Jeronimas Pečkaitis

Jeronimas Jonas Pečkaitis (1885 m. rugsėjo 30 d. Rudžių kaime, Sintautų vls., Vladislavovo aps., Suvalkų gub. – 1925 m. balandžio 3 d. Kaune, palaidotas Kretingoje) – Romos katalikų kunigas, vienuolis pranciškonas (O. F. M.), tretininkų organizatorius, žurnalo "Šv. Pranciškaus varpelis" steigėjas ir redaktorius, Lietuvos bitininkų draugijos ir mokyklos įkūrėjas.

"},"veikla":{"wt":"[[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[pranciškonai|vienuolis pranciškonas]], [[spauda|spaudos]] bendradarbis, redaktorius, [[bitininkas]]"},"alma_mater":{"wt":"[[Seinų kunigų seminarija]]"},"sritis":{"wt":""},"įstaigos":{"wt":"[[Kretingos pranciškonų vienuolynas]],<br/>[[Kauno pranciškonų vienuolynas]],<br/>[[Pranciškonai|Pranciškonų ordino Silezijos Šv. Jadvygos provincija]]"},"pareigos":{"wt":"Kretingos vienuolyno gvardijonas, [[1921]]–[[1923]] m.<br/>Kauno vienuolyno gvardijonas, [[1923]]–[[1925]] m.<br/>Lietuvos pranciškonų komisaras, [[1921]]–[[1925]] m."},"partija":{"wt":""},"žinomas":{"wt":""},"apdovanojimai":{"wt":""},"parašas":{"wt":""},"pastabos":{"wt":""}},"i":0}}]}'>Jeronimas PečkaitisGimė 1885 m. rugsėjo 30 d.
Rudžiai, Sintautų vls., Vladislavovo aps., Suvalkų gub.Mirė 1925 m. balandžio 3 d. (39 metai)
KaunasVeikla Romos katalikų kunigas, vienuolis pranciškonas, spaudos bendradarbis, redaktorius, bitininkasOrganizacijos Kretingos pranciškonų vienuolynas,
Kauno pranciškonų vienuolynas,
Pranciškonų ordino Silezijos Šv. Jadvygos provincijaPareigos Kretingos vienuolyno gvardijonas, 1921–1923 m.
Kauno vienuolyno gvardijonas, 1923–1925 m.
Lietuvos pranciškonų komisaras, 1921–1925 m.Alma mater Seinų kunigų seminarija

Biografija

redaguoti

Gimė ir augo turtingų Suvalkijos ūkininkų šeimoje. Krikštytas Jono vardu. Mokėsi Vladislavovo pradinėje mokykloje ir Marijampolės gimnazijoje. Baigęs Seinų dvasinę seminariją, 1908 m. įšventintas kunigu. Vikaravo Turoslės, Pilypavo (Lenkija) ir Liubavo parapijose.

1914 m. spalio 26 d. Palėvenės bažnyčioje įstojo į Pranciškonų ordiną, jam suteiktas vienuoliškas tėvo Jeronimo vardas. Nuo 1915 m. gyveno Kretingos pranciškonų vienuolyne, 1917–1918 m. buvo Darbėnų bažnyčios vikaras. 1919 m. pabaigoje išsiųstas į Pranciškonų ordino Silezijos Šv. Jadvygos provincijos vienuolynus tobulintis dvasiškai ir semtis organizacinės patirties.

1920 m. pabaigoje grįžo į Kretingą, 1921 metų birželio 12 d. buvo paskirtas Kretingos vienuolyno gvardijonu ir Lietuvos pranciškonų komisaru. Tęsė pranciškonų vienuolyno atkuriamuosius darbus: atliko remontą, įrengė bendrabutį vienuolyno išlaikomiems neturtingiems Kretingos progimnazijos moksleiviams ir būsimiems klierikams, komplektavo ir tvarkė vienuolyno biblioteką. 1922–1924 m. vienuolyne buvo atidaręs Kretingos seminariją, kurioje progimnaziją baigę klierikai buvo ruošiami studijoms aukštojoje mokykloje. Nuo 1922 m. pats studijavo apologetiką Lietuvos universitete. 1923 m. paskirtas Kauno pranciškonų vienuolyno viršininku.

