Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Japonijos vėliava oficialus Japonijos valstybės simbolis kurį sudaro baltas stačiakampis su raudonu apskritimu viduryje
Japonijos vėliava
Japonijos vėliava – oficialus Japonijos valstybės simbolis, kurį sudaro baltas stačiakampis su raudonu apskritimu viduryje, simbolizuojančiu saulę. Vėliavos istorija siekia kelis šimtmečius: žinoma, kad vėliavą Japonijos laivai naudojo jau XVI a., kaip valstybinė ji buvo įteisinta po Meidži restauracijos 1870 m., o po Antrojo pasaulinio karo naudota de facto ir teisiškai pripažinta kaip oficialus valstybės simbolis 1999 m. rugpjūčio 13 d. Japoniškai vėliava oficialiai vadinama nišioki (jap. 日章旗 = nisshōki – vėliava su saulės ženklu), tačiau kasdienybėje labiau paplitęs pavadinimas hinomaru (jap. 日の丸 = hinomaru – saulės apskritimas).
Istorija
Ryšys su Amaterasu
Saulės reikšmė japonų mitologijoje ir religijoje yra labai didelė, nes yra manoma, kad Imperatorius yra tiesioginis saulės deivės Amaterasu palikuonis. Amaterasu yra pati svarbiausia dievybė Šinto religijoje, iš kurios, kaip teigia legenda, kilo Japonijos imperatoriška šeima. Ji gimė iš kairiosios savo tėvo Idzanagio akies. Jai gimus, jis apdovanojo Amaterasu brangakmenių vėriniu ir paskyrė prižiūrėti Takamagaharą (jap. 高天原 = Takamagahara) – visų dievų ir dievybių buveinę. Šalies pavadinimas, taip pat kaip ir vėliavos dizainas, atspindi saulės svarbą japonų kultūroje. Antikinėje istorijoje Šioku Nihongi (jap. 続日本紀 = Shoku Nihongi) rašoma, kad Imperatorius Monmu (jap. 文武天皇 = Monmu-tennō, 683–707m.) naudojo vėliavą, vaizduojančią saulę nuo 701 m., ir tai yra pirmas kartas, kai buvo užfiksuotas jos naudojimas.
Ankstyvoji istorija
Tiksli Japonijos vėliavos atsiradimo kilmė nėra žinoma. Tačiau aptikti istoriniai šaltiniai rodo, kad dabartinės šalies vėliavos simbolika atsirado dar antikos laikais. XII a. apysakoje apie Heikę (jap. 平家物語 = Heike Monogatari) teigiama, kad samurajai nešiojosi vėduokles, vadinamas gunsen (jap. 軍扇 = gunsen), ant kurių buvo nupiešti raudoni apskritimai – saulės simboliai. Taip pat senovinė legenda teigia, kad budistų vienuolis (jap. 日蓮 = Nichiren, 1222–1282), per XIII a. vykusią mongolų invaziją davė šiogūnui saulės vėliavą, kad neštųsi ją į karą kaip šalies simbolį.
Anksčiausiai užfiksuotos vėliavos Japonijos istorijoje priklausė kiekvienam daimyo ir buvo daugiausia naudojamos kovose. Dažniausiai tokios vėliavos turėjo daimyo klano emblemas, vadinamas mon (jap. 紋 = mon). Tos pačios šeimos nariai, pavyzdžiui, sūnus, tėvas ar brolis turėjo ir į mūšio lauką nešėsi visiškai kitokias, nei valdovo, vėliavas. Jos buvo naudojamos kaip identifikacija ir buvo piešiamos ant arklių ir karių nugarų. Karo generolai taip pat turėjo savas vėliavas, kurios skyrėsi nuo paprastų karių tuo, kad buvo kitos formos.
Seniausia iki šių laikų išlikusi vėliava yra senesnė nei XVI a. ir antikinė legenda teigia, kad ji XI a. Unpodžio šventyklai buvo duota Imperatoriaus Go Reidzei (jap. 後冷泉天皇 = Go-Reizei-tennō, 1025–1068 m.)
XV–XVI a. hinomaru taip pat buvo naudojama kaip karo simbolis. 1600 m. vykusį Sekigaharos mūšį vaizduojančiame paveiksle daug vėliavų naudojo hinomaru vėliavos motyvus turinčias vėliavas. Nors raudonas apskritimas baltame fone buvo naudojamas plačiausiai, tačiau turima įrodymų, kad pasitaikydavo ir tokių pavyzdžių, kai buvo piešiamas auksinis apskritimas tamsiai mėlyname fone.
