Dievas yra „visa visame kame“. Dievo kūryba yra tik „paties Dievo vystymasis, Jo tapsmas“. Pasaulio kūrimas, Eriugenos nuomone, yra ne valios aktas, „o būtinas procesas“. Dėl tokių iškeltų idėjų apie Dievą ir filosofiją, šis veikalas galėjo būti suprantamas kaip autoriaus pastangos krikščioniškąją tiesą teoriškai pagrįsti moksliniais metodais.
Veikalo pradžioje gamta suskirstoma į 4 dalis:
- Nesukurta, bet kurianti. Dievas – visų daiktų šaltinis, iš kurio išteka visa gamtos įvairovė.
- Sukurta ir kurianti. Tai amžinų idėjų vienybė Dieve.
- Kuriama, bet nekurianti. Juslinis pasaulis.
- Nesukurta ir nekurianti. Tai ontologinė Dievo ir pasaulio vienovė.
Kūrinyje nurodoma, kad Dievas, kaip pirma gamta, yra pradžia, kaip antra ir trečia – vidurys, ketvirta – pabaiga, tikslas. Autorius teigė, kad gamtos pradžia ir pabaiga Dieve sutampa. Gamta kūrinyje yra krikščioniškasis Dievas Tėvas – slėpiningas, abstraktus, jo neįmanoma apibrėžti. Blogi dalykai kūrinyje sutapatinami su nebūtimi, jie traktuojami kaip klaidingai nukreipta valia. Teigiama, kad Dievas nežino jokio blogio, nes priešingu atveju jis būtų jo pradininkas.
1210 m. Katalikų Bažnyčia paskelbė Eriugenos raštus eretiškais, dėl skelbiamos panteistinės pasaulio sampratos. Garsusis jo veikalas penkios knygos „Apie gamtos skirstymą” 1050 m. popiežiaus Leono IX buvo pasmerktos, o popiežius 1225 m. įsakė jas sudeginti. Tik 1681 m. Oksforde šis filosofinis kūrinys buvo pirmą kartą publikuotas.
Filosofinė ir teologinė įtaka
Eriugenos darbai paremti laisvu ir drąsiu mąstymu, kuris turėjo įtakos jo suformuotai loginei ir dialektinei pasaulio suvokimo sistemai. Filosofas paliko žymę pereinamajame laikotarpyje iš platonizmo filosofijos į vėlesnę krikščioniškąją scholastiką. Jo manymu filosofija neturėjo tarnauti teologijai. Be to, J. Š. Eriugenos tvirtinimu, kad tapatumas tarp filosofijos ir religijos yra esminis principas, rėmėsi ir vėlesni scholastai, tačiau jie savarankiškai pasirinkdavo šio identiškumo traktavimą, kaip fundamentalų ar pirminį. Pats Eriugena teigė, kad filosofija ar mąstymas yra pradas, fundamentalus, aukščiausias pažinimas, o autoritetas ar religija antraeilis dalykas, kuris yra palaipsniui įgyjamas.
Teologinis Jono Škoto Eriugenos palikimas nesulaukė didelės sėkmės. Tai nulėmė dvi priežastys: pirmiausia, Karolingų dinastijos pabaiga nugramzdino užmarštin J. Š. Eriugenos darbus. Antra, bažnytinės valdžios cenzūra užgožė teologo figūrą, atsižvelgiant į tai, kad Jonas Škotas Eriugena laikėsi radikalaus platonizmo, kuris kartais priartėdavo prie panteizmo, o toks mąstymas nebuvo priimtinas. Taigi, turinio atžvilgiu ortodoksiški viduramžiai negalėjo priimti Eriugenos mokymo, tačiau savo forma tai buvo vientisos, nekompiliacinės sistemos pavyzdys.
Filosofų mintys apie J.Š. Eriugeną
- Šis susižavėjimo vertas žmogus pateikia mums įdomų kovos tarp save pažinusios, save įžvelgusios tiesos ir lokalių, ankstyvu įdiegimu fiksuotų, bet kokias abejones, bent jau bet kokią tiesioginę ataką, peraugusių dogmų. (Arthur Schopenhauer)
- Eriugena buvo pirmasis, nuo kurio prasideda tikroji filosofija, o ji šiuo atveju buvo daugiausia veikiama neoplatonikų idėjų. (Georgas Hegelis)
Literatūra
- Filosofijos istorijos chrestomatija. Viduramžiai. – Vilnius: Mintis, 1980.
- Evaldas Nekrašas. Filosofijos įvadas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.
- Metzlerio filosofų žinynas. – Vilnius: Mintis, 2008.
- Dalia Marija Stančienė. Viduramžių filosofija ir etika. – Vilnius, 2004. – 13-16 p.
- Wladyslaw Tatarkiewicz. Filosofijos istorija, 1 tomas, 2001. – 247–248 p.; 334 p.
