Jaroslav SeifertSeifert 1981 m Gimė 1901 m rugsėjo 23 d Austrija VengrijaMirė 1986 m sausio 10 d 84 metai Praha ČekijaTa
Jaroslav Seifert

Jaroslav Seifert | |
---|---|
Seifert 1981 m. | |
Gimė | 1901 m. rugsėjo 23 d. , Austrija-Vengrija |
Mirė | 1986 m. sausio 10 d. (84 metai) Praha, Čekija |
Tautybė | čekas |
Sutuoktinis (-ė) | Marie Seifertová |
Vaikai | Jana Seifertová-Plichtová, Jaroslav Seifert |
Veikla | rašytojas, poetas, žurnalistas |
Žymūs apdovanojimai | |
1984 m. Nobelio literatūros premija | |
Vikiteka | Jaroslav Seifert |
Parašas | |
Jaroslav Seifert (1901 m. rugsėjo 23 d. – 1986 m. sausio 10 d.) – čekų rašytojas, poetas ir žurnalistas, laimėjęs Nobelio literatūros premiją 1984 m.
Biografija
Jaroslav Seifert gimė tuometinės Austrijoje-Vengrijoje Prahos priemiestyje Žižkove, o pirmas poezijos rinkinys buvo išleistas 1921 m. Jis buvo komunistų partijos narys, įvairių komunistinių laikraščių (Rovnost, Srsatec ir Reflektor) redaktorius, komunistų spaustuvės darbuotojas.
XX a. trečiame dešimtmetyje jis buvo laikomas svarbiausiu Čekoslovakijos meno avangardo atstovu. Jaroslav Seifert buvo vienas iš žurnalo Devětsil įkūrėjų. 1929 m. kovą jis ir kiti šeši svarbūs komunistai paliko Čekoslovakijos Komunistų partiją dėl stiprėjančių bolševikinių tendencijų joje. Kitus du dešimtmečius jis dirbo socialdemokratų ir profsąjungų spaudoje žurnalistu.
1949 m. Jaroslav Seifert atsidėjo tik literatūrai. Jo poezija pelnė prizus 1936, 1955 ir 1968 m., o 1967 m. jis buvo paskelbtas tautos menininku. Jis buvo Čekoslovakijos rašytojų sąjungos pirmininku (1968–1970 m.). 1977 m. protestuodamas prieš režimo represijas, Jaroslav Seifert su kitais pasirašė Chartiją 77.
1984 m. Jaroslav Seifert laimėjo Nobelio literatūros premiją, bet dėl blogos sveikatos nedalyvavo premijos įteikimo ceremonijoje, tad jo vardu premiją atsiėmė duktė. Nors tai buvo svarbus įvykis, valstybės kontroliuojama žiniasklaida apie tai užsiminė lakoniškai. Jis mirė 1986 m. ir buvo palaidotas Kralupy nad Vltavou, iš kur kilę seneliai iš motinos pusės, kapinėse. Jo laidotuvėse dalyvavo daug slaptosios policijos atstovų.
Kūriniai
- Město v slzách (1921)
- Samá láska (1923)
- Na vlnách TSF (1925)
- Slavík zpívá špatně (1926)
- Básně (1929)
- Poštovní holub (1929)
- Hvězdy nad Rajskou zahradou (1929)
- Jablko z klína (1933)
- Ruce Venušiny (1936)
- Jaro sbohen (1937)
- Zhasněte světla (1938)
- Vějíř Boženy Němcové (1940)
- Světlem oděná (1940)
- Kamenný most (1944)
- Přilba z hlíny (1945)
- Ruka a plamen (1948)
- Šel malíř chudě do světa (1949)
- Píseň o Viktorce (1950)
- Maminka (1954)
- Chlapec a hvězdy (1956)
- Praha a Věnec sonetů (1956)
- Zrnka révy (1965)
- Koncert na ostrově (1965)
- Odlévání zvonů (1967)
- Halleyova kometa (1967)
- Kniha o Praze (1968)
- Morový sloup (1968–1970)
- Deštník z Picadilly (1979)
- Všecky krásy světa (1979)
- Býti básníkem (1983)
Šaltiniai
- Almis Grybauskas. Seifert Jaroslav (Jaroslavas Seifertas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 357 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jaroslav Seifert, Kas yra Jaroslav Seifert? Ką reiškia Jaroslav Seifert?