Balta vėliava su raudonu apskritimu viduryje šiek tiek kitokią reikšmę įgavo tik XVI a. pab.–XVII a. pr. Tuo metu Tojotomi Hidejoši ir Tokugava Iejasu pradėjo ją naudoti kaip valstybės simbolį. Vėliava buvo keliama prekybiniuose laivuose, kurie keliavo į užsienį, kad Japonijos laivynas nebūtų supainiotas su užsieniečių prekybiniais laivais.
Po Meidži restauracijos
1868 m. Tokugavos šeima prarado visą politinę galią ir vietoj jos įsikūrė Meidži vyriausybė. Remiantis Deklaracija Nr. 57, kuri buvo paskelbta didžiosios šalies tarybos 1870 m. sausio 27 d., hinomaru buvo oficialiai paskelbta nacionaline šalies vėliava, tačiau tik 1872 m. ji buvo pirmą kartą panaudota ant valstybinių pastatų. Tuo metu Japonijos piliečiai pradėjo kelti šią vėliavą per valstybines šventes ir bėgant metams buvo išleisti įstatymai, kurie dar labiau įtvirtino hinomaru, kaip valstybinio simbolio, statusą.
Hinomaru naudojimas augo kartu su Japonijos imperija. Būtent ši vėliava buvo naudojama svarbiuose istoriniuose įvykiuose, tokiuose kaip laimėjus pirmąjį karą prieš Kiniją ir karą prieš Rusiją. Taip pat ji buvo naudojama propagandoje. Viename filme, pastatytame 1934 m., užsienio šalių vėliavos buvo traktuojamos kaip „brokuotos“, jų dizainai buvo netikę, tuo tarpu Japonijos vėliava, kaip ir dera propagandiniam filmui, buvo išaukštinta.
1937 m. grupė merginų iš Hirošimos prefektūros parodė vieningumą su šalies kariais, kurie tuo metu kariavo antrajame Kinijos-Japonijos kare „valgydamos vėliavas“ , kurios buvo padarytos ant baltų ryžių uždėjus raudoną fermentuotą slyvą (jap. 梅干 = umeboshi). Tai įgavo hinomoru bento (jap. 日の丸弁当 – pietų, kuriuos sudaro tik balti ryžiai ir raudona slyva) pavadinimą ir tapo simboliu, kuriuo žmonės reiškė vieningumą su kariaujančiais kariais iki vėlyvo XX a. 4-tojo dešimtmečio. Japonijai laimėjus karą prieš Kiniją, vėliava ir vėl buvo naudojama švenčiant pergalę. To meto pergalės paraduose kiekvienas Japonijos pilietis rankose laikė šalies simbolį su raudonu apskritimu viduryje.
Naudojimas mokyklose
1952 m. švietimo ministrai paskelbė, kad vėliavų ir himno naudojimas mokyklose yra pageidautinas. Tuo metu žmonės vis dar gyveno žiauriais karo prisiminimais ir abu šie simboliai asocijavosi su perdėtu patriotizmu Antrojo pasaulinio karo metais, kuris pasmerkė daugelį tautiečių myriop, todėl įtikinti jų naudojimą ir svarbą buvo gana sunku. Didesni pokyčiai prasidėjo XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kuomet 1984 m. ministras pirmininkas Jasuhiro Nakasonė įsteigė specialią patarėjų komisiją švietimui (jap. 臨時教育審議会 = Rinji Kyōiku Shingikai), atsakingą už švietimo klausimus. Daug komisijos narių pritarė Naksonės nacionalistinėms idėjoms. Kai 1987 m. jie paskelbė oficialų pranešimą, viena iš rekomendacijų buvo, kad vaikai turėtų išmokti mylėti savo šalį ir suprasi vėliavos ir himno reikšmę. 1989 m. mokymo planas buvo dar kartą peržiūrėtas ir buvo paskelbta, kad vėliavos pakėlimas ir himno giedojimas mokyklose nuo šiol yra privalomas, o ne pageidautinas. Tiems, kurie nesilaikė šio įstatymo, buvo taikomos sankcijos. 1991 m. 125 mokyklų vadovai buvo paskelbti kaip nesugebėję atlikti savo pareigų ir buvo nubausti Švietimo ministerijos.
Nepaisant visų sankcijų, žmonės vis tiek labai nenoriai pripažino vėliavą ir himną. Tam įtakos turėjo Japonijos mokytojų asociacija ir žmonių prisiminimuose vis dar išlikę skaudūs prisiminimai. Pastaroji priežastis ypač paveikė Hirošimos ir Okinavos prefektūras, kurios karo metu buvo vienos labiausiai nukentėjusių. Kai kuriose mokyklose ši tema tapo stipriai diskutuojama ne tik mokytojų, bet ir mokinių, tėvų ir kitų vietinių gyventojų tarpe. Tikriausiai geriausiai žinomas buvo Tokorodzavos vidurinės mokyklos atvejis, kur studentai, tėvai ir mokytojai priešinosi direktoriaus spaudimui net keletą metų.
