Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Japonijos migracijos politiką sudaro sienos kirtimo laikino arba nuolatinio gyvenimo šalyje pilietybės gavimo ir kitų as
Japonijos migracijos politika
Japonijos migracijos politiką sudaro sienos kirtimo, laikino arba nuolatinio gyvenimo šalyje, pilietybės gavimo ir kitų aspektų reguliavimas. Pagrindiniai tai kontroliuojantys teisės aktai yra Imigracijos Kontrolės Ir Pabėgėlių Pripažinimo įstatymas (jap. 出入国管理及び難民認定法), Užsieniečių Registracijos įstatymas (jap. 外国人登録法), Pilietybės įstatymas (jap. 国籍法), Bendrasis Migracijos Kontrolės Planas (jap. 出入国管理基本計画) ir kiti. Už migracijos politikos vykdymą didžiąja dalimi atsakingas priklausantis Imigracijos biuras.
Senstanti Japonijos visuomenė ir augantis darbo jėgos poreikis daro didelę įtaką šaliai rinktis atviresnę migracijos politiką. Kartu su planais įsileisti tam tikros kvalifikacijos užsieniečius, vykdomas ir patekimo į Japoniją griežtinimas bei kontrolės didinimas.
Migracijos mastai
Kasmet Japonijos sieną legaliai kerta apie 50 mln. žmonių, iš kurių 30 % nėra šios šalies piliečiai. Kasmet daugiau nei 40 000 iš jų Japonijoje apsigyvena ilgesniam laikui. 2008 metų duomenimis šalyje gyvena 2,2 mln. žmonių (1,74 % visos populiacijos), turinčių nuolatinio gyventojo arba laikino rezidento statusą. Daugiau nei tris ketvirtadalius jų sudaro Korėjos, Kinijos ir Brazilijos pilietybę turintys asmenys. Tarp likusiųjų vyrauja asmenys iš Filipinų, Peru bei JAV.
16 % nuo visų imigrantų sudaro atvykusieji kaip sutuoktiniai arba šeimos nariai, 6 % - užsienio studentai, likusieji - kaip darbuotojai.
Atvykimas į šalį
Pagrindinis migraciją Japonijoje kontroliuojantis įstatymas yra Imigracijos Kontrolės Ir Pabėgėlių Pripažinimo įstatymas (jap. 出入国管理及び難民認定法), galiojantis nuo 1951 metų. Jame įvardinama, kokie kitų šalių piliečiai ir kokiomis sąlygomis gali patekti į šalį; kokie patikrinimai turi būti vykdomi kertant sieną; kokie reikalavimai keliami norintiems likti ilgesniam laikotarpiui; kokiais atvejais vykdoma deportacija; nagrinėjami su pabėgėliais susiję klausimai; bei kt.
Įprastais atvejais visi atvykstantieji į Japonija turi turėti arba pasienio poste gauti vizą. Jeigu atvykstančiojo į Japoniją šalis yra pasirašiusi dvišalę sutartį dėl bevizio režimo, gaunamas leidimas tam tikrą laiką būti šalyje, kol negrįžtama į savo šalį arba nepakeičiamas statusas (negaunama atitinkamo pobūdžio viza). Naujos vizos gavimui yra būtinas Japonijos Teisingumo ministerijos išduodamas Tinkamumo sertifikatas (jap. 在留資格認定証明書), patvirtinantis, jog prašantysis atitinka bendrus tam tikrai vizai keliamus reikalavimus.
Visi užsienio šalių piliečiai, išskyrus turintys specialaus rezidento statusą, kirsdami Japonijos sieną turi taip pat pateikti ir biometrinius duomenis: veido fotografiją bei . Šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2007 metų lapkričio 20d.
Asmuo neturintis vizos arba turintis turisto vizą šalyje gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų.
Leidimas likti šalyje ilgesnį laiką
Norintieji ilgesniam laikotarpiui likti šalyje privalo gauti vizą, atitinkančia veiklos pobūdį: studijų, darbo, diplomatinę, sutuoktinio ir kt. Nuo to priklauso ir vizos galiojimo trukmė, kuri gali būti nuo 3 mėnesių iki kelerių metų (jai pasibaigus, galimas pratęsimas). Be vizų gali būti suteikiami ilgo rezidavimo bei nuolatinio gyventojo leidimai. Pirmasis išduodamas pabėgėliams, buvusiems Japonijos piliečiams bei kitoms žmonių grupėms, o antrasis - asmenims, šalyje pragyvenusiems bent penkerius metus iš eilės.
Nuolatinio gyventojo statusą 2007-taisiais turėjo 870 000 užsieniečių. Tai sudaro 40.4 % visų šalyje esančių imigrantų. Likusieji turėjo laikino rezidento statusą.
