Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Jaroslavas Dambrovskis lenk Jarosław DąbrowskiJaroslavo Dabrovskio portretasGimė 1836 m lapkričio 13 d Žitomyras Voluinė
Jarosław Dąbrowski
| Jaroslavas Dambrovskis lenk. Jarosław Dąbrowski | |
|---|---|
| Jaroslavo Dabrovskio portretas | |
| Gimė | 1836 m. lapkričio 13 d. Žitomyras, Voluinės gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1871 m. gegužės 23 d. (34 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Veikla | lenkų ir ukrainiečių politinis veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Paryžiaus komunos dalyvis, generolas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Jaroslavas Dambrovskis (slapyvardžiai „Żądło” ir „Łokietek”) (lenk. Jarosław Dąbrowski, 1836 m. lapkričio 13 d. Žitomyras, Voluinės gubernija, Rusijos imperija – 1871 m. gegužės 23 d. Paryžius, Prancūzija) – lenkų ir ukrainiečių politinis veikėjas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Paryžiaus komunos dalyvis, generolas.
Ankstyvieji gyvenimo metai
Jaroslavas Dambrovskis gimė 1836 m. lapkričio 13 d. Žitomyre, Voluinės neturtingų bajorų šeimoje. 1845 m. jis buvo išsiųstas į kadetų korpusą Breste. 1853 m. Dambrovskis persikėlė į kadetų korpusą Sankt Peterburge, kurį baigė 1855 m., gaudamas chorunžio laipsnį. Tuomet ketverius metus jis tarnavo Rusijos imperijos armijoje, kovodamas su sukilėliais.
1859–1861 m. Jaroslavas Dambrovskis studijavo Sankt Peterburgo Generalinio štabo akademijoje. Studijų metais jis stojo į slaptą lenkų karininkų draugiją (Koło Oficerów Polskich w Petersburgu), buvo vienu šios draugijos vadovų.
Dalyvavimas 1863 m. sukilime
Baigęs studijas Dambrovskis gavo štabo kapitono laipsnį ir paskyrimą į 6-ąją pėstininkų diviziją, dislokuotą Varšuvoje. Į Varšuvą jis atvyko 1862 m. vasario mėn. Jis atsivežė būsimų sukilėlių būrių vadų nuostatus, parengtus studijų akademijoje metu. Varšuvoje Dambrovskis taip pat tapo Centrinio nacionalinio komiteto nariu. Komitetas atliko parengiamuosius veiksmus 1863 m. sukilimui.
1862 m. birželį buvo priimtas Dambrovskio parengtas sukilimo planas. Rugpjūčio 14 d. Dambrowskis buvo areštuotas ir įkalintas Varšuvos citadelėje. Kalėdamas, jis vadovavo 1863 m. sukilimui.
Po sukilimo pralaimėjimo Dambrovskis buvo nuteistas 15 metų katorgos darbų, tačiau 1864 m. gruodžio mėn., padedant draugams ir Išutinio revoliucionierių grupelei, pabėgo iš Maskvos tranzitinio kalėjimo. Nuo tremties buvo išgelbėta ir Dambrovskio žmona Pelagėja.
Gyvenimas Paryžiuje ir dalyvavimas Paryžiaus komunoje
1865 m. birželio mėn. pora keliavo po Europą. Pabuvojo Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje. Dambrovskis užmezgė ryšius su emigrantais revoliucionieriais. Taip pat tuo metu jis ieškojosi darbo. 1865 m. rudenį Dambrovskis atvyko į Paryžių, kur įsidarbino raštininku. 1866 m. susikūrė Lenkijos emigracijos sąjunga (vėliau – Lenkijos demokratijos sąjunga). Jaroslavas Dambrovskis tapo aktyviu šios organizacijos nariu. Jis priklausė kraštutiniems kairiesiems.
1868 m. buvo išleista Dambrovskio knyga „Kritinis esė apie 1866 m. karą Vokietijoje ir Italijoje“, kurioje Dambrovskis įrodė esąs puikus karo teoretikas. 1869 m. Prancūzijos policija jį sulaikė dėl melagingų kaltinimų, tačiau teismas Dambrovskį išteisino.