Dizainas
Kai 1870 m. Ministras Pirmininkas išleido įsakymą Nr. 57, jame buvo pabrėžtos dvi nuostatos. Viena iš jų teigė, kas galėjo naudoti vėliavą, o kita – kaip ji turi atrodyti. Vėliavos kraštinių santykis buvo nustatytas 7:10. Raudonas diskas pagal įstatymą yra centre. Tų pačių metų spalio 3 d. nuostatos dėl dizaino buvo pakeistos ir buvo priimti nauji įstatymai dėl prekybinių ir karinio laivyno vėliavų. Prekybiniams laivams vėliavų santykis buvo nustatytas 2:3. Raudono disko dydis išliko toks pat, tačiau jis buvo arčiau strypo krašto 1/20, priešingai nei anksčiau, kai jis buvo talpinamas 1/100 arčiau.
Kai 1999 m. išėjo įstatymas dėl nacionalinės vėliavos ir himno, matmenys buvo šiek tiek patobulinti, santykis išliko 2:3, tačiau raudonasis diskas buvo perkeltas į patį vėliavos vidurį, o jo dydis išliko toks pat. Vėliavos fonas yra baltas, o tikslus apskritimo atspalvis nustatytas nebuvo. Vienintelis dalykas, pasakytas šia tema, buvo tai, kad spalva yra sodraus raudono atspalvio.
Protokolas
Paprastai vėliavos kėlimo ceremonijos metu pirmenybė teikiama vėliavai, kurios šalyje atliekamas šis procesas. Ne išimtis yra ir Japonija. Tokioje situacijoje, kada yra keliamos trijų šalių vėliavos, Japonijos visada bus viduryje, o kitos dvi – pagal abėcėlės eilę, pradedant nuo kairės pusės. Lygiai tokia pat tvarka taikoma ir kai vėliavų skaičius yra nelyginis. Japonijos – visada viduryje. Kai keliamos dvi vėliavos, tekančios saulės šalies visada būna dešinėje pusėje. Taip pat, remiantis protokolu, todėl, kad Japonijos vėliava reprezentuoja visą šalį, ji neturėtų būti keliama kartu su vėliava, kuri atstovauja tam tikrą grupę. Tačiau jeigu tai yra neišvengiama, tuomet hinomaru privalo būti didesnė ir pakelta aukščiau. Iškilus situacijai, kada yra keliamos dvi vėliavos sukryžiuotais stiebais, užsienio šalies simbolio stiebas visada bus ant viršaus.
Gedulo metu, vėliava pakeliama į vidutinį aukštį. Paprastai nėra konkrečios taisyklės, kuri nurodytų, kad tokioje situacijoje vėliava turi užimti tam tikrą poziciją, tačiau valstybinėms laidotuvėms ar renginiams, atitinkantiems valstybinių laidotuvių svarbą, vyriausybė išleidžia įstatymą ir vėliavos privalo būti kabinamos vidutiniame aukštyje.
Požiūris šiandien
Žmonių požiūris į nacionalinę vėliavą yra labai skirtingas. Dažnai japonai laiko šalies vėliavą svarbiu kultūriniu simboliu. Tačiau vėliava nėra dažnai demonstruojama dėl stiprios asociacijos su perdėtu nacionalizmu, patirtu praeityje.
Hinomaru naudojimas ir nacionalinis himnas buvo nesibaigianti problema valstybinėms mokykloms nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Okinavos ir Hirošimos gyventojams vėliava simbolizuoja Antrojo pasaulinio karo įvykius ir vėlesnį Jungtinių Amerikos Valstijų armijos buvimą šalyje. Kitoms šalims, kurias okupavo Japonija, raudonas apskritimas baltame fone simbolizuoja agresiją ir imperializmą. Japonija savo vėliavą naudojo kaip būdą pavergti ir įbauginti okupuotas tautas. Nors vietinių vėliavų naudojimas buvo leistinas Filipinuose ir Indonezijoje, Korėjoje hinomaru ir kiti japoniški simboliai buvo naudojami pabrėžti, kad korėjiečiai priklauso imperijai, todėl ten ji turi ypač neigiamą atspalvį.