Jaroslav SeifertSeifert 1981 m Gime 1901 m rugsejo 23 d Austrija VengrijaMire 1986 m sausio 10 d 84 metai Praha CekijaTautybe cekasSutuoktinis e Marie SeifertovaVaikai Jana Seifertova Plichtova Jaroslav SeifertVeikla rasytojas poetas zurnalistasZymus apdovanojimai1984 m Nobelio literaturos premijaVikiteka Jaroslav SeifertParasas Jaroslav Seifert 1901 m rugsejo 23 d 1986 m sausio 10 d ceku rasytojas poetas ir zurnalistas laimejes Nobelio literaturos premija 1984 m BiografijaJaroslav Seifert gime tuometines Austrijoje Vengrijoje Prahos priemiestyje Zizkove o pirmas poezijos rinkinys buvo isleistas 1921 m Jis buvo komunistu partijos narys įvairiu komunistiniu laikrasciu Rovnost Srsatec ir Reflektor redaktorius komunistu spaustuves darbuotojas XX a treciame desimtmetyje jis buvo laikomas svarbiausiu Cekoslovakijos meno avangardo atstovu Jaroslav Seifert buvo vienas is zurnalo Devetsil įkureju 1929 m kova jis ir kiti sesi svarbus komunistai paliko Cekoslovakijos Komunistu partija del stiprejanciu bolsevikiniu tendenciju joje Kitus du desimtmecius jis dirbo socialdemokratu ir profsajungu spaudoje zurnalistu 1949 m Jaroslav Seifert atsidejo tik literaturai Jo poezija pelne prizus 1936 1955 ir 1968 m o 1967 m jis buvo paskelbtas tautos menininku Jis buvo Cekoslovakijos rasytoju sajungos pirmininku 1968 1970 m 1977 m protestuodamas pries rezimo represijas Jaroslav Seifert su kitais pasirase Chartija 77 1984 m Jaroslav Seifert laimejo Nobelio literaturos premija bet del blogos sveikatos nedalyvavo premijos įteikimo ceremonijoje tad jo vardu premija atsieme dukte Nors tai buvo svarbus įvykis valstybes kontroliuojama ziniasklaida apie tai uzsimine lakoniskai Jis mire 1986 m ir buvo palaidotas Kralupy nad Vltavou is kur kile seneliai is motinos puses kapinese Jo laidotuvese dalyvavo daug slaptosios policijos atstovu KuriniaiJaroslav Seifert su dukra Jana 1931 m Mesto v slzach 1921 Sama laska 1923 Na vlnach TSF 1925 Slavik zpiva spatne 1926 Basne 1929 Postovni holub 1929 Hvezdy nad Rajskou zahradou 1929 Jablko z klina 1933 Ruce Venusiny 1936 Jaro sbohen 1937 Zhasnete svetla 1938 Vejir Bozeny Nemcove 1940 Svetlem odena 1940 Kamenny most 1944 Prilba z hliny 1945 Ruka a plamen 1948 Sel malir chude do sveta 1949 Pisen o Viktorce 1950 Maminka 1954 Chlapec a hvezdy 1956 Praha a Venec sonetu 1956 Zrnka revy 1965 Koncert na ostrove 1965 Odlevani zvonu 1967 Halleyova kometa 1967 Kniha o Praze 1968 Morovy sloup 1968 1970 Destnik z Picadilly 1979 Vsecky krasy sveta 1979 Byti basnikem 1983 SaltiniaiAlmis Grybauskas Seifert Jaroslav Jaroslavas Seifertas Visuotine lietuviu enciklopedija T XXI Sam Skl Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 357 psl