1870 m. Dambrovskis paragino sudaryti lenkų karinius būrius, kurie dalyvautų Prancūzijos-Prūsijos kare, tačiau krašto apsaugos vyriausybė tai atsisakė padaryti. Tų metų spalį Garibaldžio prašymu Dambrovskis išvyko į Lioną vadovauti Lenkijos legionui, tačiau šis planas žlugo, todėl kovo mėn. Dambrovskis grįžo į Paryžių.
Jis aktyviai dalyvavo Paryžiaus komunos veiksmuose: vadovavo XI legionui, vėliau buvo paskirtas Paryžiaus įtvirtintos srities komendantu ir Paryžiaus vakarinės gynybos sektoriaus vadu. Dombrovskiui buvo suteiktas generolo laipsnis. 1871 m. balandžio ir gegužės mėn. aktyviai dalyvavo komunos kovose su Versaliu. 1871 m. gegužės 23 d. mūšyje gavo sunkią šautinę žaizdą ir po 2 valandų mirė Paryžiaus ligoninėje.
Jaroslavo Dambrovskio vardu pavadinta Varšuvos karinė technologijos akademija (Wojskowa Akademia Techniczna im. Jarosława Dąbrowskiego), gatvės Žitomyre, Lodzėje, Gardine. Taip pat Žitomyre jam pastatytas paminklas bei ant namo, kuriame gimė, iškabinta memorialinė lenta.
Nuorodos
- Rozaiowski W. Żywot jenerała Jarosława Dąbrowskiego. Lwów, 1878; wydanie 2-e, Warszawa, 1955.
- Усенко П. Г. Домбровський Ярослав // Енциклопедія історії України : у 10 т. / редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін. ; Інститут історії України НАН України. – К. : Наук. думка, 2004. – Т. 2 : Г – Д. – С. 442. – 518 с. : іл. – ISBN 966-00-0405-2.
- Maria Złotorzycka, Jarosław Dąbrowski, w: Polski Słownik Biograficzny, 1939–1946 t. V, s. 8-9.
- Примечания //„Текущая хроника и особые происшествия". Дневник В. Ф. Одоевского 1859–1869 гг.//Литературное наследство. – Т. 22-24. – М., 1935. – С. 299.
- Гранин Д. Генерал Коммуны (Ярослав Домбровский). М.: „Советская Россия", 1965.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jarosław Dąbrowski, Kas yra Jarosław Dąbrowski? Ką reiškia Jarosław Dąbrowski?
Jaroslavas Dambrovskis lenk Jaroslaw DabrowskiJaroslavo Dabrovskio portretasGime 1836 m lapkricio 13 d Zitomyras Voluines gubernija Rusijos imperijaMire 1871 m geguzes 23 d 34 metai Paryzius PrancuzijaVeikla lenku ir ukrainieciu politinis veikejas 1863 m sukilimo dalyvis Paryziaus komunos dalyvis generolasAlma mater Sankt Peterburgo universitetas Jaroslavas Dambrovskis slapyvardziai Zadlo ir Lokietek lenk Jaroslaw Dabrowski 1836 m lapkricio 13 d Zitomyras Voluines gubernija Rusijos imperija 1871 m geguzes 23 d Paryzius Prancuzija lenku ir ukrainieciu politinis veikejas 1863 m sukilimo dalyvis Paryziaus komunos dalyvis generolas Ankstyvieji gyvenimo metaiPaminkline lenta Jaroslavui Dambrovskiui Zitomyre Ukraina Jaroslavas Dambrovskis gime 1836 m lapkricio 13 d Zitomyre Voluines neturtingu bajoru seimoje 1845 m jis buvo issiustas į kadetu korpusa Breste 1853 m Dambrovskis persikele į kadetu korpusa Sankt Peterburge kurį baige 1855 m gaudamas chorunzio laipsnį Tuomet ketverius metus jis tarnavo Rusijos imperijos armijoje kovodamas su sukileliais 1859 1861 m Jaroslavas Dambrovskis studijavo Sankt Peterburgo Generalinio stabo akademijoje Studiju metais jis stojo į slapta lenku karininku draugija Kolo Oficerow Polskich w Petersburgu buvo vienu sios draugijos vadovu Dalyvavimas 1863 