Nepaisant visų neigiamų nuomonių tiek vakarietiški, tiek japoniški šaltiniai teigia, kad ši vėliava nepaneigiamai yra galingas ir ilgalaikį poveikį turintis imperijos simbolis. Net keletas Japonijos armijos vėliavų yra paremtos hinomaru motyvais. Ši vėliava taip pat yra kaip šablonas kitų šalies regionų vėliavoms. Jos visos atitinka tą patį motyvą, skiriasi tik spalvos ir papildomi dizaino elementai.
Susijusios vėliavos
Tekančios saulės vėliava
Kylančios saulės vėliava yra dar vienas svarbus simbolis Japonijos kultūroje. Ji buvo naudota karinių ir savigynos pajėgų imperijos laikotarpyje. Jos dizaino pagrindą sudaro hinomaru motyvai.
1870 m. Meidži periodu, ši vėliava turėjo šešiolika spindulių ir simbolizavo Imperinę Japonijos armiją. Vėliau, 1889 m. atsirado panašus vėliavos dizainas, kuris priklausė Imperiniam Japonijos laivynui. Laikui bėgant atsirado patobulinta vėliavos versija su aštuoniais spinduliais, kuri tapo visos Japonijos armijos simboliu.
Ši vėliava karo metu buvo tarsi simbolis žiauraus Japonijos elgesio prieš okupuotas valstybes ir nusikaltimus prieš žmogiškumą. Tačiau Japonija vis dar naudoja šią vėliavą ir netgi didžiuojasi ja kaip kultūrine relikvija. Pekino Olimpinių žaidynių metu, japonai buvo įspėti Tarptautinio olimpinio komiteto, kad nenaudotų šios vėliavos, nes ji turi neigiamą politinį atspalvį. Pekinas pareiškė, kad vėliavos, susijusios su religine, etnine ar politine tematika yra uždraustos naudoti Olimpiniuose stadionuose. Tekančios saulės vėliava Azijos šalims yra lygiai tokia pat įžeidžianti, kaip svastika yra žydams, todėl šis sprendimas yra pateisinamas. Nors vėliava buvo uždrausta, šis simbolis šiais laikais vis dar yra naudojamas kituose sporto renginiuose palaikant savo komandą ir piešiamas ant nacionalinių sportininkų uniformų, taip pat madoje ir net animaciniuose serialuose vaikams.
Imperatoriška vėliava
1870 m. Imperatoriui, imperatoriaus žmonai ir kitiems karališkosios šeimos nariams buvo sukurtos atskiros vėliavos. Iš pradžių jo vėliava buvo įmantriai išpuošta įvairiais raštais su saule per vidurį. Imperatorius turėjo skirtingas vėliavas, kurias naudodavo jūroje ir sausumoje. Imperatoriškosios šeimos nariai taip pat turėjo atskirus simbolius, kurie buvo naudojami keliaujant skirtingomis transporto priemonėmis.
1889 m. Imperatorius atsisakė visų skirtingų simbolių ir paliko vieną vienintelį su chrizantema, Japonijos nacionaline gėle. Šiais laikais imperatorius naudoja raudoną vėliavą, kurioje pavaizduota 16 žiedlapių turinti chrizantema, nuspalvinta auksine spalva. Imperatoriaus žmona naudoja tokį patį simbolį, tačiau vėliavos forma yra visiškai kitokia. Tuo tarpu princas ir princesė naudoja tokius pačius motyvus turinčias vėliavas, tačiau skiriasi tuo, kad chrizantema yra žymiai mažesnė ir turi baltą apvadą.
Šaltiniai
- Encyclopædia Britannica, 1998. Amaterasu Shinto Deity.
- Japan's Flag and Anthem. Japanese Ministry of Foreign Affairs.
- Lall, M. ir Vickers E., 2009. Education as a Political Tool in Asia. Routledge Contemporary Asia series.
- Yasuka, 2014. The National Flag of Japan: History and Interesting Facts
- Doak, K.M., 2006. A History of Nationalism in Modern Japan: placing the people. Brill Publisher.
- Taylor, A., 2015. Japan has a flag problem, too. The Washington Post
- Yoshida, T., 2015. Why do flags matter? The case of Japan The Conversation
- Hood, C. P., 2005. Japanese Education Reform: Nakasone's legacy. Routledge.
- Fukuoka International Exchange Foundation, 2016. Flag Display Etiquette Archyvuota kopija 2016-12-02 iš Wayback Machine projekto.
- Ashkenazi, M., 2003. Handbook of Japanese Mythology.