Užsieniečių registracija
Kiekvienas užsienietis likęs Japonijoje ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui privalo užsiregistruoti jo gyvenamosios vietos savivaldybėje. Šią registraciją reglamentuoja Užsieniečių Registracijos įstatymas (jap. 外国人登録法), priimtas 1952 metais. Jos metu būtina pateikti pasą, nuotrauką, legalų buvimą Japonijoje patvirtinančius dokumentus bei kitą informaciją. Iki 1999 metų visi neturintys specialaus rezidento statuso taip pat turėjo pateikti , tačiau ši praktika buvo panaikinta po ilgamečių protestų.
Atlikus visas reikiamas procedūras, išduodamas Užsieniečio Registracijos Sertifikatas (jap. 外国人登録証明書), kuris gali būti naudojamas kaip tapatybę patvirtinantis dokumentas. Asmuo jį privalo visada nešiotis su savimi ir pateikti, jeigu to reikalauja atitinkami pareigūnai. To nepadarius gresia piniginės baudos arba įkalinimas. Šis sertifikatas yra Japonijos nuosavybė ir išvykstant iš šalies privalo būti grąžinamas. Sertifikato atnaujinimas taip pat būtinas kiekvieną kartą keičiant gyvenamąją vietą šalies viduje.
Pilietybės suteikimas
Pilietybės suteikimą reglamentuoja Pilietybės įstatymas (jap. 国籍法), priimtas 1950 metais.
Japonija yra jus sanguinis šalis, t. y. pilietybė suteikiama pagal tėvų pilietybę, o ne pagal gimimo vietą. Antras įstatymo straipsnis nurodo, jog vaikas Japonijos pilietybę gauna, jeigu: 1) gimimo metu vienas iš tėvų turėjo Japonijos pilietybę; 2) tėvas, miręs prieš gimstant vaikui, turėjo Japonijos pilietybę; 3) tėvai nežinomi arba neturi jokios pilietybės, o vaikas gimė Japonijos teritorijoje. Iki 2009 metų šis straipsnis buvo taikomas gana griežtai ir nesantuokiniai migrančių vaikai, kurių tėvai japonai, gimimo metu negalėjo gauti pilietybės. Šiuo metu ir nesantuokiniai vaikai gali tapti šalies piliečiais, jeigu jų tėvai pripažįsta tėvystę ir turi Japonijos pilietybę.
Japonijos piliečiai, vyresni nei 22 metai, negali turėti daugiau nei vienos pilietybės: įstatyme teigiama, jog kiekvienas priimdamas kitos šalies pilietybę turi atsisakyti turimos Japonijos pilietybės. Asmenys iki 22 metų gali turėti dvigubą pilietybę, tačiau vėliau turi pasirinkti kažkurią vieną.
Siekiantys tapti Japonijos piliečiais turi atitikti šešis pagrindinius reikalavimus: 1) pragyventi šalies teritorijoje bent 5 metus iš eilės; 2) būti bent 20 metų amžiaus; 3) neturėti nusikalstamos praeities ir pasižymėti geru elgesiu; 4) turėti pakankamai gebėjimų ir lėšų išlaikyti save; 5) turi būti pasiruošę atsisakyti užsienio šalies pilietybės; 6) nepriklausyti organizacijai, kuri organizuoja, arba asmeniškai neorganizuoti veiklos, kuria siekiama nuversti Japonijos valdžią ar konstituciją. Be viso to būtina pateikti atitinkamus dokumentus. Pilietybės prašantis asmuo yra įvairiais būdais tikrinamas, ar atitinka gana abstrakčiai skambančio "gero elgesio" reikalavimą. Visus prašymus gauti Japonijos pilietybę svarsto ir patvirtina Teisingumo ministerija, procesas užtrunka apie metus.
Kasmet Japonijos pilietybę natūralizacijos būdu gauna apie 16 000 žmonių, daugiausiai jų (apie 70 %) - korėjiečiai, kurių tėvai gyvena Japonijoje dar nuo kolonijinių laikų.
Dabartinė migracijos politikos padėtis
Senstanti Japonijos visuomenė ir augantis darbo jėgos poreikis daro didelę įtaką šalies valdžiai renkantis atviresnę migracijos politiką. Tai geriausiai atspindi Pagrindinis Migracijos Kontrolės planas (jap. 出入国管理基本計画), kurio naujausia trečioji versija skirta 2005-2010 metų laikotarpiui. Jame apžvelgiama esama migracijos padėtis, kylantys iššūkiai, problemos bei galimi būdai joms išspręsti.
Japonijos valdžia pripažįsta, kad šalis gali susidurti su rimtomis problemomis per ateinančius keliasdešimt metų dėl spartaus gyventojų senėjimo. Šiuo metu šalis turi neigiama populiacijos prieaugį ir prognozuojama, jog 2050 metais Japonijoje gyvens 100,6 mln. žmonių palyginus su dabar esamais 127,7 mln., o sulaukusiųjų daugiau nei 65 metų padidės nuo 21 % iki 40 %. Jau šiuo metu žmonių iki 15 metų procentas yra vienas iš mažiausių tarp visų valstybių - 13.6 %.