Nuorodos
- John Scottus Eriugena (Stanford Encyclopedia of Philosophy)
- http://plato.stanford.edu/entries/scottus-eriugena/
- CATHOLIC ENCYCLOPEDIA: John Scotus Eriugena
- http://www.newadvent.org/cathen/05519a.htm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johannes Scotus Eriugena, Kas yra Johannes Scotus Eriugena? Ką reiškia Johannes Scotus Eriugena?
Johannes Scotus EriugenaJonas Skotas EriugenaGime 815 m Mire 877 m 62 metai Veikla airiu teologas filosofasVikiteka Johannes Scotus Eriugena Jonas Skotas Eriugena lot Johannes Scotus Eriugena manoma 815 877 m airiu teologas filosofas scholastines filosofijos pradininkas ir formavimosi periodo zymiausias mastytojas pirmosios viduramziu filosofines sistemos kurejas BiografijaJonas Skotas Eriugena gime Airijoje tai liudija jo pavarde Eriugena kuri reiskia kiles is Erino toks buvo senasis Airijos pavadinimas Mokesi airiu vienuolyne kur buvo studijuojama ne tik lotynu bet ir graiku kalba Budamas vienas labiausiai issilavinusiu to meto zmoniu Eriugena apie 850 metus buvo pakviestas į Karolingu dinastijos imperatoriaus Karolio Plikagalvio Karolio Didziojo anuko rumus dabartineje Prancuzijoje ir ten uzeme pirmojo rumu mokslininko vieta deste laisvuosius menus Prancuzijoje jis praleido beveik trisdesimt savo gyvenimo metu buvo labai gerbiamas ir zinomas kaip mokslininkas puikiai ismanes Graikijos kultura ir istorija Manoma kad Eriugena nebuvo nei pasaulietis nei dvasininkas o tai retai pasitaikydavo to meto visuomeneje reikalingas saltinis Bizantijos imperatoriaus Mykolo III prasymu 858 m Eriugena isverte Grigaliaus Nisiecio ir rastus su komentarais is graiku į lotynu kalba Jis ne tik verte bet ir pats rase bei komentavo graiku ir lotynu Tevu darbus Todel jis laikomas pirmuoju įdiegusiu graikiskasias neoplatonizmo idejas kurios veliau turejo didele įtaka Apie tolesnį jo gyvenima yra mazai zinoma Viena is galimu teoriju kad 882 metais Jonas Skotas Eriugena buvo pakviestas pietines anglosaksu karalystes valdovo Alfredo Didziojo dirbti į Oksforda tapo abatu ir veliau buvo nuzudytas savo aukletiniu 1976 1993 m noredami pagerbti Jona Skota Eriugena airiai įamzino sio filosofo atvaizda ant 5 svaru vertes airisko banknoto Kurybinis palikimasJono Skoto Eriugenos kuryboje dominavo graikiskoji mintis jungusi antikine filosofija su Vakaru krikscioniskaja scholastika Autorius pirmuma kuryboje teike graikams sakydamas kad jie į daiktus ziurejo su didesne įzvalga ir ju kalba yra tikslesne Savo darbuose jis remesi graiku filosofu Platonu ir neoplatonizmu Eriugenos filosofinis idealizmas buvo panteistinis nederantis su krikscioniskuoju monoteizmu Pirmasis zinomas Eriugenos rasto darbas mokslinis straipsnis apie Eucharistija nera islikes iki musu dienu Siame traktate Eriugena skelbe doktrina kurioje pateikiama simboline Eucharistijos samprata Veliau sia samprata skelbes XI a krikscioniu teologas Berengar of Tour buvo pasmerktas mirti Be to atgailaudamas uz savo mintis buvo priverstas viesai sudeginti sį Eriugenos mokslinį straipsnį Eriugena domejosi Reimso archivyskupo ir vienuolio gincu del predestinacijos lemties dogma pagal kuria Dievas is anksto nulemia kurie zmones bus isganyti o kurie pasmerkti Del sios priezasties svarbiausi jo traktatai buvo skirti gincams apie predestinacija Apie lemtį De Praedestinatione metafizikai Apie gamtos skirstyma De divisione naturae komentarai Boetijaus darbams Apie lemtį Siame veikale Eriugena pateike teorija apie religines ir etnines problemas kurias sukelia gincas del lemties Predestinacijos teorijoje Eriugena atmete skirstyma į nuodeminguosius ir isrinktuosius kadangi Dievas yra vienas jis negali buti priesingu dalyku priezastis Eriugena rase kad lemtis yra isankstinis dieviskasis zinojimas o zinoti galima tik tai kas yra todel nuodemes kurios dar nera zinoti neįmanoma Eriugenos doktrina buvo pasmerkta Kataliku Baznycios Apie gamtos skirstyma Sis kurinys buvo traktuojamas kaip naujausias antikines filosofijos pasiekimas darbas kuris apjunge penkiolikos amziu filosofinius laimejimus Tai buvo pagrindinis jo metafizikos veikalas Butent sis Eriugenos traktatas padejo