- Ludden, K., 2012. Mystic Apprentice Master Volume with Mystics Dictionary Of Spirit Language. Lulu Publishing.
| Afganistanas · Armėnija · Azerbaidžanas · Bahreinas · Bangladešas · Brunėjus · Butanas · Filipinai · Gruzija · Indija · Indonezija · Irakas · Iranas · Izraelis · Japonija · Jemenas · Jordanija · JAE · Kambodža · Kataras · Kazachija · Kinija · Kipras · Kirgizija · Kuveitas · Laosas · Libanas · Malaizija · Maldyvai · Mianmaras · Mongolija · Nepalas · Omanas · Pakistanas · Pietų Korėja · Rusija · Rytų Timoras · Saudo Arabija · Singapūras · Sirija · Šiaurės Korėja · Šri Lanka · Tadžikija · Tailandas · Taivanas · Turkija · Turkmėnija · Uzbekija · Vietnamas |
| Valstybių atributika: Valstybinių vėliavų galerija · Valstybiniai himnai · Herbai |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos vėliava, Kas yra Japonijos vėliava? Ką reiškia Japonijos vėliava?
Japonijos veliava oficialus Japonijos valstybes simbolis kurį sudaro baltas staciakampis su raudonu apskritimu viduryje simbolizuojanciu saule Veliavos istorija siekia kelis simtmecius zinoma kad veliava Japonijos laivai naudojo jau XVI a kaip valstybine ji buvo įteisinta po Meidzi restauracijos 1870 m o po Antrojo pasaulinio karo naudota de facto ir teisiskai pripazinta kaip oficialus valstybes simbolis 1999 m rugpjucio 13 d Japoniskai veliava oficialiai vadinama nisioki jap 日章旗 nisshōki veliava su saules zenklu taciau kasdienybeje labiau paplites pavadinimas hinomaru jap 日の丸 hinomaru saules apskritimas Japonijos veliava Proporcijos 2 3Veliavos dizainas IstorijaJaponijos laivynas 1594 m Tokugavos siogunato laivas 1856 m Rysys su Amaterasu Saules reiksme japonu mitologijoje ir religijoje yra labai didele nes yra manoma kad Imperatorius yra tiesioginis saules deives Amaterasu palikuonis Amaterasu yra pati svarbiausia dievybe Sinto religijoje is kurios kaip teigia legenda kilo Japonijos imperatoriska seima Ji gime is kairiosios savo tevo Idzanagio akies Jai gimus jis apdovanojo Amaterasu brangakmeniu veriniu ir paskyre priziureti Takamagahara jap 高天原 Takamagahara visu dievu ir dievybiu buveine Salies pavadinimas taip pat kaip ir veliavos dizainas atspindi saules svarba japonu kulturoje Antikineje istorijoje Sioku Nihongi jap 続日本紀 Shoku Nihongi rasoma kad Imperatorius Monmu jap 文武天皇 Monmu tennō 683 707m naudojo veliava vaizduojancia saule nuo 701 m ir tai yra pirmas kartas kai buvo uzfiksuotas jos naudojimas Ankstyvoji istorija Tiksli Japonijos veliavos atsiradimo kilme nera zinoma Taciau aptikti istoriniai saltiniai rodo kad dabartines salies veliavos simbolika atsirado dar antikos laikais XII a apysakoje apie Heike jap 平家物語 Heike Monogatari teigiama kad samurajai nesiojosi veduokles vadinamas gunsen jap 軍扇 gunsen ant kuriu buvo nupiesti raudoni apskritimai saules simboliai Taip pat senovine legenda teigia kad budistu vienuolis jap 日蓮 Nichiren 1222 1282 per XIII a vykusia mongolu invazija dave siogunui saules veliava kad nestusi ja į kara kaip salies simbolį Anksciausiai uzfiksuotos veliavos Japonijos istorijoje priklause kiekvienam daimyo ir buvo daugiausia naudojamos kovose Dazniausiai tokios veliavos turejo daimyo klano emblemas vadinamas mon jap 紋 mon Tos pacios seimos nariai pavyzdziui sunus tevas ar brolis turejo ir į musio lauka nesesi visiskai kitokias nei valdovo veliavas Jos buvo naudojamos kaip identifikacija ir buvo piesiamos ant arkliu ir kariu nugaru Karo generolai taip pat turejo savas veliavas kurios skyresi nuo paprastu kariu tuo kad buvo kitos formos Seniausia iki siu laiku islikusi veliava yra senesne nei XVI a ir antikine legenda teigia kad ji XI a Unpodzio sventyklai buvo duota Imperatoriaus Go Reidzei jap 後冷泉天皇 Go Reizei tennō 1025 1068 m XV XVI a hinomaru taip pat buvo naudojama kaip karo simbolis 1600 m vykusį Sekigaharos musį vaizduojanciame paveiksle daug veliavu naudojo hinomaru veliavos motyvus turincias veliavas Nors