Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Gendžė seniau Giandžas miestas vakarų Azerbaidžane Mažojo Kaukazo šiaurės rytų papėdėje prie Giandžačajaus upės Antrasis

Jelizavetpolis

  • Pagrindinis puslapis
  • Jelizavetpolis
Jelizavetpolis
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Gendžė (seniau Giandžas) – miestas vakarų Azerbaidžane, Mažojo Kaukazo šiaurės rytų papėdėje, prie Giandžačajaus upės. Antrasis pagal dydį Azerbaidžano miestas. Svarbus transporto centras – veikia oro uostas, geležinkelio stotis, prie Tbilisį ir Baku jungiančio plento. Išvystyta lengvoji (medvilnės, tekstilės, kilimų audimo), maisto pramonė, yra aliuminio, porceliano fabrikai. 4 aukštosios mokyklos (tarp jų – Azerbaidžano žemės ūkio akademija, valstybinis universitetas), mokslų akademija, 2 teatrai, muziejai (kraštotyros, archeologijos ir etnografijos, poeto Nizami ir kt.).

Gendžė
azer. Gəncə
Archeologijos muziejus Gendžėje
Gendžė
40°41′0″ š. pl. 46°22′0″ r. ilg. / 40.68333°š. pl. 46.36667°r. ilg. / 40.68333; 46.36667 (Gendžė)
Laiko juosta: (UTC+4)
------ vasaros: (UTC+5)
Valstybė  Azerbaidžanas
Rajonas
Gyventojų (2018) 332 600
Vikiteka Gendžė
Kirčiavimas Gendžė̃

Pavadinimo kilmė

Miesto vardo kilmė nėra aiški. Populiaresnė versija teigia, kad tai kilo iš vidurio iranėnų žodžio ganj („brangenybė, lobis“), nors kita teigia, kad nuo azerbaidžaniečių žodžio genç („jaunas“).

Istorija

Arabų šaltiniai nurodo, kad miestą 859–860 m. įkūrė regiono valdytojas Muhamadas ibn Kalidas. Pasak legendos, jis susapnavo balsą, kuris teigė, kad po viena iš trijų kalvų, kur jis įkūrė stovykla, paslėptas lobis. Balsas liepė panaudoti lobį miesto statybai. Apie tai jis pranešė kalifui, kuris paskyrė Muhamadą miesto valdytoju su paveldėjimo teise mainais už lobį.

X a. armėnų istorikas Movses Kagankatvatsi teigia, kad arabai įkūrė miestą 846–847 m.

XII–XIII a. buvo stambus Azerbaidžano prekybos, amatų ir kultūros centras. Gandžė patyrė laikiną kultūrinį nuosmūkį, kai po žemės drebėjimo 1139 m. jį užėmė Sakartvelo karalius Demetrijus I ir miesto vartus išgabeno į Sakartvelą, kur jie laikomi iki šiol. 1231 m. miestą sugriovė Mongolų imperijos kariuomenė.

Gendžė atsigavo, kai Safavidai atėjo į valdžią 1501 m. ir prijungė Azerbaidžaną. Osmanų imperija valdė miestą 1578–1606 ir 1723–1735 m. XVIII a. buvo Gendžės chanato centras. 1804 m. Rusijos imperijos generolas Pavelas Tsitsianovas užėmė ir nusiaubė Gendžę. Kai kurie Vakarų šaltiniai teigia, kad buvo nužudyta 3 tūkst. miesto gyventojų. Rusijos imperija laimėjo Rusijos-Persijos karą (1804–1813 m.) ir pagal Gulistano taikos sutartį prijungė Gendžės chanatą. Nuo 1804 m. iki 1918 m. vadintas Jelizavetpoliu. 1868 m. tapo gubernijos centru. 1918 m. buvo laikinoji Azerbaidžano sostinė. 1935–1989 m. laikotarpiu pervadintas į Kirovabadą sovietų funkcionieriaus S. Kirovo (1886–1934 m.) garbei. Po Antrojo pasaulinio karo tapo pramonės centru.

Architektūra

Gendžės XI a. geležiniai miesto vartai XII a. buvo pervežti į Gelati vienuolyną, dalis jų įmūryta į vienuolyno sieną. Miesto centre išliko Imazadė mauzoliejus, aplink jį – mečetės ir vienuolynas. Gei Imamo kulto kompleksas (XIV–XVII a.), Džuma mečetė (XVII a.), rotušė.

Sportas

  • Kəpəz – futbolo klubas;
  • Gendžės miesto centrinis stadionas

Šaltiniai

  1. . История Ширвана и Дербенда [A History of Shirvan and Derbent] (rusų). Suarchyvuota iš originalo 26 September 2007. Nuoroda tikrinta 2020-11-02.
  2. History of the Caucasian Albanians by Movses Dasxuranci, C.J.F. Dowsett trans. (London 1961), chapter 21.
  3. Peter Avery; William Bayne Fisher; Gavin Hambly; Charles Melville (25 October 1991). The Cambridge history of Iran: From Nadir Shah to the Islamic Republic. Cambridge University Press. p. 332. ISBN 978-0-521-20095-0.
  4. Gəncə (Gendžė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 524 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 26 Lie, 2025 / 21:06

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jelizavetpolis, Kas yra Jelizavetpolis? Ką reiškia Jelizavetpolis?