m sukilimeBaiges studijas Dambrovskis gavo stabo kapitono laipsnį ir paskyrima į 6 aja pestininku divizija dislokuota Varsuvoje Į Varsuva jis atvyko 1862 m vasario men Jis atsiveze busimu sukileliu buriu vadu nuostatus parengtus studiju akademijoje metu Varsuvoje Dambrovskis taip pat tapo Centrinio nacionalinio komiteto nariu Komitetas atliko parengiamuosius veiksmus 1863 m sukilimui 1862 m birzelį buvo priimtas Dambrovskio parengtas sukilimo planas Rugpjucio 14 d Dambrowskis buvo arestuotas ir įkalintas Varsuvos citadeleje Kaledamas jis vadovavo 1863 m sukilimui Po sukilimo pralaimejimo Dambrovskis buvo nuteistas 15 metu katorgos darbu taciau 1864 m gruodzio men padedant draugams ir Isutinio revoliucionieriu grupelei pabego is Maskvos tranzitinio kalejimo Nuo tremties buvo isgelbeta ir Dambrovskio zmona Pelageja Gyvenimas Paryziuje ir dalyvavimas Paryziaus komunoje1865 m birzelio men pora keliavo po Europa Pabuvojo Svedijoje Vokietijoje Belgijoje Sveicarijoje Dambrovskis uzmezge rysius su emigrantais revoliucionieriais Taip pat tuo metu jis ieskojosi darbo 1865 m rudenį Dambrovskis atvyko į Paryziu kur įsidarbino rastininku 1866 m susikure Lenkijos emigracijos sajunga veliau Lenkijos demokratijos sajunga Jaroslavas Dambrovskis tapo aktyviu sios organizacijos nariu Jis priklause krastutiniems kairiesiems 1868 m buvo isleista Dambrovskio knyga Kritinis ese apie 1866 m kara Vokietijoje ir Italijoje kurioje Dambrovskis įrode esas puikus karo teoretikas 1869 m Prancuzijos policija jį sulaike del melagingu kaltinimu taciau teismas Dambrovskį isteisino 1870 m Dambrovskis paragino sudaryti lenku karinius burius kurie dalyvautu Prancuzijos Prusijos kare taciau krasto apsaugos vyriausybe tai atsisake padaryti Tu metu spalį Garibaldzio prasymu Dambrovskis isvyko į Liona vadovauti Lenkijos legionui taciau sis planas zlugo todel kovo men Dambrovskis grįzo į Paryziu Jis aktyviai dalyvavo Paryziaus komunos veiksmuose vadovavo XI legionui veliau buvo paskirtas Paryziaus įtvirtintos srities komendantu ir Paryziaus vakarines gynybos sektoriaus vadu Dombrovskiui buvo suteiktas generolo laipsnis 1871 m balandzio ir geguzes men aktyviai dalyvavo komunos kovose su Versaliu 1871 m geguzes 23 d musyje gavo sunkia sautine zaizda ir po 2 valandu mire Paryziaus ligonineje Jaroslavo Dambrovskio vardu pavadinta Varsuvos karine technologijos akademija Wojskowa Akademia Techniczna im Jaroslawa Dabrowskiego gatves Zitomyre Lodzeje Gardine Taip pat Zitomyre jam pastatytas paminklas bei ant namo kuriame gime iskabinta memorialine lenta NuorodosRozaiowski W Zywot jenerala Jaroslawa Dabrowskiego Lwow 1878 wydanie 2 e Warszawa 1955 Usenko P G Dombrovskij Yaroslav Enciklopediya istoriyi Ukrayini u 10 t redkol V A Smolij golova ta in Institut istoriyi Ukrayini NAN Ukrayini K Nauk dumka 2004 T 2 G D S 442 518 s il ISBN 966 00 0405 2 Maria Zlotorzycka Jaroslaw Dabrowski w Polski Slownik Biograficzny 1939 1946 t V s 8 9 Primechaniya Tekushaya hronika i osobye proisshestviya Dnevnik V F Odoevskogo 1859 1869 gg Literaturnoe nasledstvo T 22 24 M 1935 S 299 Granin D General Kommuny Yaroslav Dombrovskij M Sovetskaya Rossiya 1965