raudonas apskritimas baltame fone buvo naudojamas placiausiai taciau turima įrodymu kad pasitaikydavo ir tokiu pavyzdziu kai buvo piesiamas auksinis apskritimas tamsiai melyname fone Balta veliava su raudonu apskritimu viduryje siek tiek kitokia reiksme įgavo tik XVI a pab XVII a pr Tuo metu Tojotomi Hidejosi ir Tokugava Iejasu pradejo ja naudoti kaip valstybes simbolį Veliava buvo keliama prekybiniuose laivuose kurie keliavo į uzsienį kad Japonijos laivynas nebutu supainiotas su uzsienieciu prekybiniais laivais Po Meidzi restauracijos Veliava propagandiniame plakate karo metais 2019 m geguzes 4 d imperatoriskuose rumuose po imperatoriaus Naruhito įzengimo į sosta veliava mojuojanti minia sveikina imperatoriskaja seima 1868 m Tokugavos seima prarado visa politine galia ir vietoj jos įsikure Meidzi vyriausybe Remiantis Deklaracija Nr 57 kuri buvo paskelbta didziosios salies tarybos 1870 m sausio 27 d hinomaru buvo oficialiai paskelbta nacionaline salies veliava taciau tik 1872 m ji buvo pirma karta panaudota ant valstybiniu pastatu Tuo metu Japonijos pilieciai pradejo kelti sia veliava per valstybines sventes ir begant metams buvo isleisti įstatymai kurie dar labiau įtvirtino hinomaru kaip valstybinio simbolio statusa Hinomaru naudojimas augo kartu su Japonijos imperija Butent si veliava buvo naudojama svarbiuose istoriniuose įvykiuose tokiuose kaip laimejus pirmajį kara pries Kinija ir kara pries Rusija Taip pat ji buvo naudojama propagandoje Viename filme pastatytame 1934 m uzsienio saliu veliavos buvo traktuojamos kaip brokuotos ju dizainai buvo netike tuo tarpu Japonijos veliava kaip ir dera propagandiniam filmui buvo isaukstinta 1937 m grupe merginu is Hirosimos prefekturos parode vieninguma su salies kariais kurie tuo metu kariavo antrajame Kinijos Japonijos kare valgydamos veliavas kurios buvo padarytos ant baltu ryziu uzdejus raudona fermentuota slyva jap 梅干 umeboshi Tai įgavo hinomoru bento jap 日の丸弁当 pietu kuriuos sudaro tik balti ryziai ir raudona slyva pavadinima ir tapo simboliu kuriuo zmones reiske vieninguma su kariaujanciais kariais iki velyvo XX a 4 tojo desimtmecio Japonijai laimejus kara pries Kinija veliava ir vel buvo naudojama svenciant pergale To meto pergales paraduose kiekvienas Japonijos pilietis rankose laike salies simbolį su raudonu apskritimu viduryje Naudojimas mokyklose Veliavos prie įejimo į mokykla 1952 m svietimo ministrai paskelbe kad veliavu ir himno naudojimas mokyklose yra pageidautinas Tuo metu zmones vis dar gyveno ziauriais karo prisiminimais ir abu sie simboliai asocijavosi su perdetu patriotizmu Antrojo pasaulinio karo metais kuris pasmerke daugelį tautieciu myriop todel įtikinti ju naudojima ir svarba buvo gana sunku Didesni pokyciai prasidejo XX a 8 ajame desimtmetyje kuomet 1984 m ministras pirmininkas Jasuhiro Nakasone įsteige specialia patareju komisija svietimui jap 臨時教育審議会 Rinji Kyōiku Shingikai atsakinga uz svietimo klausimus Daug komisijos nariu pritare Naksones nacionalistinems idejoms Kai 1987 m jie paskelbe oficialu pranesima viena is rekomendaciju buvo kad vaikai turetu ismokti myleti savo salį ir suprasi veliavos ir himno reiksme 1989 m mokymo planas buvo dar karta perziuretas ir buvo paskelbta kad veliavos pakelimas ir himno giedojimas mokyklose nuo siol yra privalomas o ne pageidautinas Tiems kurie nesilaike sio įstatymo buvo taikomos sankcijos 1991 m 125 mokyklu vadovai buvo paskelbti kaip nesugebeje atlikti savo pareigu ir buvo nubausti Svietimo ministerijos Nepaisant visu sankciju zmones vis tiek labai nenoriai pripazino veliava ir himna Tam įtakos turejo Japonijos mokytoju asociacija ir zmoniu prisiminimuose vis dar islike skaudus prisiminimai Pastaroji priezastis ypac paveike Hirosimos ir Okinavos prefekturas kurios karo metu buvo vienos labiausiai nukentejusiu Kai kuriose mokyklose si tema tapo stipriai diskutuojama ne tik mokytoju bet ir mokiniu tevu ir