Plane kalbama apie atviresnį imigrantų, kurie galėtų dirbti tam tikrose sferose, priėmimą, dokumentų gavimo supaprastinimą, visuomenės toleranciją skatinančias programas ir kita. Ypač akcentuojami asmenys, turintys aukštą kvalifikaciją bei galintys slaugyti senyvus žmones. Visa tai palaipsniui perkeliama ir į praktiką: per paskutinius kelerius metus buvo pasirašytos ekonominio bendradarbiavimo sutartys su tokiomis šalimis kaip Vietnamas, Tailandas, Filipinai, Malaizija ir kitomis, kas leis be viso kito importuoti į Japoniją ir tų šalių darbo jėgą. Verslo grupės, pajautę žmogiškųjų išteklių trūkumą, taip pat daro spaudimą dėl liberalesnių migracijos įstatymų. Pavyzdžiui, 2008 metų spalį Japonijos Verslo Federacija (jap. 経団連), didžiausia ir įtakingiausia verslo asociacija šalyje, išleido pareiškimą, kuriuo reikalaujama skatinti imigraciją.
Kartu su planais įsileisti tam tikros kvalifikacijos užsieniečius, vykdomas ir patekimo į Japoniją griežtinimas bei kontrolės didinimas. Tai pateisinama trimis pagrindiniais teiginiais: 1) daug užsieniečių lieka šalyje ilgiau nei leidžia jų viza, t. y. tampa nelegaliais imigrantais; 2) imigrantai yra atsakingi dėl didėjančio nusikalstamumo; 3) imigrantais sunku pasitikėti po teroro atakų JAV. Dėl šių priežasčių į šalį stengiamasi priimti tik tam tikrus Japonijos iškeltus reikalavimus atitinkančius asmenis. Nuo 2007 metų lapkričio mėnesio kiekvienas užsienietis kirsdamas Japonijos sieną turi būti nufotografuotas ir duoti pirštų antspaudus. Gauti biometriniai duomenys tikrinami duomenų bazėse (bendradarbiaujant su JAV, kuri pateikė savo įtariamųjų sąrašus) ir radus netinkamų ar įtarimą keliančių duomenų atvykėlis gali būti neįleistas į šalies vidų. Imigracijos biuras taip pat yra įsteigęs anoniminį numerį, kuriuo galima pranešti apie įtarimą keliančius ar nelegaliai šalyje esančius užsieniečius. Internetiniame puslapyje rašoma, jog tai daroma siekiant Japonijai atgauti "saugiausios šalies pasaulyje" vardą.
Imigrantams kylančios problemos
Japonijos migracijos politika, jos veiklumas arba, iš kitos pusės, abejingas neveiklumas bei visuomenės požiūris į migrantus neretai susilaukia nemažai kritikos tiek iš pačių šalyje gyvenančių užsieniečių, tiek ir iš žmogaus teises ginančių organizacijų.
Pirštų antspaudai
ėmimas iš užsieniečių Japonijoje turi ilgą istoriją. Jų davimas tapo privalomas visiems neturintiems Japonijos pilietybės jau 1955-taisiais. Protestai dėl tokios tvarkos ypač suaktyvėjo 8-tajame dešimtmetyje, kol galiausiai 1999 metais įstatymas buvo pakeistas ir pirštų antspaudų nustota reikalauti. Tačiau situacija pasikeitė, kai nuo 2007 metų praktiškai visi į šalį atvykstantys užsieniečiai privalo būti nufotografuojami ir paimami jų pirštų antspaudai. Tokie veiksmai pateisinami didėjančiu nesaugumu pasaulyje ir galimais teroro aktais nukreiptais prieš Japoniją, nepaisant to, kad lig šiol visi teroristiniai išpuoliai buvo įvykdyti pačių Japonijos piliečių. Biometrinių duomenų paėmimo išimtis taikoma tik specialųjį rezidento statusą turintiems asmenims, kurį daugiausiai turi antros-trečios kartos korėjiečiai.
Prieš priimant naujas sienos kirtimo taisykles buvo sulaukta nemažai protestų bei kritikos iš įvairių organizacijų. Teigiama, kad užsieniečiai sulyginami su teroristais ir su jais elgiamasi kaip su įtariamaisiais, nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos, o Japonijos visuomenėje tik stiprinamas požiūris, kad užsieniečiai susiję su nusikalstama veikla taip skatinant diskriminaciją ir nepasitikėjimą.