Gendze seniau Giandzas miestas vakaru Azerbaidzane Mazojo Kaukazo siaures rytu papedeje prie Giandzacajaus upes Antrasis pagal dydį Azerbaidzano miestas Svarbus transporto centras veikia oro uostas gelezinkelio stotis prie Tbilisį ir Baku jungiancio plento Isvystyta lengvoji medvilnes tekstiles kilimu audimo maisto pramone yra aliuminio porceliano fabrikai 4 aukstosios mokyklos tarp ju Azerbaidzano zemes ukio akademija valstybinis universitetas mokslu akademija 2 teatrai muziejai krastotyros archeologijos ir etnografijos poeto Nizami ir kt Gendze azer GenceArcheologijos muziejus GendzejeGendze40 41 0 s pl 46 22 0 r ilg 40 68333 s pl 46 36667 r ilg 40 68333 46 36667 Gendze Laiko juosta UTC 4 vasaros UTC 5 Valstybe AzerbaidzanasRajonasGyventoju 2018 332 600Vikiteka GendzeKirciavimas Gendze Pavadinimo kilme Miesto vardo kilme nera aiski Populiaresne versija teigia kad tai kilo is vidurio iranenu zodzio ganj brangenybe lobis nors kita teigia kad nuo azerbaidzanieciu zodzio genc jaunas IstorijaArabu saltiniai nurodo kad miesta 859 860 m įkure regiono valdytojas Muhamadas ibn Kalidas Pasak legendos jis susapnavo balsa kuris teige kad po viena is triju kalvu kur jis įkure stovykla pasleptas lobis Balsas liepe panaudoti lobį miesto statybai Apie tai jis pranese kalifui kuris paskyre Muhamada miesto valdytoju su paveldejimo teise mainais uz lobį Imamzade mauzoliejus X a armenu istorikas Movses Kagankatvatsi teigia kad arabai įkure miesta 846 847 m XII XIII a buvo stambus Azerbaidzano prekybos amatu ir kulturos centras Gandze patyre laikina kulturinį nuosmukį kai po zemes drebejimo 1139 m jį uzeme Sakartvelo karalius Demetrijus I ir miesto vartus isgabeno į Sakartvela kur jie laikomi iki siol 1231 m miesta sugriove Mongolu imperijos kariuomene Gendze atsigavo kai Safavidai atejo į valdzia 1501 m ir prijunge Azerbaidzana Osmanu imperija valde miesta 1578 1606 ir 1723 1735 m XVIII a buvo Gendzes chanato centras 1804 m Rusijos imperijos generolas Pavelas Tsitsianovas uzeme ir nusiaube Gendze Kai kurie Vakaru saltiniai teigia kad buvo nuzudyta 3 tukst miesto gyventoju Rusijos imperija laimejo Rusijos Persijos kara 1804 1813 m ir pagal Gulistano taikos sutartį prijunge Gendzes chanata Nuo 1804 m iki 1918 m vadintas Jelizavetpoliu 1868 m tapo gubernijos centru 1918 m buvo laikinoji Azerbaidzano sostine 1935 1989 m laikotarpiu pervadintas į Kirovabada sovietu funkcionieriaus S Kirovo 1886 1934 m garbei Po Antrojo pasaulinio karo tapo pramones centru ArchitekturaGendzes XI a geleziniai miesto vartai XII a buvo pervezti į Gelati vienuolyna dalis ju įmuryta į vienuolyno siena Miesto centre isliko Imazade mauzoliejus aplink jį mecetes ir vienuolynas Gei Imamo kulto kompleksas XIV XVII a Dzuma mecete XVII a rotuse SportasKepez futbolo klubas Gendzes miesto centrinis stadionasSaltiniai Istoriya Shirvana i Derbenda A History of Shirvan and Derbent rusu Suarchyvuota is originalo 26 September 2007 Nuoroda tikrinta 2020 11 02 History of the Caucasian Albanians by Movses Dasxuranci C J F Dowsett trans London 1961 chapter 21 Peter Avery William Bayne Fisher Gavin Hambly Charles Melville 25 October 1991 The Cambridge history of Iran From Nadir Shah to the Islamic Republic Cambridge University Press p 332 ISBN 978 0 521 20095 0 Gence Gendze Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 524 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 27, 2025

    Krivulių apylinkė

  • Liepa 27, 2025

    Kiškeliškės

  • Liepa 27, 2025

    Kiškeliškių ežeras

  • Liepa 27, 2025

    Keturių spalvų teorema

  • Liepa 27, 2025

    Kašalevos valsčius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje