Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Joana GriniuvienėGimė 1865 m rugpjūčio 18 d Šikšniai Kybartų valsčiusMirė 1918 m spalio 8 d 53 metai Kislovodskas Stavro
Joana Griniuvienė
| Joana Griniuvienė | |
|---|---|
| Gimė | 1865 m. rugpjūčio 18 d. Šikšniai, Kybartų valsčius |
| Mirė | 1918 m. spalio 8 d. (53 metai) Kislovodskas, Stavropolio kraštas |
| Tėvas | Juozas Pavalkis |
| Motina | Joana Dovsinaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Kazys Grinius |
| Vaikai | Kazys Grinius, Gražina Griniūtė, Jurgis Grinius |
| Veikla | knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja |
Joana Dominika Griniuvienė-Pavalkytė (1865 m. rugpjūčio 18 d. Šikšniuose, Kybartų valsčius – 1918 m. spalio 8 d. Kislovodske, Rusija) – Lietuvos knygnešė, spaudos darbuotoja, visuomenės ir politinė veikėja.
Biografija
Gimė Kybartų valsčiaus Šikšnių dvare, kuriame jos tėvas Juozas Pavalkis dirbo administratoriumi. Motina Joana Dovsinaitė buvo Lukšių dvaro vaito duktė. Pavalkiai gyveno lenkų kultūros įtakoje, simpatizavo 1863 m. sukilimui, namuose kalbėjo lenkiškai, tačiau mokėjo ir lietuviškai.
Pasimokiusi rašto namuose, Marijampolėje lankė privačią P. Prakapavičienės mergaičių progimnaziją prie Marijonų vienuolyno. Ją baigusi pasirengė Marijampolės gimnazijos egzaminams pradžios mokyklos mokytojos laipsniui gauti. Bet mokytojos pažymėjimo jai nedavė, nes šeima valdžiai atrodė nepatikima – vyresnysis brolis Bronislovas už dalyvavimą studentų riaušėse buvo pašalintas iš Varšuvos universiteto. Be to ir ji pati 1897 m. į Vilnių nugabeno pirmąją socialdemokratinės literatūros siuntą. Pajutusi policijos dėmesį išvyko į Peterburgą, 1887–1889 m. dirbo Pypino bibliotekoje, vėliau – popierinių pinigų fabrike. Sugrįžusi į Marijampolę kurį laiką ten dirbo plentų inžinieriaus Žilinsko kanceliarijoje, vėliau atidarė skalbyklą.
1896 m. ištekėjo už gydytojo Kazio Griniaus. Su vyru apsigyvenusi Virbalyje tapo knygneše. Iš Kybartų į Eitkūnus per sieną ji nešdavo vyro rankraščius, atgal – draudžiamą lietuvišką spaudą. Rudenį Griniams persikėlus į Naumiestį, jos kelionės per sieną į Širvintą ir atgal buvo nuolatinės. Į Mažają Lietuvą ji nešdavo „Varpo“ korektūras, atgal – laikraščius „Varpas“ ir „Ūkininkas“.
Kai Stasį Matulaitį ištrėmė į Rusiją, jo prašymu Kazys ir Joana Griniai 1898 m. birželio mėnesį iš Naumiesčio persikėlė į Pilviškius. Knygnešys Juozas Rimša nustebo šventadienį užėjęs pas Grinius ir radęs ponią daktarienę mazgojant grindis. Po to jis ją vadino dėdiene. Šį J. Rimšos duotą vardą vėliau J. Griniuvienė pasirinko slapyvardžiu.
1899 m. rudenį pagimdė sūnų, kurį pakrikštijo Kaziu. (Kazys Grinius – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo atašė Vokietijoje). Kai 1902 m. iš tremties grįžo S. Matulaitis, kartu su vyru apsigyvenusi Marijampolėje 1902 m. lapkričio 8 d. pagimdė dukrą Gražiną. 1902–1903 m. žiemą J. Griniuvienė daugiausia laiko praleido su dukra. Pavasarį, vėl įsitraukė į visuomeninę veiklą.
1904 m. Griniai gavo kvietimus į Keturakio spektaklio „Amerika pirtyje“ premjerą Kauno miesto teatre. Į spektaklį išvažiavo J. Griniuvienė. Tas vakaras paliko jai didžiulį įspūdį, kilo mintis spektaklį pastatyti ir Marijampolėje. Repeticijos prasidėjo 1905 m. sausio mėn, o gegužės 15 d. įvyko „Amerika pirtyje“ premjera Marijampolėje.
1904–1905 m. subūrė pirmąjį chorą, su kuriuo dalyvaudama bažnyčios mišiose pasiekė, kad mišios būtų laikomos lietuvių kalba. 1905 m. įsteigė organizaciją „Šviesa“ ir prie jos lietuvišką pradžios mokyklą.
Nuo 1897 m. būdama viena pirmųjų moterų – Lietuvos socialdemokratų partijos narių, ji buvo aktyvi 1905–1907 m. revoliucinių įvykių Užnemunėje dalyvė, LSDP Suvalkų krašto organizacijos vadovė. 1905 m. rengė Marijampolėje stovėjusio 111-ojo Dono pėstininkų pulko kareivių sukilimą, bet, paaiškėjus, kad pasipriešins husarų pulkininkas, sukilimas buvo atidėtas. 1906–1908 m. buvo aktyvi Kankinių kasos veikėja, organizavo revoliucijos veikėjų išvykimą į užsienį. 1907 m. ir 1908 m. kalinama Suvalkų Kalvarijos ir Marijampolės kalėjimuose.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Echo“, „Naujoji Gadynė“, „Ūkininkas“, „Lietuvos ūkininkas“, „Vilniaus žinios“ (slapyvardis Dėdienė).
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m. su vyru pasitraukė į Rusiją, gyveno ir dirbo Kislovodske. Prasidėjus pilietiniam karui Kislovodskas ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Per Raudonosios armijos puolimą 1918 m. spalio 8 d. plėšikaujantys kareiviai nušovė Joaną Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po sužeidimo mirė. Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko stačiatikių kapinėse. Vėliau greta jų buvo palaidotas ir miręs J. Griniuvienės brolis gyd. Bronius Pavalkis. Kapas neišlikęs.
Šaltiniai
- Albinas Visockis. Griniuvienė Joana Domininka, Pavalkytė . Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 180 psl.
Nuorodos
- Joana Pavalkytė - Griniuvienė (G. Ilgunas) Archyvuota kopija 2008-06-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Joana Griniuvienė, Kas yra Joana Griniuvienė? Ką reiškia Joana Griniuvienė?
Joana GriniuvieneGime 1865 m rugpjucio 18 d Siksniai Kybartu valsciusMire 1918 m spalio 8 d 53 metai Kislovodskas Stavropolio krastasTevas Juozas PavalkisMotina Joana DovsinaiteSutuoktinis e Kazys GriniusVaikai Kazys Grinius Grazina Griniute Jurgis GriniusVeikla knygnese spaudos darbuotoja visuomenes ir politine veikeja Joana Dominika Griniuviene Pavalkyte 1865 m rugpjucio 18 d Siksniuose Kybartu valscius 1918 m spalio 8 d Kislovodske Rusija Lietuvos knygnese spaudos darbuotoja visuomenes ir politine veikeja BiografijaGime Kybartu valsciaus Siksniu dvare kuriame jos tevas Juozas Pavalkis dirbo administratoriumi Motina Joana Dovsinaite buvo Luksiu dvaro vaito dukte Pavalkiai gyveno lenku kulturos įtakoje simpatizavo 1863 m sukilimui namuose kalbejo lenkiskai taciau mokejo ir lietuviskai Pasimokiusi rasto namuose Marijampoleje lanke privacia P Prakapavicienes mergaiciu progimnazija prie Marijonu vienuolyno Ja baigusi pasirenge Marijampoles gimnazijos egzaminams pradzios mokyklos mokytojos laipsniui gauti Bet mokytojos pazymejimo jai nedave nes seima valdziai atrode nepatikima vyresnysis brolis Bronislovas uz dalyvavima studentu riausese buvo pasalintas is Varsuvos universiteto Be to ir ji pati 1897 m į Vilniu nugabeno pirmaja socialdemokratines