Diskriminacija
Japonijoje gyvenantys užsieniečiai gali patirti diskriminaciją tiek iš visuomenės, tiek iš valdžios institucijų pusės. Dažniausiai tai susiję su būsto paieška, aptarnavimo sfera, darbo paieška, policijos įtarumu ir kt. Reikia pažymėti, kad diskriminacija praktiškai visais atvejais yra pasyvi, t. y. Japonijoje nėra grupuočių, kurios fiziškai susidorotų su atvykėliais. Valdžios pozicija taip pat labiau pasyvi nei aktyvi – nors šalyje nėra oficialiai organizuotos diskriminacinės politikos prieš mažumas, bet nėra ir nė vieno įstatymo, kuris jas gintų. Nepaisant 14-to Japonijos konstitucijos straipsnio, teigiančio, kad „visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir neturi būti diskriminuojami politiniuose, ekonominiuose ir socialiniuose santykiuose dėl rasės, kilmės, lyties, socialinio statuso ar šeimos kilmės“, tai daro diskriminaciją Japonijoje tik antikonstitucinę, bet ne nelegalią ir apsunkina teisinį konkrečių diskriminacijos atvejų sprendimą.
Užsieniečiai, kurie ieško būsto, vis dar gali būti neaptarnaujami nekilnojamo turto agentūrų ar butų savininkų vien dėl to, kad jie užsieniečiai. Neretai toks elgesys grindžiamas ne tuo, jog diskriminaciją vykdantys žmonės yra nacionalistai, rasistai ar pan., bet baime, jog užsieniečiai nemokės pritapti prie visuomenės normų, laikytis taisyklių, tinkamai prižiūrėti būsto ir t. t. Patys užsieniečiai šią problemą sprendžia ieškodamiesi būsto per pažįstamus arba kovodami teisiškai - paduodami diskriminuotojus į teismą.
Yra pasitaikę atvejų, jog užsieniečiai neaptarnaujami restoranuose arba neįleidžiami į viešas pirtis. Vienas iš žinomiausių su tokiu elgesiu kovojančių žmonių yra 2000 metais Japonijos pilietybę gavęs buvęs amerikietis Debito Arudou. Jam pavyko laimėti antidiskriminacinę bylą prieš Hokaido saloje įsikūrusią pirtį, kuri buvo prie įėjimo iškabinusi ženklą "Užsieniečiai neįleidžiami" ir atsisakė aptarnauti patį A. Debito.
Japonijoje dažnas ir diskriminacinis policijos elgesys, kuomet gatvėje, oro uostuose ir kitur patikrinimui sustabdomi daugiausiai tik nejaponiškos išvaizdos asmenys, tuo parodant, jog jie įtariami vykdantys vienokią ar kitokią nusikalstamą veiklą. Ypač tai suaktyvėjo po Japonijos valdžios sprendimo sumažinti atvykėlių skaičių, kurie šalyje būna ilgiau nei leidžia turima viza, ir jų sulyginimo su potencialiais nusikaltėliais.
Siūloma, jog esamą situaciją galėtų išspręsti įstatymas, skirtas užtikrinti vienodas sąlygas įvairių etninių grupių žmonėms ir prilyginantis diskriminaciją nusikaltimui. Tai galėtų pagerinti socialinę ir teisinę mažumų padėtį bei padėtų lengviau kovoti su diskriminacija. Toks pasiūlymas jau buvo pateiktas Jungtinių Tautų Rasinės Diskriminacijos Eliminavimo Komiteto (CERD), bet buvo atmestas Japonijos vyriausybės teigiant: „Mes nesutinkame, kad esama teisinė Japonijos sistema neleidžia efektyviai spręsti kylančių diskriminacijos apraiškų ir kad šalyje yra vykdomi atviri rasinės diskriminacijos aktai, su kuriais negalėtų susitvarkyti esamos teisinės priemonės.“
Literatūra
- Mike Douglass, Glenda Susan Roberts. Japan and global migration: foreign workers and the advent of a multicultural society. Routledge, 2000
- Michael Weiner. Race, ethnicity and migration in modern Japan. Routledge, 2004
- Daiva Repečkaitė. Japonijos imigracijos politika: užvertos paradinės durys ir performatyvi migracija. Politologija 2009, 4 (56) tomas. pdf[neveikianti nuoroda]
Kita informacija
- Japonijos gyventojai
- Japonijos politinė sistema
Išnašos
- Statistics Bureau of Japan, Statistical Survey on Legal Migrants
- Statistics Bureau of Japan, Population of foreign residents
- 平成２０年末現在における外国人登録者統計について
- 出入国管理及び難民認定法, Immigration Control and Refugee Recognition Act Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto. (japonų ir anglų kalbomis)
- New immigration procedures, Ministry of Justice of Japan
- 外国人登録法, Alien Registration Act[neveikianti nuoroda] (japonų ir anglų kalbomis)
- 国籍法, Nationality Act Archyvuota kopija 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto. (japonų ir anglų kalbomis)
- Foreigners face long slog to Japanese citizenship The Japan Times, Friday, April 20, 2001
- Basic Plan for Immigration Control (3rd Edition) Archyvuota kopija 2009-07-04 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- Ministry of Foreign Affairs of Japan, Free Trade Agreement (FTA) and Economic Partnership Agreement (EPA) (anglų k.)
- https://archive.today/20120717013153/search.japantimes.co.jp/cgi-bin/nn20081015a1.html Keidanren: Immigrant worker influx vital to halt labor shortage] The Japan Times, Wednesday, October 15, 2008
- Immigration Bureau of Japan, Reception of report on illegal stay foreigner Archyvuota kopija 2007-12-20 iš Wayback Machine projekto.
- The right not to be fingerprinted The Japan Times, Tuesday, July 27, 1999
- Japan ups checks for foreigners BBC News, Tuesday, 20 November 2007
- Japan fingerprints foreigners as anti-terror move Reuters, Tue Nov 20, 2007
- Should Japan fingerprint foreigners? Two views of a pressing issue The Japan Times, Tuesday, June 6, 2006
- Japan's Entrenched Discrimination Toward Foreigners[neveikianti nuoroda] The Asahi Shimbun, October 5, 2008
- Foreigners still dogged by housing barriers The Japan Times, Saturday, Nov. 10, 2007
- orean Woman Wins Discrimination Damages in Japan Archyvuota kopija 2009-07-24 iš Wayback Machine projekto. The Chosun Ilbo, October 5, 2007
- Japanese Court Ruling Favors Foreigners Los Angeles Times, November 12, 2002
- Beware the foreigner as guinea pig The Japan Times, Tuesday, July 8, 2008
- Correspondence between the Government of Japan (GOJ) and the United Nations (UN) Committee on the Elimination of Racial Discrimination (CERD) 1999-2004
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos migracijos politika, Kas yra Japonijos migracijos politika? Ką reiškia Japonijos migracijos politika?
Japonijos migracijos politika sudaro sienos kirtimo laikino arba nuolatinio gyvenimo salyje pilietybes gavimo ir kitu aspektu reguliavimas Pagrindiniai tai kontroliuojantys teises aktai yra Imigracijos Kontroles Ir Pabegeliu Pripazinimo įstatymas jap 出入国管理及び難民認定法 Uzsienieciu Registracijos įstatymas jap 外国人登録法 Pilietybes įstatymas jap 国籍法 Bendrasis Migracijos Kontroles Planas jap 出入国管理基本計画 ir kiti Uz migracijos politikos vykdyma didziaja dalimi atsakingas priklausantis Imigracijos biuras Senstanti Japonijos visuomene ir augantis darbo jegos poreikis daro didele įtaka saliai rinktis atviresne migracijos politika Kartu su planais įsileisti tam tikros kvalifikacijos uzsieniecius vykdomas ir patekimo į Japonija grieztinimas bei kontroles didinimas Migracijos mastaiKasmet Japonijos siena legaliai kerta apie 50 mln zmoniu is kuriu 30 nera sios salies pilieciai Kasmet daugiau nei 40 000 is ju Japonijoje apsigyvena ilgesniam laikui 2008 metu duomenimis salyje gyvena 2 2 mln zmoniu 1 74 visos populiacijos turinciu nuolatinio gyventojo arba laikino rezidento statusa Daugiau nei tris ketvirtadalius ju sudaro Korejos Kinijos ir Brazilijos pilietybe turintys asmenys Tarp likusiuju vyrauja asmenys is Filipinu Peru bei JAV 16 nuo visu imigrantu sudaro atvykusieji kaip sutuoktiniai arba seimos nariai 6 uzsienio studentai likusieji kaip darbuotojai Atvykimas į salįPagrindinis migracija Japonijoje kontroliuojantis įstatymas yra Imigracijos Kontroles Ir Pabegeliu Pripazinimo įstatymas jap 出入国管理及び難民認定法 galiojantis nuo 1951 metu Jame įvardinama kokie kitu saliu pilieciai ir kokiomis salygomis gali patekti į salį kokie patikrinimai turi buti vykdomi kertant siena kokie reikalavimai keliami norintiems likti ilgesniam laikotarpiui kokiais atvejais vykdoma deportacija nagrinejami su pabegeliais susije klausimai bei kt Įprastais atvejais visi atvykstantieji į Japonija turi tureti arba pasienio poste gauti viza Jeigu atvykstanciojo į Japonija salis yra pasirasiusi dvisale sutartį del bevizio rezimo gaunamas leidimas tam tikra laika buti salyje kol negrįztama į savo salį arba nepakeiciamas statusas negaunama atitinkamo pobudzio viza Naujos vizos gavimui yra butinas Japonijos Teisingumo ministerijos isduodamas Tinkamumo sertifikatas jap 在留資格認定証明書 patvirtinantis jog prasantysis atitinka bendrus tam tikrai vizai keliamus reikalavimus Visi uzsienio saliu pilieciai isskyrus turintys specialaus rezidento statusa kirsdami Japonijos siena turi taip pat pateikti ir biometrinius duomenis veido fotografija bei Sis reikalavimas įsigaliojo nuo 2007 metu lapkricio 20d Asmuo neturintis vizos