kitu vietiniu gyventoju tarpe Tikriausiai geriausiai zinomas buvo Tokorodzavos vidurines mokyklos atvejis kur studentai tevai ir mokytojai priesinosi direktoriaus spaudimui net keleta metu DizainasKai 1870 m Ministras Pirmininkas isleido įsakyma Nr 57 jame buvo pabreztos dvi nuostatos Viena is ju teige kas galejo naudoti veliava o kita kaip ji turi atrodyti Veliavos krastiniu santykis buvo nustatytas 7 10 Raudonas diskas pagal įstatyma yra centre Tu paciu metu spalio 3 d nuostatos del dizaino buvo pakeistos ir buvo priimti nauji įstatymai del prekybiniu ir karinio laivyno veliavu Prekybiniams laivams veliavu santykis buvo nustatytas 2 3 Raudono disko dydis isliko toks pat taciau jis buvo arciau strypo krasto 1 20 priesingai nei anksciau kai jis buvo talpinamas 1 100 arciau Kai 1999 m isejo įstatymas del nacionalines veliavos ir himno matmenys buvo siek tiek patobulinti santykis isliko 2 3 taciau raudonasis diskas buvo perkeltas į patį veliavos vidurį o jo dydis isliko toks pat Veliavos fonas yra baltas o tikslus apskritimo atspalvis nustatytas nebuvo Vienintelis dalykas pasakytas sia tema buvo tai kad spalva yra sodraus raudono atspalvio ProtokolasAuksto lygio susitikime tarp Sinzo Abes ir Maiklo Penso Paprastai veliavos kelimo ceremonijos metu pirmenybe teikiama veliavai kurios salyje atliekamas sis procesas Ne isimtis yra ir Japonija Tokioje situacijoje kada yra keliamos triju saliu veliavos Japonijos visada bus viduryje o kitos dvi pagal abeceles eile pradedant nuo kaires puses Lygiai tokia pat tvarka taikoma ir kai veliavu skaicius yra nelyginis Japonijos visada viduryje Kai keliamos dvi veliavos tekancios saules salies visada buna desineje puseje Taip pat remiantis protokolu todel kad Japonijos veliava reprezentuoja visa salį ji neturetu buti keliama kartu su veliava kuri atstovauja tam tikra grupe Taciau jeigu tai yra neisvengiama tuomet hinomaru privalo buti didesne ir pakelta auksciau Iskilus situacijai kada yra keliamos dvi veliavos sukryziuotais stiebais uzsienio salies simbolio stiebas visada bus ant virsaus Gedulo metu veliava pakeliama į vidutinį aukstį Paprastai nera konkrecios taisykles kuri nurodytu kad tokioje situacijoje veliava turi uzimti tam tikra pozicija taciau valstybinems laidotuvems ar renginiams atitinkantiems valstybiniu laidotuviu svarba vyriausybe isleidzia įstatyma ir veliavos privalo buti kabinamos vidutiniame aukstyje Poziuris siandienZmoniu poziuris į nacionaline veliava yra labai skirtingas Daznai japonai laiko salies veliava svarbiu kulturiniu simboliu Taciau veliava nera daznai demonstruojama del stiprios asociacijos su perdetu nacionalizmu patirtu praeityje Hinomaru naudojimas ir nacionalinis himnas buvo nesibaigianti problema valstybinems mokykloms nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Okinavos ir Hirosimos gyventojams veliava simbolizuoja Antrojo pasaulinio karo įvykius ir velesnį Jungtiniu Amerikos Valstiju armijos buvima salyje Kitoms salims kurias okupavo Japonija raudonas apskritimas baltame fone simbolizuoja agresija ir imperializma Japonija savo veliava naudojo kaip buda pavergti ir įbauginti okupuotas tautas Nors vietiniu veliavu naudojimas buvo leistinas Filipinuose ir Indonezijoje Korejoje hinomaru ir kiti japoniski simboliai buvo naudojami pabrezti kad korejieciai priklauso imperijai todel ten ji turi ypac neigiama atspalvį Nepaisant visu neigiamu nuomoniu tiek vakarietiski tiek japoniski saltiniai teigia kad si veliava nepaneigiamai yra galingas ir ilgalaikį poveikį turintis imperijos simbolis Net keletas Japonijos armijos veliavu yra paremtos hinomaru motyvais Si veliava taip pat yra kaip sablonas kitu salies regionu veliavoms Jos visos atitinka ta patį motyva skiriasi tik spalvos ir papildomi dizaino elementai Susijusios veliavosTekancios saules veliava Tekanti saule oficiali dabartiniu Japonijos juros pajegu veliava Kylancios saules veliava