Jaroslavas Vsevolodovičius

Jaroslavas Vsevolodovičius (1191 m. vasario 8 d. – 1246 m. rugsėjo 30 d. Karakorumas) – Kijevo (1236–1238), Vladimiro (1238–1246) didysis kunigaikštis.

"},"titulas0":{"wt":"[[Kijevo kunigaikštis]]"},"fonas0":{"wt":"reg"},"kelintas0":{"wt":""},"valdė0":{"wt":"{{pradžia|1236||}} – {{pabaiga|1238|||1236||}}"},"karūnavimas0":{"wt":"{{pradžia|||}}"},"ankstesnis0":{"wt":""},"vėlesnis0":{"wt":""},"pirmtakas0":{"wt":"[[Jurijus II (Vladimiras)|Jurijus II ]]"},"įpėdinis0":{"wt":"[[Sviatoslavas III ]]"},"vikiteka":{"wt":"Category:Yaroslav II of Vladimir"}},"i":0}}]}'>Jaroslavas VsevolodovičiusJaroslavas VsevolodovičiusRiurikaičiaiGimė 1191 m. vasario 8 d.
Mirė 1246 m. rugsėjo 30 d. (55 metai)
Karakorumas, Mongolų imperijaTėvas Vsevolodas Didysis LizdasMotina Marija ŠvarnovaVaikai Fiodoras,
Aleksandras Neviškis,
Andrėjus,
Michailas,
Danilas,
Jaroslavas,
Konstantinas,
Marija,
Vasilijus,
Afanasijus,
Julijona,Kijevo kunigaikštisValdė 1236 m. – 1238 m. (~2 metai)Pirmtakas Jurijus II Įpėdinis Sviatoslavas III VikitekaJaroslavas Vsevolodovičius

Biografija

redaguoti

Vsevolodo Didžiojo Lizdo sūnus.

Valdymas

redaguoti

Vadymo pradžioje sėkmingai kovojo su lietuviais – 1226 m. mūšyje prie Usviatų sustabdė lietuvių įsiveržimą, 1239 m. šią sėkmę pakartojo prie Smolensko.

Po mongolų antplūdžio ir Kijevo nusiaubimo 1240 m. pirmasis iš rusų kunigaikščių kreipėsi į chaną Batijų prašydamas patvirtinti jo teises į didžiojo kunigaikščio sostą. Iš pastarojo gavo jarlyką valdyti Kijevą).

1245 m., po to, kai lietuviai apiplėšė Toržoką (į vakarus nuo Tverės), Jaroslavas buvo iškviestas į didžiojo chano sostinę ir nunuodytas,^[1] nepaisant to, kad kito chano vasalo – Aleksandro Neviškio pajėgos sugebėjo nugalėti lietuvius mūšyje prie Toropeco ir Usviatų.^[2]^[3]^[4]

Santuoka ir vaikai

redaguoti

1-ji žmona: nuo 1205 m. Polovecko chano Jurijaus Končakovičiaus duktė; 2-ji žmona: nuo 1214 m. Rostislava Teodosija (?–1244), Toropecko kunigaikščio Mstislavo Mstislavičiaus duktė. Nuo tos santuokos vaikai:

Fiodoras Jaroslavičius (1220–1233), Naugardo kunigaikštis, mirė prieš vestuves būdamas 13-kos metų
Aleksandras Neviškis (1221–1263), Perejaslavlio, Naugardo kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis
vardas nežinomas (†1238), Tverės kunigaikštis
Andrejus Jaroslavičius (1221–1264), Suzdalės kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis
Michailas Jaroslavičius Narsusis (†1248), Maskvos kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis
Danilas (†1256)
Jaroslavas Jaroslavičius (†1271), Tverės kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis
Konstantinas Jaroslavičius (†1255), Haličo-Mersko kunigaikštis
Afenasijus (g. 1239)
Marija (g. 1240)
Vasilijus I Jaroslavičius (g. 1241), Kostromos kunigaikštis, Vladimiro didysis kunigaikštis
Julijona (Jevdokija)

Genealogija

redaguoti

Vsevolodas Jaroslavičius

Vladimiras Monomachas

Monomachinia

Jurijus Vladimirovičius Dolgorukis

Nežinoma

Vsevolodas Didysis Lizdas

Nežinoma

Jaroslavas Vsevolodovičius

Marija Švarnova

Jaroslavas Vsevolodovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 571 psl.
Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).
Шенк Ф. Б. Александр Невский в русской культурной памяти: святой, правитель, национальный герой (1263–2000)., p. 43.
Володихин, Дмитрий Михайлович, Разгром литвинов под Торопцом в 1245 году, Верa и Фомa

Karališkieji titulai
Jaroslavas Vsevolodovičius Riurikaičiai Gimė: 1191 vasario 8 Mirė: 1246 rugsėjo 30
Prieš tai: Jurijus II	Vladimiro kuigaikštis 1238–1246	Po to: Sviatoslavas Vsevolodovičius
Pretendento titulai
Prieš tai: Jurijus II	2-ra linija Kijevo Rusios didysis kunigaikštis 1218–1236	Po to: Sviatoslavas III

[1] Jaroslavas Vsevolodovičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 571 psl.

[2] Baranauskas, Tomas. Mūšiai viduramžių Lietuvos istorijoje, LITUANISTICA. 2020. T. 66. Nr. 3(121).

[3] Шенк Ф. Б. Александр Невский в русской культурной памяти: святой, правитель, национальный герой (1263–2000)., p. 43.

[4] Володихин, Дмитрий Михайлович, Разгром литвинов под Торопцом в 1245 году, Верa и Фомa

[1]

[2]

[3]

[4]