Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Johann Gottfried HerderJohann Gottfried HerderGimė 1744 m rugsėjo 25 d Mirė 1803 m gruodžio 18 d 59 metai Veikla vokieči
Johanas Gotfrydas Herderis
| Johann Gottfried Herder | |
|---|---|
| Johann Gottfried Herder | |
| Gimė | 1744 m. rugsėjo 25 d. |
| Mirė | 1803 m. gruodžio 18 d. (59 metai) |
| Veikla | vokiečių filosofas |
| Vikiteka | Johann Gottfried Herder |
Johanas Gotfrydas Herderis (1744 m. rugpjūčio 25 d. – 1803 m. gruodžio 18 d.) – vokiečių filosofas, teologas, poetas, literatūros bei istorijos tyrinėtojas, vertėjas, literatūros kritikas ir humanistas.
| Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai. |
Jis buvo vienas iš įtakingiausių Vokietijos Apšvietos epochos rašytojų ir mąstytojų. Herderis – subtilaus proto, labai išsimokslinusi, visapusiška, tačiau ir gana pakrika asmenybė, jam priklauso terminas "pasaulinė literatūra", šio asmens pastangomis literatūrinis procesas suvokiamas kaip vientisas dvasinis kūrybinis procesas.
Biografija
Johanas Gotfrydas Herderis gimė 1744 m. rugpjūčio 25 d. Moronge (Lenkija) pradinės mokyklos mokytojo šeimoje (tėvas – kantorius, motina – mokytoja). Baigęs pradinę mokyklą, patyrė nemaža vargo tarnaudamas įvairiose vietose: nuo 1760 m. tapo kopijuotoju pas diakoną Trescho, kurio bibliotekoje susipažino su antikine ir gyvenamojo meto literatūra. Kai Herderiui sukako 18 metų, vieno rusų karo chirurgo padedamas įstojo į Karaliaučiaus universitetą, pasiryžęs studijuoti mediciną. Tačiau nualpęs po pirmojo lavono skrodimo, perėjo į teologijos fakultetą. Čia intensyviai studijavo ne tik teologijos, bet ir pasaulietinius mokslus, grožinę literatūrą. Su didžiausiu susidomėjimu klausėsi mėgstamo mokytojo „ikikritinio“ Imanuelio Kanto suteikiamų nemokamų logikos, metafizikos, moralės ir fizinės geografijos paskaitų, kurios turėjo didelę įtaką Gotfrydo pasauliežiūros formavimuisi. Herderis žavėjosi ir Kanto artimo bičiulio, talentingo literato Johano Georgo Hamano (1730–1788 m.) religine filosofija (sakoma, kad Kantas užvaldė Herderio protą, o J. G. Hamanas – sielą) ir Ž. Ž. Ruso lektūra. Būtent jie supažindino Gotfrydą su laisvės idėjomis, liaudies dainomis, Osianu, anglų kalba ir Šekspyro "Hamletu".
Nors Johanas Gotfrydas Herderis Karaliaučiuje studijavo tik dvejus metus (1762–1764 m.), tačiau jis tuo užsiėmė intensyviai ir tapo toks išsimokslinęs, jog draugai jį vadino vaikščiojančia biblioteka. Be to, Herderis pasižymėjo ir puikia iškalba. 1764 m. Gotfrydas visam laikui atsisveikino su Karaliaučiumi ir išvyko į Rygą dirbti bažnyčios mokyklos rektoriaus padėjėju
Bebūdamas Rygoje susidomėjo Vokietijoje nežinomais baltais, apie kuriuos galvota, kad jie išnykę, žemėlapyje nežymimi. Herderis pradėjo rinkti latvių liaudies dainas ir Išleido baltų dainų rinktines "Tautos dainos" (Volkslieder, 1778-79, 2 leid.), "Tautų balsai" (Stimmen der Volker in Liedern, 1807), kuriose yra ir aštuonios lietuvių liaudies dainos (tos dainos pastebimos Vokietijoje, Gėtė vieną iš dainų panaudoja kurdamas operetę). Gotfrydas vertino lietuvių kalbą, gyrė jos grožį, melodingumą, dainų poetiškumą gretino su graikų poetės Sapho lyrika. Reikšdamasis kaip folkloristas, dainologas, Herderis paliko minčių apie lietuvių liaudies tematiką – nerado dviprasmybių, karingumo, matė daug gražių santykių tarp jaunų žmonių, jį sudomino vainikėlio tema. Taip pat J. G. Herderis įkvėpė daugelį žymiausių Lietuvos veikėjų (Vilniuje – Adomą Mickevičių, Stanevičių, Daukantą, Juškas, žemaičių bajorus Gadonus) susidomėti lietuvių liaudies kūryba, rinkti ją ir tyrinėti. Prasidėjo liaudies kūrybos sąjūdis.
Iš Rygos buvo kviečiamas dėstyti Peterburge, bet atsisakė, nors ir svajojo susitikti su Jekaterina II. Pajutęs, dvasininkijos neapykantą, 1769 m. Herderis staiga metė darbą Rygoje ir leidosi į jūros kelionę, "kad visapusiškiau susipažintų su savo Viešpaties pasauliu" ir "taptų naudingesnis". Jūros kelionė, kurią Mano kelionės 1769 metais dienoraštis (Journal meiner Reise im Jahre 1769) atskleidžia kaip programinę "dvasios išvyką" (Valteris Flemeris), pasibaigė laivui sudužus Prancūzijoje, kur, apsilankęs Europos laisvamanybės centre – Paryžiuje, susipažino su Ž. d’Alamberu ir D. Didro. Iš Paryžiaus per Briuselį, Antverpeną, Amsterdamą grįžęs į Vokietiją, Hamburge susitiko su G. E. Lesingu ir Klaudijumi Matiasu. Praleidęs su Lesingu porą savaičių, Gotfrydas apsistojo Eutine, kur jo laukė tarnyba kunigaikščio rūmuose – auklėti Holšteino Gotorpo princą ir lydėti jį kelionėse po Durmštatą (ten jis susipažino su vėliau jo žmona tapusia Karolina Flachland). 1770 m. Herderis atvyko į Strasbūrą, kur susipažino su jaunuoju J. V. Gėte, kuriam padarė didžiulį įspūdį. Taip pat Strasbūre Herderis įteikė savo Berlyno Akademijos premijuotą "Traktatą apie kalbos kilmę" ("Abhandlung über den Ursprung der Sprache", 1770 m.), kuriame atsiribojo nuo Süßmilcho tezės apie dievišką kalbos kilmę, bet taip pat ir nuo Volfenbiutelio filologo Johano Jakobo Fainhalo empiriniais tyrinėjimais grindžiamos tezės apie Javos salos gyventojų senovės kalbą.
Pašlijus santykiams su princo svita, Johanas Gotfrydas Herderis tuoj pat pasinaudojo Šaumburgo-Lipės grafo pasiūlymu užimti Biukeburgo konsistorijos patarėjo vietą. Biukeburge praleisti penkeri metai (1771–1776 m.) sutapo su "Audros ir veržimosi" sąjūdžio apogėjumi. Herderis aktyviai dalyvavo šiame judėjime, kurio tikslas – keisti Vokietijos gyvenimo sanklodą (ji turėjo tapti nesusiskaldžiusia valstybe, įtaką daryti mokslo žinios, proto lavinimas), buvo vienas iš svarbiausių jo ideologų. Be to, Biukeburge sustiprėjo ir Gotfrydo religinės idėjos. 1776 m. rudenį, Gėtei tarpininkaujant, Herderis tapo Vyriausiosios konsistorijos generaliniu superintendantu, o vėliau viceprezidentu Veimare, kur netrukus perėjo į dvasininkijos opoziciją.
Veimare greitai Herderio religines nuotaikas pakeitė susidomėjimas gamtos mokslais. Kartu su Gėte jis įsitraukė į biologijos tyrinėjimus. Apie šias dvi asmenybes susibūrė laisvamanių ratelis. 1788–1789 m. Herderis lankėsi Italijoje. Kelionė į šią šalį nuvylė Johaną. Po jos Gotfrydas pakliuvo į Prancūzijos revoliucijos apžavus (jis sveikino revoliuciją kaip politinį reformacijos tęsinį), Herderis buvo izoliuotas nuo dvaro rūmų, o dėl nepagarbos, atsirandančios klasicistinės literatūros ir kritikos estetinės autonomijos sampratai, suėjo į vis aštrėjantį konfliktą su veimariškąja Gėtės ir Šilerio, kuris iš pradžių žavėjosi Gotfrydo pamokslais, klasika.
Į gyvenimo pabaigą, aptemdytas ligų ir vienišumo Herderis pradėjo kovoti su kritine E. Kanto filosofija ir jos sekėjais. Nebūdamas teisus Kanto atžvilgiu jis liko nesuprastas filosofų gildijos. 1803 m. gruodžio 18 d. J. G. Herderis mirė likęs vienišas, jo mirties priežastis nenustatyta. Palaidotas prie Veimaro bažnyčios sienos.
Pasaulėžiūra
Poveikis pasaulėžiūrai
Herderio gyvenimo pradžia sutapo su Voltero ir Frydricho Didžiojo amžiumi ir jo pasaulėžiūra. To meto kultūros pasaulį valdė prancūzų akademizmas ir racionalizmas. Herderis kovojo su racionalizmu, kuriam buvo priešinga jo samprata, kad kiekvieną kultūrą ir kiekvieną amžių reikia suprasti iš jų pačių, kad kiekviena tauta turi ugdyti humaniškumą ir eiti savo pačios, o ne kieno kito nurodytu keliu. Herderis stojo prieš komercinę ir biurokratinę dvasią, kurią jis vadino policine. Herderis buvo vienas pirmųjų kovotojų už naujo gyvenimo idealo realizavimą. Jo tikslas buvo kalbėti iš liaudies į liaudį. Herderis teigė, jog „valstybėje yra tik viena klasė, ir karalius priklauso šiai klasei taip pat kaip ir valstietis“.
Ypač daug įtakos Herderiui turėjo Imanuelis Kantas, kuris buvo intelektualinis jo globėjas. Taip pat didelį įspūdį jam darė Žano Žako Ruso darbai. Panašaus nusiteikimo filosofų ir rašytojų Herderis turėjo ir iš dešinės, ir iš kairės: tai Hamanas, Ruso, Šekspyras, Makfersonas ir Goldsmitas.
Iki kritinio laikotarpio Herderis buvo Kanto mokinys ir karštas šalininkas, bet susižavėjęs Shaftesburiu ir Spinoza greitai nusigręžė nuo savo mokytojo. Kai Kantas griežtai įvertino Herderio istoriografiją "Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit"(17784-1791 m.), Gotfriedas užsipuolė Kanto "Grynojo proto kritiką" ("Metakritik zur Kritik der reinen Vernunft", 1799 m.) ir "Sprendimo galios kritiką" ("Kalligone", 1800 m.). Herderis taip pat bendravo su Liudviku Rėza, kuris bandė išsiaiškinti Johano kilmę.
Apie kalbą
Herderis labai domėjosi kalba, kaip gyva, organine tautų dvasios išraiška., į kurią įauga ir įsišaknija pavienis asmuo. Iš tikrųjų suvokti dvasinį kalbos turinį reiškia suprasti šią dvasią, o kartu ir kitą žmogų, bei save patį.
Herderis intensyviausiai nagrinėjo kalbą, nes ji jam nebuvo negyvų, dirbtinių pavadinimų visuma, o gyva pasaulio ir gyvenimo išraiška. Per kartų kartas susiformavusioje kalboje jau atsispindi pasaulio pažinimas (tam tikras pasaulėvaizdis) ir jo emocinis poveikis. Kalbant pažinimas tampa kūrimu pagal gamtą, iš jos gauto įspūdžio perteikimu ir todėl yra artimas poezijai, menui. Mokslas ir menas remiasi genealia intuicija, taip pat ryšius ir giminystę pamatančiu žvilgsniu. Ši pažinimo samprata išryškina Herderio ir besiformuojančio romantizmo giminystę.
Apie dievą
J. G.Herderis gamtą ir istoriją sujungia į vieną didelį vystymosi procesą, kuriame jis bando pajusti ir įžvelgti Dievo veikimą: šis procesas – ne žmonijos auklėjimas, bet paties Dievo savisklaida. Žmonių visuomenę sudaro ne visur vienodi, tik skirtingose sąlygose esantys individai, bet spalvinga unikalių asmenybių gausa ir tautų įvairovė. Kiekviena jų turi buvimo teisę, kiekvienoje jų tarsi pasireiškia vienas Dievo bruožas.
Ryšys su baltų tautomis
Herderis domėjosi tautiškumo bei liaudiškumo problema žmonijos istorijoje, skyrė išskirtinį dėmesį patriotizmui. Trys Pabaltijo tautos – Latvija, Estija ir Lietuva – kaip tik buvo toji dirva, kur pirmiausia atsiskleidė Herderio tautiškumo samprata. Ką jis tose tautose rado jaunas būdamas, tą savo raštuose panaudojo brandesniame amžiuje. Nors tos trys Pabaltijo tautos etniniu atžvilgiu nėra vienalytės, Herderis jose, kaip kultūriniame bei politiniame vienete, įskaitant ir geografinį bei istorinį požiūrį, rado tai, kas galėjo neabejotinai pagrįsti jo keliamą tautiškumo ir humaniškumo idėją.
Į praeitį Herderis žvelgė kaip susižavėjęs romantikas. Jis prisidėjo prie romantikų domėjimosi tautos praeitimi. Praeitis yra gyvas šaltinis, kuris gaivina dabartį ir ateitį. Tautos istorija Herderiui buvo lyg saitas, kuriuo galima nusileisti į praeities gelmes, iš kurių semiamasi jėgų ir stiprybės ateičiai.
Be to, iš istorijos Herderis sėmėsi paskatų humaniškumo idėjai. Baltų tautų istorijoje Herderis rado daugiau, negu gali rasti eilinis romantikas: tos taiką mylinčios tautos labiau nei kitos simbolizavo pažangiojo pasaulio humaniškumą. Svetimos valdžios pavergtos, tos tautos turėjo išsilaisvinti, kad kuo labiau galėtų pasireikšti savo kūrybiniais gabumais: jam buvo aišku, kad svetima kultūra tik griauna bet kurios tautos nacionalinį charakterį. Galime teigti, kad Herderis ir baltų tautų likimui turėjo reikšmės, nes jo „Idėjos“ prisidėjo prie Baltijos tautų žadinimo iš nacionalinio snaudulio.
Gyvendamas baltų tautų erdvėje, Herderis susiformavo ypač tvirtas pažiūras. Jam teko kovoti su savo amžiaus dvasia, norint išlikti jos nenugalėtam. Šviečiamojo amžiaus dvasia, ypač paplitusi jo veiklos metu, buvo priešinga jo asmenybės polinkiams. Stebėdamas liaudies gyvenimą, ypač provincijos ūkininkų papročius ir įpročius, Herderis suprato, kad kūrybinės dvasios turi ieškoti gamtai artimose tautose. Baltų tautas dėl jų likimo jis užjautė nuoširdžiai, žinodamas panašią savo paties tėviškės padėtį. Liaudies, ypač ūkininkų gyvenimas ir jo tėviškėje nebuvo lengvas. Ten tik XIX a. pradžioje padėtis pagerėjo, ir prie to iš dalies prisidėjo pats Herderis.