arba turintis turisto viza salyje gali buti ne ilgiau kaip 90 dienu Leidimas likti salyje ilgesnį laikaNorintieji ilgesniam laikotarpiui likti salyje privalo gauti viza atitinkancia veiklos pobudį studiju darbo diplomatine sutuoktinio ir kt Nuo to priklauso ir vizos galiojimo trukme kuri gali buti nuo 3 menesiu iki keleriu metu jai pasibaigus galimas pratesimas Be vizu gali buti suteikiami ilgo rezidavimo bei nuolatinio gyventojo leidimai Pirmasis isduodamas pabegeliams buvusiems Japonijos pilieciams bei kitoms zmoniu grupems o antrasis asmenims salyje pragyvenusiems bent penkerius metus is eiles Nuolatinio gyventojo statusa 2007 taisiais turejo 870 000 uzsienieciu Tai sudaro 40 4 visu salyje esanciu imigrantu Likusieji turejo laikino rezidento statusa Uzsienieciu registracijaKiekvienas uzsienietis likes Japonijoje ilgesniam nei 90 dienu laikotarpiui privalo uzsiregistruoti jo gyvenamosios vietos savivaldybeje Sia registracija reglamentuoja Uzsienieciu Registracijos įstatymas jap 外国人登録法 priimtas 1952 metais Jos metu butina pateikti pasa nuotrauka legalu buvima Japonijoje patvirtinancius dokumentus bei kita informacija Iki 1999 metu visi neturintys specialaus rezidento statuso taip pat turejo pateikti taciau si praktika buvo panaikinta po ilgameciu protestu Atlikus visas reikiamas proceduras isduodamas Uzsieniecio Registracijos Sertifikatas jap 外国人登録証明書 kuris gali buti naudojamas kaip tapatybe patvirtinantis dokumentas Asmuo jį privalo visada nesiotis su savimi ir pateikti jeigu to reikalauja atitinkami pareigunai To nepadarius gresia pinigines baudos arba įkalinimas Sis sertifikatas yra Japonijos nuosavybe ir isvykstant is salies privalo buti grazinamas Sertifikato atnaujinimas taip pat butinas kiekviena karta keiciant gyvenamaja vieta salies viduje Pilietybes suteikimasPilietybes suteikima reglamentuoja Pilietybes įstatymas jap 国籍法 priimtas 1950 metais Japonija yra jus sanguinis salis t y pilietybe suteikiama pagal tevu pilietybe o ne pagal gimimo vieta Antras įstatymo straipsnis nurodo jog vaikas Japonijos pilietybe gauna jeigu 1 gimimo metu vienas is tevu turejo Japonijos pilietybe 2 tevas mires pries gimstant vaikui turejo Japonijos pilietybe 3 tevai nezinomi arba neturi jokios pilietybes o vaikas gime Japonijos teritorijoje Iki 2009 metu sis straipsnis buvo taikomas gana grieztai ir nesantuokiniai migranciu vaikai kuriu tevai japonai gimimo metu negalejo gauti pilietybes Siuo metu ir nesantuokiniai vaikai gali tapti salies pilieciais jeigu ju tevai pripazįsta tevyste ir turi Japonijos pilietybe Japonijos pilieciai vyresni nei 22 metai negali tureti daugiau nei vienos pilietybes įstatyme teigiama jog kiekvienas priimdamas kitos salies pilietybe turi atsisakyti turimos Japonijos pilietybes Asmenys iki 22 metu gali tureti dviguba pilietybe taciau veliau turi pasirinkti kazkuria viena Siekiantys tapti Japonijos pilieciais turi atitikti sesis pagrindinius reikalavimus 1 pragyventi salies teritorijoje bent 5 metus is eiles 2 buti bent 20 metu amziaus 3 netureti nusikalstamos praeities ir pasizymeti geru elgesiu 4 tureti pakankamai gebejimu ir lesu islaikyti save 5 turi buti pasiruose atsisakyti uzsienio salies pilietybes 6 nepriklausyti organizacijai kuri organizuoja arba asmeniskai neorganizuoti veiklos kuria siekiama nuversti Japonijos valdzia ar konstitucija Be viso to butina pateikti atitinkamus dokumentus Pilietybes prasantis asmuo yra įvairiais budais tikrinamas ar atitinka gana abstrakciai skambancio gero elgesio reikalavima Visus prasymus gauti Japonijos pilietybe svarsto ir patvirtina Teisingumo ministerija procesas uztrunka apie metus Kasmet Japonijos pilietybe naturalizacijos budu gauna apie 16 000 zmoniu daugiausiai ju apie 70 korejieciai kuriu tevai gyvena Japonijoje dar nuo kolonijiniu laiku Dabartine migracijos politikos padetisSenstanti Japonijos visuomene ir augantis darbo jegos poreikis daro didele įtaka salies valdziai renkantis atviresne migracijos politika Tai geriausiai atspindi Pagrindinis Migracijos Kontroles planas jap 出入国管理基本計画 kurio naujausia trecioji versija skirta 