Šv. Pranciškaus ordino veiklą plėtė ir už Kretingos ribų, steigė ir globojo naujas tretininkų kongregacijas, kurių įkūrė daugiau kaip 100. Jo iniciatyva 1922 m. birželio 15 d.–17 d. Kretingoje, o 1924 m. rugsėjo 15 d.–17 d. Kaune, įvyko Lietuvos tretininkų kongresai. 1923 m. paskirtas Lietuvos tretininkų direktoriumi, pradėjo leisti tretininkams skirtą leidinį „Šv. Pranciškaus varpelis“, buvo jo redaktorius.

Tėvas Jeronimas labai mylėjo bites, buvo žinomas bitininkas. 1917 m. Kretingoje įkūrė pirmąją Lietuvoje bitininkų draugiją „Spiečius“, 1918 m. pervadintą į „Bitę“, su 22 skyriais miesteliuose ir kaimuose. 1918 m. paskelbė straipsnių apie darbus bityne, bitininkavimo patirtį, įsteigė avilių dirbtuves, išgarsėjusias visoje Žemaitijoje, 1921 m. Tilžėje išleido bitininkystės vadovėlį. 1921 m. Kretingoje prie vienuolyno atidarė vienmetę bitininkavimo mokyklą, vėliau organizuodavo kursus bitininkams.

Peršalęs mirė Kauno karo ligoninėje. Kūnas parvežtas ir iškilmingai palaidotas Kretingos II kapinėse, vienuolių pranciškonų kapavietėje. Jo atminimo įamžinimui tėvo Jeronimo auklėtinis liaudies skulptorius Kazimieras Paulauskas išdrožė medinę skulptūrą.

Bibliografija

redaguoti

Palėvenietis. Per šv. Panelės Apsireiškimą kovo 30 d. buvo čionai nepaprasta iškilmė ... (apie kunigo Juozapavičiaus įšventinimą vienuoliu). – „Viltis“ – 1915, balandžio 12 (25). – P. 3
Tėvas Jeronimas. Dar dėl "kunigų bėgimo". – „Viltis“ – 1915, balandžio 28 (gegužės 11). – P. 1
Jeronimas Pečkaitis. Bitininkas. – Tilžė: Lithuania, 1921

Literatūra

redaguoti

A. a. Tėvas Jeronimas Pečkaitis. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1925. – Nr. 5. – P. 104–105
Pranciškus Bizauskas. A. a. T. Jeronimo Pečkaičio paskutinės dienos. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1925. – Nr. 7. – P. 170
Kazimieras Čepulis. Teisusis bus amžinai minimas: (A. a. Tėvo Jeronimo Pečkaičio O. F.M. 10 metų mirties sukaktuvėms). – Šv. Pranciškaus varpelis, 1925. – Nr. 4. – P. 115
Juozas Jacevičius, Valerija Vilčinskienė. Sintautų parapija. – Marijampolė: Ramona, 2003. – P. 137
Julius Kanarskas. Tėvas Jeronimas Pečkaitis. – Kretingos.pranciškonai.lt
Julius Kanarskas. Kretingos pranciškonų vienuolijos atgimimas. – Kretingos.pranciškonai.lt 2010-04-29 iš Wayback Machine projekto.
Pečkaitis Jonas (Jeronimas Pečkaitis OFM). Parengė Laima Jonauskaitė, 2006; Lina Buikienė, 2009. – Kretingos rajono personalijos^{[neveikianti nuoroda]}
Pečkaitis Jeronimas. – Lietuvių enciklopedija. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960. – T. 22. – P. 234–235
Tėvas Jeronimas (Jonas) Pečkaitis. – Šv. Pranciškaus varpelis – 1923. – Nr. 3. – P. 20–21
Justinas Vaškys. Pranciškonai Kretingoje. – Kretinga, 1940. – P. 73–74
Jonas Vitkauskas. Apleido mus parapijonių mylimas vikaras kun. Pečkaitis. – „Spindulys“ – 1915, vasario 10 (sausio 2). – P. 31