pagrindus viduramziu panteizmui ir panteistinems misticizmo atmainoms Eriugena siame kurinyje sujunge rytietiskas ir vakarietiskas tradicijas Platono Aristotelio ir neoplatoniku mintis suderino su lotyniskaja Cicerono ir Boetijaus filosofija o savo filosofija įtvirtino krikscioniskoje tradicijoje Veikale Eriugena teige kad tikroji religija yra kongruenti atitinkanti tikrajai filosofijai o ju abieju saltinis yra Dievas Eriugena teige kad pasaulis kyla is Dievo o jo panteizmas pasireiske teiginiu kad Dievas yra visa visame kame Dievo kuryba yra tik paties Dievo vystymasis Jo tapsmas Pasaulio kurimas Eriugenos nuomone yra ne valios aktas o butinas procesas Del tokiu iskeltu ideju apie Dieva ir filosofija sis veikalas galejo buti suprantamas kaip autoriaus pastangos krikscioniskaja tiesa teoriskai pagrįsti moksliniais metodais Veikalo pradzioje gamta suskirstoma į 4 dalis Nesukurta bet kurianti Dievas visu daiktu saltinis is kurio isteka visa gamtos įvairove Sukurta ir kurianti Tai amzinu ideju vienybe Dieve Kuriama bet nekurianti Juslinis pasaulis Nesukurta ir nekurianti Tai ontologine Dievo ir pasaulio vienove Kurinyje nurodoma kad Dievas kaip pirma gamta yra pradzia kaip antra ir trecia vidurys ketvirta pabaiga tikslas Autorius teige kad gamtos pradzia ir pabaiga Dieve sutampa Gamta kurinyje yra krikscioniskasis Dievas Tevas slepiningas abstraktus jo neįmanoma apibrezti Blogi dalykai kurinyje sutapatinami su nebutimi jie traktuojami kaip klaidingai nukreipta valia Teigiama kad Dievas nezino jokio blogio nes priesingu atveju jis butu jo pradininkas 1210 m Kataliku Baznycia paskelbe Eriugenos rastus eretiskais del skelbiamos panteistines pasaulio sampratos Garsusis jo veikalas penkios knygos Apie gamtos skirstyma 1050 m popieziaus Leono IX buvo pasmerktos o popiezius 1225 m įsake jas sudeginti Tik 1681 m Oksforde sis filosofinis kurinys buvo pirma karta publikuotas Filosofine ir teologine įtakaEriugenos darbai paremti laisvu ir drasiu mastymu kuris turejo įtakos jo suformuotai loginei ir dialektinei pasaulio suvokimo sistemai Filosofas paliko zyme pereinamajame laikotarpyje is platonizmo filosofijos į velesne krikscioniskaja scholastika Jo manymu filosofija neturejo tarnauti teologijai Be to J S Eriugenos tvirtinimu kad tapatumas tarp filosofijos ir religijos yra esminis principas remesi ir velesni scholastai taciau jie savarankiskai pasirinkdavo sio identiskumo traktavima kaip fundamentalu ar pirminį Pats Eriugena teige kad filosofija ar mastymas yra pradas fundamentalus auksciausias pazinimas o autoritetas ar religija antraeilis dalykas kuris yra palaipsniui įgyjamas Teologinis Jono Skoto Eriugenos palikimas nesulauke dideles sekmes Tai nuleme dvi priezastys pirmiausia Karolingu dinastijos pabaiga nugramzdino uzmarstin J S Eriugenos darbus Antra baznytines valdzios cenzura uzgoze teologo figura atsizvelgiant į tai kad Jonas Skotas Eriugena laikesi radikalaus platonizmo kuris kartais priartedavo prie panteizmo o toks mastymas nebuvo priimtinas Taigi turinio atzvilgiu ortodoksiski viduramziai negalejo priimti Eriugenos mokymo taciau savo forma tai buvo vientisos nekompiliacines sistemos pavyzdys Filosofu mintys apie J S EriugenaSis susizavejimo vertas zmogus pateikia mums įdomu kovos tarp save pazinusios save įzvelgusios tiesos ir lokaliu ankstyvu įdiegimu fiksuotu bet kokias abejones bent jau bet kokia tiesiogine ataka peraugusiu dogmu Arthur Schopenhauer Eriugena buvo pirmasis nuo kurio prasideda tikroji filosofija o ji siuo atveju buvo daugiausia veikiama neoplatoniku ideju Georgas Hegelis LiteraturaFilosofijos istorijos chrestomatija Viduramziai Vilnius Mintis 1980 Evaldas Nekrasas Filosofijos įvadas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Metzlerio filosofu zinynas Vilnius Mintis 2008 Dalia Marija Stanciene Viduramziu filosofija ir etika Vilnius 2004 13 16 p Wladyslaw Tatarkiewicz Filosofijos istorija 1 tomas 2001 247 248 p 334 p NuorodosJohn Scottus Eriugena Stanford Encyclopedia of Philosophy http plato stanford edu entries scottus eriugena CATHOLIC ENCYCLOPEDIA John Scotus Eriugena http www newadvent org cathen 05519a htm