Herderio polinkis į liaudiškumą pagrįstas taip pat geografiškai ir istoriškai. Jo ryšys su baltų tautomis nėra koks atsitiktinis ar bereikšmis faktas, bet turi gilesnę prasmę. Kai kurių baltų rašytojų balsas buvo ir Herderio balsas: „Į liaudį!“. Istorija ir praeitis, jausmas ir kalba atgavo savo teises: taip atsirado „baltiškoji romantika“. Tautos istorija dabar buvo atkuriama iš liaudies kūrybos ir kalbos. Kas tik tautai priklauso, turėjo būti, Herderio žodžiais tariant, „iš jos pačios atskleista“. Tą atskleidimą Herderis ir pradėjo nuo baltų tautų.
Johanas G. Herderis rinko latvių liaudies dainas. Išleido baltų dainų rinktinę, kurioje yra ir aštuonios lietuvių liaudies dainos (tos dainos pastebimos Vokietijoje, Gėtė vieną iš dainų panaudoja kurdamas operetę). Gotfrydas vertino lietuvių kalbą, gyrė jos grožį, melodingumą, dainų poetiškumą gretino su graikų poetės Sapho lyrika. Reikšdamasis kaip folkloristas, dainologas, Herderis paliko minčių apie lietuvių liaudies tematiką – nerado dviprasmybių, karingumo, matė daug gražių santykių tarp jaunų žmonių, jį sudomino vainikėlio tema. Taip pat J. G. Herderis įkvėpė daugelį žymiausių Lietuvos veikėjų (Vilniuje – Adomą Mickevičių, Stanevičių, Daukantą, Juškas, žemaičių bajorus Gadonus) susidomėti lietuvių liaudies kūryba, rinkti ją ir tyrinėti. Prasidėjo liaudies kūrybos sąjūdis. Vokietijoje Herderis priklausė "Audros ir veržimosi" judėjimui, kurio tikslas – keisti Vokietijos gyvenimo sanklodą (ji turi tapti nesusiskaldžiusia valstybe, įtaką turi daryti mokslo žinios, proto lavinimas). Lietuvoje jis buvo žinomas tarpukariu.
Filosofijos stilius
Neabejotinai galima teigti, kad J. G. Herdeior filosofiniai tekstai yra skaitomi lengviau negu kitų tuo metu rašiusių filosofų. J.G. Herderis vengia techninio žargono, rašo stiliumi, kuris yra gyvybingas ir pilnas pavyzdžių, o ne sausas, sudėtingas ir abstraktus, o jo neperkrautas rašymo stilius prikausto skaitytojų dėmesį. Bet jo tekstai taip pat turi tam tikrų savitumų, kurie gali trukdyti suprasti ir įvertinti jo mintis, todėl skaitytojas turi būti tam pasirengęs. J.G. Herderio rašymo stilius dažnai atrodo emociškai ir gramatiškai netvarkingas, todėl gali susidaryti įspūdis, kad tokia kalba labiau būdinga kasdieniame gyvenime, o ne filosofiniame rašymo stiliuje. Tačiau taip yra padaryta iš anksto viską gerai apgalvojus. Jis tyčia suveldavo visą medžiagą. Rašydamas šiuo stiliumi jis dažnai naudodavo gramatines – retorines figūras, kurios neįgudusiam skaitytojui gali pasirodyti kaip paprasčiausias neatidumas, tačiau jis įgauna didelį literatūrinį poveikį iš klasikinių šaltinių ir yra meistriškai J. G. Herderio panaudojamas.
Būtina pabrėžti, kad filosofas turi rimtų priežasčių rašyti būtent šiuo stiliumi, o ne paprastu akademiniu proziškumu. Pirma, tai leidžia jam rašyti daug platesniu ir priimtinesniu skaitytojams stiliumi, kadangi jis mano, jog svarbi filosofo darbo dalis yra turėti plačią socialinę įtaką. Viena iš svarbiausių jo tezių yra ta, jog mintys nėra ir neturi būti atskirtos nuo valios ir poveikio žmonėms, tie, kurie siekia pašalinti poveikį yra menki ir nepilnaverčiai. Standartinis akademinis rašymas turi savų ydų, tuo tarpu spontaniška kalba ir rašymo stilius ne. Herderis yra prieš, bet kokius gramatinius ir leksinius kalbos suvaržymus, taip pat prieš vergišką paklusnumą gramatikos vadovėliams ir žodynams. Anot Herderio toks suvaržymas yra priešiškas ne tik lingvistiniam kūrybingumui ir išradingumui, bet taip pat kadangi mintys yra iš esmės priklausomos bei apribotos savo kalbos apimtyje, taigi kūrybingumas ir išradingumas suvaržomas savo mąstysenoje.
Dar vienas J. G. Herderio filosofijos ypatumas yra jos „nesisteminga“ prigimtis. Jis yra prieš sistemiškumą filosofijoje. Jis ypač nusistatęs prieš tokį sistemiškumą, kurio siekė Spinoza, Volfas, Kantas, Fichtė, Šelingas and Hėgelis. Jis turėjo įtikinamas priežastis šiam priešiškumui: 1) J. G. Herderis labai skeptiškai žiūrėjo į tokių sistematinių modelių žiūrėjimą darbe. 2) J. G. Herderis tiki, kad toks sistemos kūrimas per ankstyvas tyrimo užbaigimas ir konkrečiai ignoravimas ar iškraipymas empirinio aiškumo. Tiriamasis žvilgsnis patvirtina tokių sistemų rūpestį. Herderio pagrįstas nusistatymas prieš šią sistematiškumo rūšį padarė didelę įtaką vokiečių filosofijai. Ir (mažiau akivaizdu) daugelyje kitų atvejų jis vis tiek dirba šiuo dialogo būdu, tik be rūpesčio aiškiai paskirstydamas pozicijas tarp skirtingų pašnekovų ir vėl yra tikrai nekaltas dėl nesuderinamumo.
Dar daugiau, jis turi rimtus motyvus naudoti šitą metodą dialoguose: 1) kartais jo motyvas yra paprastas – kartais kalbėdamas apie religinius ir politinius dalykus jis naudoja dialogo metodą, kad tiesiogiai neišsakytų savo nuomonės ir neužsitrauktų bėdos. Bet taip pat yra ir filosofiškai gilesni motyvai: 2) jis perima iš anksčiau kritikuoto Kanto idėją (įkvėptą senovinio skepticizmo), kad geriausias būdas filosofui siekti tiesos yra palyginti priešingus požiūrius į subjektą, opozicijoje vienam prieš kitą, siekiant žengti į priekį ir viltingai pasiekti tiesą per jų abipusį išbandymą ir pasikeitimą. 3) Taip pat jis plėtoja labiau originalų variantą, kad idėja socialinė – istorinė plokštuma: panašiai, būdas žmonijai pasiekti nepagaunamą tiesą yra per tebesitęsiančią kovą tarp skirtingų nuomonių, kurios eigoje teisingiausia nuomonė laimės.
Herderio filosofijos reikšmė
Johano Gotfrydo Herderio filosofija padarė didelę įtaką kitiems filosofams. Ši įtaka pasireiškė ne tik filosofijos ribose, bet ir už jų. Pavyzdžiui, išaiškėjo, jog Hėgelio filosofija iš esmės yra sistemiškai ir kruopščiai išvystytos Herderio idėjos. Tai ypač liečia Herderio idėjas apie protą, meną ir Dievą. Taip pat tai paveikė ir Dilthey (kalbant apie istoriją). D. S. Milis yra skolingas Herderiui už idėjas (politinėje filosofijoje); ir už filosofijos ribų. Nyčė buvo irgi stipriai paveiktas Herderio filosofijos, ypač minčių apie protą, istoriją ir vertybes. Getė tapo gerai žinomu visuomenės veikėju dėka ankstyvos Herderio idėjų įtakos.
1950 m. buvo įkurta J. G. Herderio vardu pavadinta Vokietijos mokslo įstaiga, viena svarbiausių Rytų ir Vidurio Europos istorijos tyrimų centrų.
Europoje egzistuoja Herderio premija, kuri teikiama už nuopelnus savo ir kitoms tautoms, už meno, mokslo raišką. Šios premijos laureatai gali pasirinkti studijas Vienoje.
Žymių žmonių mintys apie J.G.Herderį
Gana sunku nustatyti Johano Gotfrydo Herderio vietą dvasinėje istorijoje, nes jo mąstymui trūksta aiškaus vientiso braižo. Todėl jau jo gyvenimo metais "taurus protas buvo nesuprastas; ir ne visiškai be jo paties kaltės; nes jo trūkumas buvo tai, kad jis buvo ne pirmojo ar kokio kitokio ryškumo žvaigždė, o žvaigždžių ryšulys, iš kurio tada kiekvienas rinkosi kokį nors vieną žvaigždės paveikslą" (Jeanas Paulis).
Herderio veikalai dėl nuolatinių pradėjimų iš naujo ir perdirbimų daugeliui atrodė tik kaip neišsemiamos intuicijos fragmentai. Tačiau naujesni raštų leidimai parodė, kad veikiau vertintinas "kaip į dabartį perspektyvą atveriantis sisteminis genialus mąstytojas", kuris įtikinantį ir į skaitytoją orientuotą atitinkamų "savo formų pasirinkimą susiejo su fundamentaliomis kalbos filosofijos įžvalgomis" (Ulrichas Gaieris).
Tačiau iš esmės jo rašymo ir kūrybos praktiką skatino ankstyvas impulsas "visas duotybes, istorinę bei politinę tikrovę, be to, gamtos ar tradicinio žinojimo reiškinius taip performuoti, kad jie kaip iš savo pačių jėgos kilę produktai galėtų tapti visiškai savi manajam Aš" (Hansas Dytrichas Irmšeris).
Sentencijos
Gryniausiu humaniškumu pasižymi tas nedaugelis kalbų, kurias pasakė Jėzus. Humaniškumas yra tai, ką jis įrodinėjo gyvenime ir patvirtino savo mirtimi.
Žmogaus aistros nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o protas miega, kol pažadinamas.
Tikras didingumas pagrįstas savo jėgų, o netikras – kitų žmonių silpnybių suvokimu.
Du didžiausi tironai žemėje – tai atsitiktinumas ir laikas.
Gėdinga ne bausmė, gėdingas nusikaltimas
Darbas – gydomasis balzamas, jis dorybingumo šaltinis.
Geros vyriausybės požymis – kaip ji elgiasi su vaikais, seniais, ligoniais ir neturtingaisias.
Pažintis su šviesių žmonių mintimis yra puikios proto pratybos: jos apvaisina protą ir lavina mąstymą.
Svarbiausi veikalai
J. G. Herderis poetams siūlė originalumo ieškoti folklore. Rinko įvairių tautų liaudies dainas, vertė į vokiečių kalbą. Rinkiniuose "Tautos dainos" (Volkslieder, 1778-79, 2 leid.), "Tautų balsai" (Stimmen der Volker in Liedern, 1807) paskelbtos net 8 lietuviškos dainos. Taip pat parašė dramų bei legendų. Svarbiausiame filosofijos veikale "Idėjos apie žmonijos istorijos filosofiją" (Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit, 4d. 1784-91) iškėlė istorijos svarbą kalbai ir menui, siekė parodyti, kad gamta ir žmonijos istorija paklūsta tiems patiems įstatymams, pabrėžė, kad žmonija privalanti siekti humaniškumo. Derindamas 18a. gamtamokslinius ir filosofijos tyrimus suformulavo idėją apie pasaulio, kaip vientiso skirtingų lygių (negyvosios ir gyvosios gamtos, visuomeninio gyvenimo ir žmonijos) organizmo, raidą. Veikale "Traktatas apie kalbos kilmę" (Abhandlung uber den Ursprung der Sprache, 1772) teigė, kad kalba yra žmogaus proto kūrinys.
Bibliografija
- Kaip filosofija gali tapti visuotinesnė ir naudingesnė tautos gerovei (Wie die Philosophie zum Besten des Volkes allgemeiner und nützlicher werden kann,1764 m.) - neužbaigtas traktatas Berno patriotinės draugijos paskelbtam konkursui, kuriame teigiama, kad pagrindinė filosofijos problema turi būti žmogus, tik tada filosofija bus prasminga ir naudinga žmonėms.
- Mano kelionės 1769 metais dienoraštis (Journal meiner Reise im Jahre, 1769) – ši knyga laikoma vienu programinių "Audros ir veržimosi" dokumentų.
- Fragmentai apie naująją vokiečių literatūrą (Über die neuere deutsche Literatur. Fragmente 3t., 1769)
- Apie naujausią vokiečių literatūrą. Fragmentai (Über die neuere deutsche Literatur. Fragmente, 1766–1768 m.) – kritikuojama vokiečių menotyrininko Johano Joachimo Vinkelmano (1717–1768) klasicistinė estetika.
- Kritikos miškai, arba samprotavimai apie grožio mokslą ir meną (Kritische Walder oder Betrachtungen, die Wissenschaft und Kunst des Schonen betreffend 3t., 1769) – kritiškai plėtojamos G. E. Lesingo Laokoonto idėjos.
- Traktatas apie kalbos kilmę (Abhandlung über den Ursprung der Sprache, 1772), kuriame neigiama dieviška kalbos kilmė ir aiškinama, kad kalba yra imanentinė žmogaus savybė, neatsiejama nuo mąstymo ir kultūros.
- Straipsnių rinkinys Apie vokiečių būdą ir meną. Keli palaidi lapeliai (Von deutscher Art und Kunst. Einige fliegende Blätter , 1773 m.) – laikomas „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio manifestu.
- Ištrauka iš susirašinėjimo apie Osianą ir senovės tautų dainas (Auszug aus einem Briefwechsel über Ossian und die Lieder alter Völker, 1773)
- Dar viena istorijos filosofija žmonijai ugdyti (Auch eine Philosophie der Geschichte zur Bildung der Menschheit , 1774)
- Apie anglų ir vokiečių viduramžių poezijos panašumą ir įvairius kitus iš to kylančius dalykus (Von Ähnlichkeit der mittlern englischen und deutschen Dichtkunst, nebst Verschiednem, das daraus folget, 1774)
- Drama Brutas (Brutus, 1774 m.)
- Drama Filoktetas (Philoktetes, 1774 m.)
- Plastika (Plastik, 1778 m.) – nagrinėjami tapybos ir skulptūros skirtumai.
- Tautų dainos (Volkslieder, 1778-1779) – įvairių tautų liaudies dainų rinkinys, kuriame išspausdintos ir aštuonios lietuvių liaudies dainos; antroji šio rinkinio laida buvo išleista 1807 m. pavadinimu Tautų balsai dainose (Stimmen der Völker in Liedern).
- Apie valdymo įtaką mokslams ir mokslų įtaką valdymui (Vom Einfluβ der Regierung au die Wissenschaften und der Wissenschaften auf die Regierung, 1780 m.)
- Apie hebrajų poezijos dvasią (Vom Geist der Ebräischen Poesie, 1782-1783, 2 Bde.) – dviejų dalių studija, kurioje Biblija traktuojama kaip seniausias literatūrinis paminklas.
- Idėjos žmonijos istorijos filosofijai (Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit, 1784–1791) - svarbiausias Herderio istorijos filosofijos veikalas, išgarsinęs jį visoje Europoje.
- Laiškai humaniškumui skatinti (Briefe zur Beförderung der Humanität; zehn Sammlungen, 1793–1797)
- Von der Gabe der Sprachen am ersten christlichen Pfingstfest. (Ryga 1794)
- Von der Auferstehung als Glauben, Geschichte und Lehre. (Ryga 1794)
- Terpsichore, Liubekas 1795
- Christliche Schriften, Ryga 1796–1799, 5 rinkiniai.
- Intelektas ir patyrimas. Protas ir kalba. Grynojo proto kritikos metakritika (Verstand und Erfahrung. Vernunft und Sprache. Metakritik zur Kritik der reinen Vernunft, Leipcigas 1799, 2 dalys).
- Kaligonė (Kalligone, Leipcigas 1800 m.) – veikale kritikuojama antjuslinė E. Kanto estetika
- Drama Eonas ir Eonis (Aeon und Aeonis, 1801 m.)
- Drama Išlaisvintasis Prometėjas (Der entfesselte Prometheus, 1802 m.)
- Wind und Sonne → žiūrėti Meisnerio Die Sonne und der Wind
Literatūros šaltinių sąrašas
- Herder biography by Robert Matthees (PDF; German)
- "Filosofijos istorijos Chrestomatija. Naujieji amžiai", 1987 m.
- http://issuu.com/buterbrod/docs/civilizacijuistorija[neveikianti nuoroda]
- "Metzlerio filosofų žinynas",2008 m.
- Alfonsas Šešplaukis "J.G.Herderis ir baltų tautos", 1995 m.
- Wladyslaw Tatarkiewicz "Filosofijos istorija" II, 2002 m.
- http://de.wiki.sxisa.org/wiki/Wikipedia[neveikianti nuoroda]
- http://plato.stanford.edu/entries/herder/#PhiSty
Išnašos
- Votruba, Martin. „Herder on Language“ (PDF). Slovak Studies Program. University of Pittsburgh.
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Johanas Gotfrydas Herderis, Kas yra Johanas Gotfrydas Herderis? Ką reiškia Johanas Gotfrydas Herderis?
Johann Gottfried HerderJohann Gottfried HerderGime 1744 m rugsejo 25 d Mire 1803 m gruodzio 18 d 59 metai Veikla vokieciu filosofasVikiteka Johann Gottfried Herder Johanas Gotfrydas Herderis 1744 m rugpjucio 25 d 1803 m gruodzio 18 d vokieciu filosofas teologas poetas literaturos bei istorijos tyrinetojas vertejas literaturos kritikas ir humanistas Sį biografinį straipsnį reiketu sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite prasome sutvarkyti sį straipsnį Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Priezastys del kuriu straipsnis laikomas nesutvarkytu aiskinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai Jis buvo vienas is įtakingiausiu Vokietijos Apsvietos epochos rasytoju ir mastytoju Herderis subtilaus proto labai issimokslinusi visapusiska taciau ir gana pakrika asmenybe jam priklauso terminas pasauline literatura sio asmens pastangomis literaturinis procesas suvokiamas kaip vientisas dvasinis kurybinis procesas BiografijaJohanas Gotfrydas Herderis gime 1744 m rugpjucio 25 d Moronge Lenkija pradines mokyklos mokytojo seimoje tevas kantorius motina mokytoja Baiges pradine mokykla patyre nemaza vargo tarnaudamas įvairiose vietose nuo 1760 m tapo kopijuotoju pas diakona Trescho kurio bibliotekoje susipazino su antikine ir gyvenamojo meto literatura Kai Herderiui sukako 18 metu vieno rusu karo chirurgo padedamas įstojo į Karaliauciaus universiteta pasiryzes studijuoti medicina Taciau nualpes po pirmojo lavono skrodimo perejo į teologijos fakulteta Cia intensyviai studijavo ne tik teologijos bet ir pasaulietinius mokslus grozine literatura Su didziausiu susidomejimu klausesi megstamo mokytojo ikikritinio Imanuelio Kanto suteikiamu nemokamu logikos metafizikos morales ir fizines geografijos paskaitu kurios turejo didele įtaka Gotfrydo pasaulieziuros formavimuisi Herderis zavejosi ir Kanto artimo biciulio talentingo literato Johano Georgo Hamano 1730 1788 m religine filosofija sakoma kad Kantas uzvalde Herderio prota o J G Hamanas siela ir Z Z Ruso lektura Butent jie supazindino Gotfryda su laisves idejomis liaudies dainomis Osianu anglu kalba ir Sekspyro Hamletu Nors Johanas Gotfrydas Herderis Karaliauciuje studijavo tik dvejus metus 1762 1764 m taciau jis tuo uzsieme intensyviai ir tapo toks issimokslines jog draugai jį vadino vaiksciojancia biblioteka Be to Herderis pasizymejo ir puikia iskalba 1764 m Gotfrydas visam laikui atsisveikino su Karaliauciumi ir isvyko į Ryga dirbti baznycios mokyklos rektoriaus padejeju Bebudamas Rygoje susidomejo Vokietijoje nezinomais baltais apie kuriuos galvota kad jie isnyke zemelapyje nezymimi Herderis pradejo rinkti latviu liaudies dainas ir Isleido baltu dainu rinktines Tautos dainos Volkslieder 1778 79 2 leid Tautu balsai Stimmen der Volker in Liedern 1807 kuriose yra ir astuonios lietuviu liaudies dainos tos dainos pastebimos Vokietijoje Gete viena is dainu panaudoja kurdamas operete Gotfrydas vertino lietuviu kalba gyre jos grozį melodinguma dainu poetiskuma gretino su graiku poetes Sapho lyrika Reiksdamasis kaip folkloristas dainologas Herderis paliko minciu apie lietuviu liaudies tematika nerado dviprasmybiu karingumo mate daug graziu santykiu tarp jaunu zmoniu jį sudomino vainikelio tema Taip pat J G Herderis įkvepe daugelį zymiausiu Lietuvos veikeju Vilniuje Adoma Mickeviciu Staneviciu Daukanta Juskas zemaiciu bajorus Gadonus susidometi lietuviu liaudies kuryba rinkti ja ir tyrineti Prasidejo liaudies kurybos sajudis Is Rygos buvo kvieciamas destyti Peterburge bet atsisake nors ir svajojo susitikti su Jekaterina II Pajutes dvasininkijos neapykanta 1769 m Herderis staiga mete darba Rygoje ir leidosi į juros kelione kad visapusiskiau susipazintu su savo Viespaties pasauliu ir taptu naudingesnis Juros kelione kuria Mano keliones 1769 metais dienorastis Journal meiner Reise im Jahre 1769 atskleidzia kaip programine dvasios isvyka Valteris Flemeris pasibaige laivui suduzus Prancuzijoje kur apsilankes Europos laisvamanybes centre Paryziuje susipazino su Z d Alamberu ir D Didro Is Paryziaus per Briuselį Antverpena Amsterdama grįzes į Vokietija Hamburge susitiko su G E Lesingu ir Klaudijumi Matiasu Praleides su Lesingu pora savaiciu Gotfrydas apsistojo Eutine kur jo lauke tarnyba kunigaikscio rumuose aukleti Holsteino Gotorpo princa ir lydeti jį kelionese po Durmstata ten jis susipazino su veliau jo zmona tapusia Karolina Flachland 1770 m Herderis atvyko į Strasbura kur susipazino su jaunuoju J V Gete kuriam padare didziulį įspudį Taip pat Strasbure Herderis įteike savo Berlyno Akademijos premijuota Traktata apie kalbos kilme Abhandlung uber den Ursprung der Sprache 1770 m kuriame atsiribojo nuo Sussmilcho tezes apie dieviska kalbos kilme bet taip pat ir nuo Volfenbiutelio filologo Johano Jakobo Fainhalo empiriniais tyrinejimais grindziamos tezes apie Javos salos gyventoju senoves kalba Paslijus santykiams su princo svita Johanas Gotfrydas Herderis tuoj pat pasinaudojo Saumburgo Lipes grafo pasiulymu uzimti Biukeburgo konsistorijos patarejo vieta Biukeburge praleisti penkeri metai 1771 1776 m sutapo su Audros ir verzimosi sajudzio apogejumi Herderis aktyviai dalyvavo siame judejime kurio tikslas