2005 2010 metu laikotarpiui Jame apzvelgiama esama migracijos padetis kylantys issukiai problemos bei galimi budai joms isspresti Japonijos valdzia pripazįsta kad salis gali susidurti su rimtomis problemomis per ateinancius keliasdesimt metu del spartaus gyventoju senejimo Siuo metu salis turi neigiama populiacijos prieaugį ir prognozuojama jog 2050 metais Japonijoje gyvens 100 6 mln zmoniu palyginus su dabar esamais 127 7 mln o sulaukusiuju daugiau nei 65 metu padides nuo 21 iki 40 Jau siuo metu zmoniu iki 15 metu procentas yra vienas is maziausiu tarp visu valstybiu 13 6 Plane kalbama apie atviresnį imigrantu kurie galetu dirbti tam tikrose sferose priemima dokumentu gavimo supaprastinima visuomenes tolerancija skatinancias programas ir kita Ypac akcentuojami asmenys turintys auksta kvalifikacija bei galintys slaugyti senyvus zmones Visa tai palaipsniui perkeliama ir į praktika per paskutinius kelerius metus buvo pasirasytos ekonominio bendradarbiavimo sutartys su tokiomis salimis kaip Vietnamas Tailandas Filipinai Malaizija ir kitomis kas leis be viso kito importuoti į Japonija ir tu saliu darbo jega Verslo grupes pajaute zmogiskuju istekliu trukuma taip pat daro spaudima del liberalesniu migracijos įstatymu Pavyzdziui 2008 metu spalį Japonijos Verslo Federacija jap 経団連 didziausia ir įtakingiausia verslo asociacija salyje isleido pareiskima kuriuo reikalaujama skatinti imigracija Kartu su planais įsileisti tam tikros kvalifikacijos uzsieniecius vykdomas ir patekimo į Japonija grieztinimas bei kontroles didinimas Tai pateisinama trimis pagrindiniais teiginiais 1 daug uzsienieciu lieka salyje ilgiau nei leidzia ju viza t y tampa nelegaliais imigrantais 2 imigrantai yra atsakingi del didejancio nusikalstamumo 3 imigrantais sunku pasitiketi po teroro ataku JAV Del siu priezasciu į salį stengiamasi priimti tik tam tikrus Japonijos iskeltus reikalavimus atitinkancius asmenis Nuo 2007 metu lapkricio menesio kiekvienas uzsienietis kirsdamas Japonijos siena turi buti nufotografuotas ir duoti pirstu antspaudus Gauti biometriniai duomenys tikrinami duomenu bazese bendradarbiaujant su JAV kuri pateike savo įtariamuju sarasus ir radus netinkamu ar įtarima kelianciu duomenu atvykelis gali buti neįleistas į salies vidu Imigracijos biuras taip pat yra įsteiges anoniminį numerį kuriuo galima pranesti apie įtarima keliancius ar nelegaliai salyje esancius uzsieniecius Internetiniame puslapyje rasoma jog tai daroma siekiant Japonijai atgauti saugiausios salies pasaulyje varda Imigrantams kylancios problemosJaponijos migracijos politika jos veiklumas arba is kitos puses abejingas neveiklumas bei visuomenes poziuris į migrantus neretai susilaukia nemazai kritikos tiek is paciu salyje gyvenanciu uzsienieciu tiek ir is zmogaus teises ginanciu organizaciju Pirstu antspaudai emimas is uzsienieciu Japonijoje turi ilga istorija Ju davimas tapo privalomas visiems neturintiems Japonijos pilietybes jau 1955 taisiais Protestai del tokios tvarkos ypac suaktyvejo 8 tajame desimtmetyje kol galiausiai 1999 metais įstatymas buvo pakeistas ir pirstu antspaudu nustota reikalauti Taciau situacija pasikeite kai nuo 2007 metu praktiskai visi į salį atvykstantys uzsienieciai privalo buti nufotografuojami ir paimami ju pirstu antspaudai Tokie veiksmai pateisinami didejanciu nesaugumu pasaulyje ir galimais teroro aktais nukreiptais pries Japonija nepaisant to kad lig siol visi teroristiniai ispuoliai buvo įvykdyti paciu Japonijos pilieciu Biometriniu duomenu paemimo isimtis taikoma tik specialujį rezidento statusa turintiems asmenims kurį daugiausiai turi antros trecios kartos korejieciai Pries priimant naujas sienos kirtimo taisykles buvo sulaukta nemazai protestu bei kritikos is įvairiu organizaciju Teigiama kad uzsienieciai sulyginami su teroristais ir su jais elgiamasi kaip su įtariamaisiais nesilaikoma nekaltumo prezumpcijos o Japonijos visuomeneje tik stiprinamas poziuris kad uzsienieciai susije su nusikalstama veikla taip skatinant diskriminacija ir nepasitikejima Diskriminacija Japonijoje gyvenantys uzsienieciai gali patirti