literaturos siunta Pajutusi policijos demesį isvyko į Peterburga 1887 1889 m dirbo Pypino bibliotekoje veliau popieriniu pinigu fabrike Sugrįzusi į Marijampole kurį laika ten dirbo plentu inzinieriaus Zilinsko kanceliarijoje veliau atidare skalbykla Pirmojo vieso spektaklio Amerika pirtyje Marijampoleje dalyviai Antroje eileje antra is kaires J Griniuviene salia K Grinius Marijampole 1905 m geguzes 28 d J Skrinskos nuotr LCVA 1896 m istekejo uz gydytojo Kazio Griniaus Su vyru apsigyvenusi Virbalyje tapo knygnese Is Kybartu į Eitkunus per siena ji nesdavo vyro rankrascius atgal draudziama lietuviska spauda Rudenį Griniams persikelus į Naumiestį jos keliones per siena į Sirvinta ir atgal buvo nuolatines Į Mazaja Lietuva ji nesdavo Varpo korekturas atgal laikrascius Varpas ir ukininkas Kai Stasį Matulaitį istreme į Rusija jo prasymu Kazys ir Joana Griniai 1898 m birzelio menesį is Naumiescio persikele į Pilviskius Knygnesys Juozas Rimsa nustebo sventadienį uzejes pas Grinius ir rades ponia daktariene mazgojant grindis Po to jis ja vadino dediene Sį J Rimsos duota varda veliau J Griniuviene pasirinko slapyvardziu 1899 m rudenį pagimde sunu kurį pakrikstijo Kaziu Kazys Grinius Lietuvos kariuomenes pulkininkas karo atase Vokietijoje Kai 1902 m is tremties grįzo S Matulaitis kartu su vyru apsigyvenusi Marijampoleje 1902 m lapkricio 8 d pagimde dukra Grazina 1902 1903 m ziema J Griniuviene daugiausia laiko praleido su dukra Pavasarį vel įsitrauke į visuomenine veikla 1904 m Griniai gavo kvietimus į Keturakio spektaklio Amerika pirtyje premjera Kauno miesto teatre Į spektaklį isvaziavo J Griniuviene Tas vakaras paliko jai didziulį įspudį kilo mintis spektaklį pastatyti ir Marijampoleje Repeticijos prasidejo 1905 m sausio men o geguzes 15 d įvyko Amerika pirtyje premjera Marijampoleje 1904 1905 m subure pirmajį chora su kuriuo dalyvaudama baznycios misiose pasieke kad misios butu laikomos lietuviu kalba 1905 m įsteige organizacija Sviesa ir prie jos lietuviska pradzios mokykla Nuo 1897 m budama viena pirmuju moteru Lietuvos socialdemokratu partijos nariu ji buvo aktyvi 1905 1907 m revoliuciniu įvykiu Uznemuneje dalyve LSDP Suvalku krasto organizacijos vadove 1905 m renge Marijampoleje stovejusio 111 ojo Dono pestininku pulko kareiviu sukilima bet paaiskejus kad pasipriesins husaru pulkininkas sukilimas buvo atidetas 1906 1908 m buvo aktyvi Kankiniu kasos veikeja organizavo revoliucijos veikeju isvykima į uzsienį 1907 m ir 1908 m kalinama Suvalku Kalvarijos ir Marijampoles kalejimuose Bendradarbiavo laikrasciuose Echo Naujoji Gadyne ukininkas Lietuvos ukininkas Vilniaus zinios slapyvardis Dediene Prasidejus Pirmajam pasauliniam karui 1915 m su vyru pasitrauke į Rusija gyveno ir dirbo Kislovodske Prasidejus pilietiniam karui Kislovodskas ne karta ejo is ranku į rankas Per Raudonosios armijos puolima 1918 m spalio 8 d plesikaujantys kareiviai nusove Joana Griniuviene ir sunkiai suzeide dukra Grazina kuri netrukus po suzeidimo mire Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko staciatikiu kapinese Veliau greta ju buvo palaidotas ir mires J Griniuvienes brolis gyd Bronius Pavalkis Kapas neislikes SaltiniaiAlbinas Visockis Griniuviene Joana Domininka Pavalkyte Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 180 psl NuorodosJoana Pavalkyte Griniuviene G Ilgunas Archyvuota kopija 2008 06 12 is Wayback Machine projekto