keisti Vokietijos gyvenimo sankloda ji turejo tapti nesusiskaldziusia valstybe įtaka daryti mokslo zinios proto lavinimas buvo vienas is svarbiausiu jo ideologu Be to Biukeburge sustiprejo ir Gotfrydo religines idejos 1776 m rudenį Getei tarpininkaujant Herderis tapo Vyriausiosios konsistorijos generaliniu superintendantu o veliau viceprezidentu Veimare kur netrukus perejo į dvasininkijos opozicija Veimare greitai Herderio religines nuotaikas pakeite susidomejimas gamtos mokslais Kartu su Gete jis įsitrauke į biologijos tyrinejimus Apie sias dvi asmenybes susibure laisvamaniu ratelis 1788 1789 m Herderis lankesi Italijoje Kelione į sia salį nuvyle Johana Po jos Gotfrydas pakliuvo į Prancuzijos revoliucijos apzavus jis sveikino revoliucija kaip politinį reformacijos tesinį Herderis buvo izoliuotas nuo dvaro rumu o del nepagarbos atsirandancios klasicistines literaturos ir kritikos estetines autonomijos sampratai suejo į vis astrejantį konflikta su veimariskaja Getes ir Silerio kuris is pradziu zavejosi Gotfrydo pamokslais klasika Į gyvenimo pabaiga aptemdytas ligu ir vienisumo Herderis pradejo kovoti su kritine E Kanto filosofija ir jos sekejais Nebudamas teisus Kanto atzvilgiu jis liko nesuprastas filosofu gildijos 1803 m gruodzio 18 d J G Herderis mire likes vienisas jo mirties priezastis nenustatyta Palaidotas prie Veimaro baznycios sienos PasauleziuraPoveikis pasauleziurai Herderio gyvenimo pradzia sutapo su Voltero ir Frydricho Didziojo amziumi ir jo pasauleziura To meto kulturos pasaulį valde prancuzu akademizmas ir racionalizmas Herderis kovojo su racionalizmu kuriam buvo priesinga jo samprata kad kiekviena kultura ir kiekviena amziu reikia suprasti is ju paciu kad kiekviena tauta turi ugdyti humaniskuma ir eiti savo pacios o ne kieno kito nurodytu keliu Herderis stojo pries komercine ir biurokratine dvasia kuria jis vadino policine Herderis buvo vienas pirmuju kovotoju uz naujo gyvenimo idealo realizavima Jo tikslas buvo kalbeti is liaudies į liaudį Herderis teige jog valstybeje yra tik viena klase ir karalius priklauso siai klasei taip pat kaip ir valstietis Ypac daug įtakos Herderiui turejo Imanuelis Kantas kuris buvo intelektualinis jo globejas Taip pat didelį įspudį jam dare Zano Zako Ruso darbai Panasaus nusiteikimo filosofu ir rasytoju Herderis turejo ir is desines ir is kaires tai Hamanas Ruso Sekspyras Makfersonas ir Goldsmitas Iki kritinio laikotarpio Herderis buvo Kanto mokinys ir karstas salininkas bet susizavejes Shaftesburiu ir Spinoza greitai nusigreze nuo savo mokytojo Kai Kantas grieztai įvertino Herderio istoriografija Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit 17784 1791 m Gotfriedas uzsipuole Kanto Grynojo proto kritika Metakritik zur Kritik der reinen Vernunft 1799 m ir Sprendimo galios kritika Kalligone 1800 m Herderis taip pat bendravo su Liudviku Reza kuris bande issiaiskinti Johano kilme Apie kalba Herderis labai domejosi kalba kaip gyva organine tautu dvasios israiska į kuria įauga ir įsisaknija pavienis asmuo Is tikruju suvokti dvasinį kalbos turinį reiskia suprasti sia dvasia o kartu ir kita zmogu bei save patį Herderis intensyviausiai nagrinejo kalba nes ji jam nebuvo negyvu dirbtiniu pavadinimu visuma o gyva pasaulio ir gyvenimo israiska Per kartu kartas susiformavusioje kalboje jau atsispindi pasaulio pazinimas tam tikras pasaulevaizdis ir jo emocinis poveikis Kalbant pazinimas tampa kurimu pagal gamta is jos gauto įspudzio perteikimu ir todel yra artimas poezijai menui Mokslas ir menas remiasi genealia intuicija taip pat rysius ir giminyste pamatanciu zvilgsniu Si pazinimo samprata isryskina Herderio ir besiformuojancio romantizmo giminyste Apie dieva J G Herderis gamta ir istorija sujungia į viena didelį vystymosi procesa kuriame jis bando pajusti ir įzvelgti Dievo veikima sis procesas ne zmonijos auklejimas bet paties Dievo savisklaida Zmoniu visuomene sudaro ne visur vienodi tik skirtingose salygose esantys individai bet spalvinga unikaliu asmenybiu gausa ir tautu įvairove Kiekviena ju turi buvimo teise kiekvienoje ju tarsi pasireiskia vienas Dievo bruozas Rysys su baltu tautomis Herderis domejosi tautiskumo bei liaudiskumo problema zmonijos istorijoje skyre isskirtinį demesį patriotizmui Trys Pabaltijo tautos Latvija Estija ir Lietuva kaip tik buvo toji dirva kur pirmiausia atsiskleide Herderio tautiskumo samprata Ka jis tose tautose rado jaunas budamas ta savo rastuose panaudojo brandesniame amziuje Nors tos trys Pabaltijo tautos etniniu atzvilgiu nera vienalytes Herderis jose kaip kulturiniame bei politiniame vienete įskaitant ir geografinį bei istorinį poziurį rado tai kas galejo neabejotinai pagrįsti jo keliama tautiskumo ir humaniskumo ideja Į praeitį Herderis zvelge kaip susizavejes romantikas Jis prisidejo prie romantiku domejimosi tautos praeitimi Praeitis yra gyvas saltinis kuris gaivina dabartį ir ateitį Tautos istorija Herderiui buvo lyg saitas kuriuo galima nusileisti į praeities gelmes is kuriu semiamasi jegu ir stiprybes ateiciai Be to is istorijos Herderis semesi paskatu humaniskumo idejai Baltu tautu istorijoje Herderis rado daugiau negu gali rasti eilinis romantikas tos taika mylincios tautos labiau nei kitos simbolizavo pazangiojo pasaulio humaniskuma Svetimos valdzios pavergtos tos tautos turejo issilaisvinti kad kuo labiau galetu pasireiksti savo kurybiniais gabumais jam buvo aisku kad svetima kultura tik griauna bet kurios tautos nacionalinį charakterį Galime teigti kad Herderis ir baltu tautu likimui turejo reiksmes nes jo Idejos prisidejo prie Baltijos tautu zadinimo is nacionalinio snaudulio Gyvendamas baltu tautu erdveje Herderis susiformavo ypac tvirtas paziuras Jam teko kovoti su savo amziaus dvasia norint islikti jos nenugaletam Svieciamojo amziaus dvasia ypac paplitusi jo veiklos metu buvo priesinga jo asmenybes polinkiams Stebedamas liaudies gyvenima ypac provincijos ukininku paprocius ir įprocius Herderis suprato kad kurybines dvasios turi ieskoti gamtai artimose tautose Baltu tautas del ju likimo jis uzjaute nuosirdziai zinodamas panasia savo paties teviskes padetį Liaudies ypac ukininku gyvenimas ir jo teviskeje nebuvo lengvas Ten tik XIX a pradzioje padetis pagerejo ir prie to is dalies prisidejo pats Herderis Herderio polinkis į liaudiskuma pagrįstas taip pat geografiskai ir istoriskai Jo rysys su baltu tautomis nera koks atsitiktinis ar bereiksmis faktas bet turi gilesne prasme Kai kuriu baltu rasytoju balsas buvo ir Herderio balsas Į liaudį Istorija ir praeitis jausmas ir kalba atgavo savo teises taip atsirado baltiskoji romantika Tautos istorija dabar buvo atkuriama is liaudies kurybos ir kalbos Kas tik tautai priklauso turejo buti Herderio zodziais tariant is jos pacios atskleista Ta atskleidima Herderis ir pradejo nuo baltu tautu Johanas G Herderis rinko latviu liaudies dainas Isleido baltu dainu rinktine kurioje yra ir astuonios lietuviu liaudies dainos tos dainos pastebimos Vokietijoje Gete viena is dainu panaudoja kurdamas operete Gotfrydas vertino lietuviu kalba gyre jos grozį melodinguma dainu poetiskuma gretino su graiku poetes Sapho lyrika Reiksdamasis kaip folkloristas dainologas Herderis paliko minciu apie lietuviu liaudies tematika nerado dviprasmybiu karingumo mate daug graziu santykiu tarp jaunu zmoniu jį sudomino vainikelio tema Taip pat J G Herderis įkvepe daugelį zymiausiu Lietuvos veikeju Vilniuje Adoma Mickeviciu Staneviciu Daukanta Juskas zemaiciu bajorus Gadonus susidometi lietuviu liaudies kuryba rinkti ja ir tyrineti Prasidejo liaudies kurybos sajudis Vokietijoje Herderis priklause Audros ir verzimosi judejimui kurio tikslas keisti Vokietijos gyvenimo sankloda ji turi tapti nesusiskaldziusia valstybe įtaka turi daryti mokslo zinios proto lavinimas Lietuvoje jis buvo zinomas tarpukariu Filosofijos stiliusNeabejotinai galima teigti kad J G Herdeior filosofiniai tekstai yra skaitomi lengviau negu kitu tuo metu rasiusiu filosofu J G Herderis vengia techninio zargono raso stiliumi kuris yra gyvybingas ir pilnas pavyzdziu o ne sausas sudetingas ir abstraktus o jo neperkrautas rasymo stilius prikausto skaitytoju demesį Bet jo tekstai taip pat turi tam tikru savitumu kurie gali trukdyti suprasti ir įvertinti jo mintis todel skaitytojas turi buti tam pasirenges J G Herderio rasymo stilius daznai atrodo emociskai ir gramatiskai netvarkingas todel gali susidaryti įspudis kad tokia kalba labiau budinga kasdieniame gyvenime o ne filosofiniame rasymo stiliuje Taciau taip yra padaryta is anksto viska gerai apgalvojus Jis tycia suveldavo visa medziaga Rasydamas siuo stiliumi jis daznai naudodavo gramatines retorines figuras kurios neįgudusiam skaitytojui gali pasirodyti kaip paprasciausias neatidumas taciau jis įgauna didelį literaturinį poveikį is klasikiniu saltiniu ir yra meistriskai J G Herderio panaudojamas Butina pabrezti kad filosofas turi rimtu priezasciu rasyti butent siuo stiliumi o ne paprastu akademiniu proziskumu Pirma tai leidzia jam rasyti daug platesniu ir priimtinesniu skaitytojams stiliumi kadangi jis mano jog svarbi filosofo darbo dalis yra tureti placia socialine įtaka Viena is svarbiausiu jo teziu yra ta jog mintys nera ir neturi buti atskirtos nuo valios ir poveikio zmonems tie kurie siekia pasalinti poveikį yra menki ir nepilnaverciai Standartinis akademinis rasymas turi savu ydu tuo tarpu spontaniska kalba ir rasymo stilius ne Herderis yra pries bet kokius gramatinius ir leksinius kalbos suvarzymus taip pat pries vergiska paklusnuma gramatikos vadoveliams ir zodynams Anot Herderio toks suvarzymas yra priesiskas ne tik lingvistiniam kurybingumui ir isradingumui bet taip pat kadangi mintys yra is esmes priklausomos bei apribotos savo kalbos apimtyje taigi kurybingumas ir isradingumas suvarzomas savo mastysenoje Dar vienas J G Herderio filosofijos ypatumas yra jos nesisteminga prigimtis Jis yra pries sistemiskuma filosofijoje Jis ypac nusistates pries tokį sistemiskuma kurio sieke Spinoza Volfas Kantas Fichte Selingas and Hegelis Jis turejo įtikinamas priezastis siam priesiskumui 1 J G Herderis labai skeptiskai ziurejo į tokiu sistematiniu modeliu ziurejima darbe 2 J G Herderis tiki kad toks sistemos kurimas per ankstyvas tyrimo uzbaigimas ir konkreciai ignoravimas ar iskraipymas empirinio aiskumo Tiriamasis zvilgsnis patvirtina tokiu sistemu rupestį Herderio pagrįstas nusistatymas pries sia sistematiskumo rusį padare didele įtaka vokieciu filosofijai Ir maziau akivaizdu daugelyje kitu atveju jis vis tiek dirba siuo dialogo budu tik be rupescio aiskiai paskirstydamas pozicijas tarp skirtingu pasnekovu ir vel yra tikrai nekaltas del nesuderinamumo Dar daugiau jis turi rimtus motyvus naudoti sita metoda dialoguose 1 kartais jo motyvas yra paprastas kartais kalbedamas apie religinius ir politinius dalykus jis naudoja dialogo metoda kad tiesiogiai neissakytu savo nuomones ir neuzsitrauktu bedos Bet taip pat yra ir filosofiskai gilesni motyvai 2 jis perima is anksciau kritikuoto Kanto ideja įkvepta senovinio skepticizmo kad geriausias budas filosofui siekti tiesos yra palyginti priesingus poziurius į subjekta opozicijoje vienam pries kita siekiant zengti į priekį ir viltingai pasiekti tiesa per ju abipusį isbandyma ir pasikeitima 3 Taip pat jis pletoja labiau originalu varianta kad ideja socialine istorine plokstuma panasiai budas zmonijai pasiekti nepagaunama tiesa yra per tebesitesiancia kova tarp skirtingu nuomoniu kurios eigoje teisingiausia nuomone laimes Herderio filosofijos reiksmeJohano Gotfrydo Herderio filosofija padare didele įtaka kitiems filosofams Si įtaka pasireiske ne tik filosofijos ribose bet ir uz ju Pavyzdziui isaiskejo jog Hegelio filosofija is esmes yra sistemiskai ir kruopsciai isvystytos Herderio idejos Tai ypac liecia Herderio idejas apie prota mena ir Dieva Taip pat tai paveike ir Dilthey kalbant apie istorija D S Milis yra skolingas Herderiui uz idejas politineje filosofijoje ir uz filosofijos ribu Nyce buvo irgi stipriai paveiktas Herderio filosofijos ypac minciu apie prota istorija ir vertybes Gete tapo gerai zinomu visuomenes veikeju deka ankstyvos Herderio ideju įtakos 1950 m buvo įkurta J G Herderio vardu pavadinta Vokietijos mokslo įstaiga viena svarbiausiu Rytu ir Vidurio Europos istorijos tyrimu centru Europoje egzistuoja Herderio premija kuri teikiama uz nuopelnus savo ir kitoms tautoms uz meno mokslo raiska Sios premijos laureatai gali pasirinkti studijas Vienoje Zymiu zmoniu mintys apie J G HerderįGana sunku nustatyti Johano Gotfrydo Herderio vieta dvasineje istorijoje nes jo mastymui truksta aiskaus vientiso braizo Todel jau jo gyvenimo metais taurus protas buvo nesuprastas ir ne visiskai be jo paties kaltes nes jo trukumas buvo tai kad jis buvo ne pirmojo ar kokio kitokio ryskumo zvaigzde o zvaigzdziu rysulys is kurio tada kiekvienas rinkosi kokį nors viena zvaigzdes paveiksla Jeanas Paulis Herderio veikalai del nuolatiniu pradejimu is naujo ir perdirbimu daugeliui atrode tik kaip neissemiamos intuicijos fragmentai Taciau naujesni rastu leidimai parode kad veikiau vertintinas kaip į dabartį perspektyva atveriantis sisteminis genialus mastytojas kuris įtikinantį ir į skaitytoja orientuota atitinkamu savo formu pasirinkima susiejo su fundamentaliomis kalbos filosofijos įzvalgomis Ulrichas Gaieris Taciau is esmes jo rasymo ir kurybos praktika skatino ankstyvas impulsas visas duotybes istorine bei politine tikrove be to gamtos ar tradicinio zinojimo reiskinius taip performuoti kad jie kaip is savo paciu jegos kile produktai galetu tapti visiskai savi manajam As Hansas Dytrichas Irmseris SentencijosGryniausiu humaniskumu pasizymi tas nedaugelis kalbu kurias pasake Jezus Humaniskumas yra tai ka jis įrodinejo gyvenime ir patvirtino savo mirtimi Zmogaus aistros nuolat budrauja tykodamos sau grobio o protas miega kol pazadinamas Tikras didingumas pagrįstas savo jegu o netikras kitu zmoniu silpnybiu suvokimu Du didziausi tironai zemeje tai atsitiktinumas ir laikas Gedinga ne bausme gedingas nusikaltimas Darbas gydomasis balzamas jis dorybingumo saltinis Geros vyriausybes pozymis kaip ji elgiasi su vaikais seniais ligoniais ir neturtingaisias Pazintis su sviesiu zmoniu mintimis yra puikios proto pratybos jos apvaisina prota ir lavina mastyma Svarbiausi veikalaiJ G Herderis poetams siule originalumo ieskoti folklore Rinko įvairiu tautu liaudies dainas verte į vokieciu kalba Rinkiniuose Tautos dainos Volkslieder 1778 79 2 leid Tautu balsai Stimmen der Volker in Liedern 1807 paskelbtos net 8 lietuviskos dainos Taip pat parase dramu bei legendu Svarbiausiame filosofijos veikale Idejos apie zmonijos istorijos filosofija Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit 4d 1784 91 iskele istorijos svarba kalbai ir menui sieke parodyti kad gamta ir zmonijos istorija paklusta tiems patiems įstatymams pabreze kad zmonija privalanti siekti humaniskumo Derindamas 18a gamtamokslinius ir filosofijos tyrimus suformulavo ideja apie pasaulio kaip vientiso skirtingu lygiu negyvosios ir gyvosios gamtos visuomeninio gyvenimo ir zmonijos organizmo raida Veikale Traktatas apie kalbos kilme Abhandlung uber den Ursprung der Sprache 1772 teige kad kalba yra zmogaus proto kurinys BibliografijaKaip filosofija gali tapti visuotinesne ir naudingesne tautos gerovei Wie die Philosophie zum Besten des Volkes allgemeiner und nutzlicher werden kann 1764 m neuzbaigtas traktatas Berno patriotines draugijos paskelbtam konkursui kuriame teigiama kad pagrindine filosofijos problema turi buti zmogus tik tada filosofija bus prasminga ir naudinga zmonems Mano keliones 1769 metais dienorastis Journal meiner Reise im Jahre 1769 si knyga laikoma vienu programiniu Audros ir verzimosi dokumentu Fragmentai apie naujaja vokieciu literatura Uber die neuere deutsche Literatur Fragmente 3t 1769 Apie naujausia vokieciu literatura Fragmentai Uber die neuere deutsche Literatur Fragmente 1766 1768 m kritikuojama vokieciu menotyrininko Johano Joachimo Vinkelmano 1717 1768 klasicistine estetika Kritikos miskai arba samprotavimai apie grozio moksla ir mena Kritische Walder oder Betrachtungen die Wissenschaft und Kunst des Schonen betreffend 3t 1769 kritiskai pletojamos G E Lesingo Laokoonto idejos Traktatas apie kalbos kilme Abhandlung uber den Ursprung der Sprache 1772 kuriame neigiama dieviska kalbos kilme ir aiskinama kad kalba yra imanentine zmogaus savybe neatsiejama nuo mastymo ir kulturos Straipsniu rinkinys Apie vokieciu buda ir mena Keli palaidi lapeliai Von deutscher Art und Kunst Einige fliegende Blatter 1773 m laikomas Audros ir verzimosi sajudzio manifestu Istrauka is susirasinejimo apie Osiana ir senoves tautu dainas Auszug aus einem Briefwechsel uber Ossian und die Lieder alter Volker 1773 Dar viena istorijos filosofija zmonijai ugdyti Auch eine Philosophie der Geschichte zur Bildung der Menschheit 1774 Apie anglu ir vokieciu viduramziu poezijos panasuma ir įvairius kitus is to kylancius dalykus Von Ahnlichkeit der mittlern englischen und deutschen Dichtkunst nebst Verschiednem das daraus folget 1774 Drama Brutas Brutus 1774 m Drama Filoktetas Philoktetes 1774 m Plastika Plastik 1778 m nagrinejami tapybos ir skulpturos skirtumai Tautu dainos Volkslieder 1778 1779 įvairiu tautu liaudies dainu rinkinys kuriame isspausdintos ir astuonios lietuviu liaudies dainos antroji sio rinkinio laida buvo isleista 1807 m pavadinimu Tautu balsai dainose Stimmen der Volker in Liedern Apie valdymo įtaka mokslams ir mokslu įtaka valdymui Vom Einflub der Regierung au die Wissenschaften und der Wissenschaften auf die Regierung 1780 m Apie hebraju poezijos dvasia Vom Geist der Ebraischen Poesie 1782 1783 2 Bde dvieju daliu studija kurioje Biblija traktuojama kaip seniausias literaturinis paminklas Idejos zmonijos istorijos filosofijai Ideen zur Philosophie der Geschichte der Menschheit 1784 1791 svarbiausias Herderio istorijos filosofijos veikalas isgarsines jį visoje Europoje Laiskai humaniskumui skatinti Briefe zur Beforderung der Humanitat zehn Sammlungen 1793 1797 Von der Gabe der Sprachen am ersten christlichen Pfingstfest Ryga 1794 Von der Auferstehung als Glauben Geschichte und Lehre Ryga 1794 Terpsichore Liubekas 1795 Christliche Schriften Ryga 1796 1799 5 rinkiniai Intelektas ir patyrimas Protas ir kalba Grynojo proto kritikos metakritika Verstand und Erfahrung Vernunft und Sprache Metakritik zur Kritik der reinen Vernunft Leipcigas 1799 2 dalys Kaligone Kalligone Leipcigas 1800 m veikale kritikuojama antjusline E Kanto estetika Drama Eonas ir Eonis Aeon und Aeonis 1801 m Drama Islaisvintasis Prometejas Der entfesselte Prometheus 1802 m Wind und Sonne ziureti Meisnerio Die Sonne und der WindLiteraturos saltiniu sarasasHerder biography by Robert Matthees PDF German Filosofijos istorijos Chrestomatija Naujieji amziai 1987 m http issuu com buterbrod docs civilizacijuistorija neveikianti nuoroda Metzlerio filosofu zinynas 2008 m Alfonsas Sesplaukis J G Herderis ir baltu tautos 1995 m Wladyslaw Tatarkiewicz Filosofijos istorija II 2002 m http de wiki sxisa org wiki Wikipedia neveikianti nuoroda http plato stanford edu entries herder PhiStyIsnasosVotruba Martin Herder on Language PDF Slovak Studies Program University of Pittsburgh VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Johann Gottfried Herder