yra dar vienas svarbus simbolis Japonijos kulturoje Ji buvo naudota kariniu ir savigynos pajegu imperijos laikotarpyje Jos dizaino pagrinda sudaro hinomaru motyvai 1870 m Meidzi periodu si veliava turejo sesiolika spinduliu ir simbolizavo Imperine Japonijos armija Veliau 1889 m atsirado panasus veliavos dizainas kuris priklause Imperiniam Japonijos laivynui Laikui begant atsirado patobulinta veliavos versija su astuoniais spinduliais kuri tapo visos Japonijos armijos simboliu Si veliava karo metu buvo tarsi simbolis ziauraus Japonijos elgesio pries okupuotas valstybes ir nusikaltimus pries zmogiskuma Taciau Japonija vis dar naudoja sia veliava ir netgi didziuojasi ja kaip kulturine relikvija Pekino Olimpiniu zaidyniu metu japonai buvo įspeti Tarptautinio olimpinio komiteto kad nenaudotu sios veliavos nes ji turi neigiama politinį atspalvį Pekinas pareiske kad veliavos susijusios su religine etnine ar politine tematika yra uzdraustos naudoti Olimpiniuose stadionuose Tekancios saules veliava Azijos salims yra lygiai tokia pat įzeidzianti kaip svastika yra zydams todel sis sprendimas yra pateisinamas Nors veliava buvo uzdrausta sis simbolis siais laikais vis dar yra naudojamas kituose sporto renginiuose palaikant savo komanda ir piesiamas ant nacionaliniu sportininku uniformu taip pat madoje ir net animaciniuose serialuose vaikams Imperatoriska veliava Japonijos imperatoriaus veliava 1870 m Imperatoriui imperatoriaus zmonai ir kitiems karaliskosios seimos nariams buvo sukurtos atskiros veliavos Is pradziu jo veliava buvo įmantriai ispuosta įvairiais rastais su saule per vidurį Imperatorius turejo skirtingas veliavas kurias naudodavo juroje ir sausumoje Imperatoriskosios seimos nariai taip pat turejo atskirus simbolius kurie buvo naudojami keliaujant skirtingomis transporto priemonemis 1889 m Imperatorius atsisake visu skirtingu simboliu ir paliko viena vienintelį su chrizantema Japonijos nacionaline gele Siais laikais imperatorius naudoja raudona veliava kurioje pavaizduota 16 ziedlapiu turinti chrizantema nuspalvinta auksine spalva Imperatoriaus zmona naudoja tokį patį simbolį taciau veliavos forma yra visiskai kitokia Tuo tarpu princas ir princese naudoja tokius pacius motyvus turincias veliavas taciau skiriasi tuo kad chrizantema yra zymiai mazesne ir turi balta apvada Vikiteka Japonijos veliava vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiEncyclopaedia Britannica 1998 Amaterasu Shinto Deity Japan s Flag and Anthem Japanese Ministry of Foreign Affairs Lall M ir Vickers E 2009 Education as a Political Tool in Asia Routledge Contemporary Asia series Yasuka 2014 The National Flag of Japan History and Interesting FactsDoak K M 2006 A History of Nationalism in Modern Japan placing the people Brill Publisher Taylor A 2015 Japan has a flag problem too The Washington PostYoshida T 2015 Why do flags matter The case of Japan The ConversationHood C P 2005 Japanese Education Reform Nakasone s legacy Routledge Fukuoka International Exchange Foundation 2016 Flag Display Etiquette Archyvuota kopija 2016 12 02 is Wayback Machine projekto Ashkenazi M 2003 Handbook of Japanese Mythology Ludden K 2012 Mystic Apprentice Master Volume with Mystics Dictionary Of Spirit Language Lulu Publishing Azijos valstybiu veliavos Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bahreinas Bangladesas Brunejus Butanas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Irakas Iranas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija JAE Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mianmaras Mongolija Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rusija Rytu Timoras Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Taivanas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas Abchazija Kalnu Karabachas Honkongas Makao Palestina Pietu OsetijaValstybiu atributika Valstybiniu veliavu galerija Valstybiniai himnai Herbai