diskriminacija tiek is visuomenes tiek is valdzios instituciju puses Dazniausiai tai susije su busto paieska aptarnavimo sfera darbo paieska policijos įtarumu ir kt Reikia pazymeti kad diskriminacija praktiskai visais atvejais yra pasyvi t y Japonijoje nera grupuociu kurios fiziskai susidorotu su atvykeliais Valdzios pozicija taip pat labiau pasyvi nei aktyvi nors salyje nera oficialiai organizuotos diskriminacines politikos pries mazumas bet nera ir ne vieno įstatymo kuris jas gintu Nepaisant 14 to Japonijos konstitucijos straipsnio teigiancio kad visi zmones yra lygus pries įstatyma ir neturi buti diskriminuojami politiniuose ekonominiuose ir socialiniuose santykiuose del rases kilmes lyties socialinio statuso ar seimos kilmes tai daro diskriminacija Japonijoje tik antikonstitucine bet ne nelegalia ir apsunkina teisinį konkreciu diskriminacijos atveju sprendima Uzsienieciai kurie iesko busto vis dar gali buti neaptarnaujami nekilnojamo turto agenturu ar butu savininku vien del to kad jie uzsienieciai Neretai toks elgesys grindziamas ne tuo jog diskriminacija vykdantys zmones yra nacionalistai rasistai ar pan bet baime jog uzsienieciai nemokes pritapti prie visuomenes normu laikytis taisykliu tinkamai priziureti busto ir t t Patys uzsienieciai sia problema sprendzia ieskodamiesi busto per pazįstamus arba kovodami teisiskai paduodami diskriminuotojus į teisma Yra pasitaike atveju jog uzsienieciai neaptarnaujami restoranuose arba neįleidziami į viesas pirtis Vienas is zinomiausiu su tokiu elgesiu kovojanciu zmoniu yra 2000 metais Japonijos pilietybe gaves buves amerikietis Debito Arudou Jam pavyko laimeti antidiskriminacine byla pries Hokaido saloje įsikurusia pirtį kuri buvo prie įejimo iskabinusi zenkla Uzsienieciai neįleidziami ir atsisake aptarnauti patį A Debito Japonijoje daznas ir diskriminacinis policijos elgesys kuomet gatveje oro uostuose ir kitur patikrinimui sustabdomi daugiausiai tik nejaponiskos isvaizdos asmenys tuo parodant jog jie įtariami vykdantys vienokia ar kitokia nusikalstama veikla Ypac tai suaktyvejo po Japonijos valdzios sprendimo sumazinti atvykeliu skaiciu kurie salyje buna ilgiau nei leidzia turima viza ir ju sulyginimo su potencialiais nusikalteliais Siuloma jog esama situacija galetu isspresti įstatymas skirtas uztikrinti vienodas salygas įvairiu etniniu grupiu zmonems ir prilyginantis diskriminacija nusikaltimui Tai galetu pagerinti socialine ir teisine mazumu padetį bei padetu lengviau kovoti su diskriminacija Toks pasiulymas jau buvo pateiktas Jungtiniu Tautu Rasines Diskriminacijos Eliminavimo Komiteto CERD bet buvo atmestas Japonijos vyriausybes teigiant Mes nesutinkame kad esama teisine Japonijos sistema neleidzia efektyviai spresti kylanciu diskriminacijos apraisku ir kad salyje yra vykdomi atviri rasines diskriminacijos aktai su kuriais negaletu susitvarkyti esamos teisines priemones LiteraturaMike Douglass Glenda Susan Roberts Japan and global migration foreign workers and the advent of a multicultural society Routledge 2000 Michael Weiner Race ethnicity and migration in modern Japan Routledge 2004 Daiva Repeckaite Japonijos imigracijos politika uzvertos paradines durys ir performatyvi migracija Politologija 2009 4 56 tomas pdf neveikianti nuoroda Kita informacijaJaponijos gyventojai Japonijos politine sistemaIsnasosStatistics Bureau of Japan Statistical Survey on Legal Migrants Statistics Bureau of Japan Population of foreign residents 平成２０年末現在における外国人登録者統計について 出入国管理及び難民認定法 Immigration Control and Refugee Recognition Act Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto japonu ir anglu kalbomis New immigration procedures Ministry of Justice of Japan 外国人登録法 Alien Registration Act neveikianti nuoroda japonu ir anglu kalbomis 国籍法 Nationality Act Archyvuota kopija 2011 07 11 is Wayback Machine projekto japonu ir anglu kalbomis Foreigners face long slog to Japanese citizenship The Japan Times Friday April 20 2001 Basic Plan for Immigration Control 3rd Edition Archyvuota kopija 2009 07 04 is Wayback Machine projekto anglu k Ministry of Foreign Affairs of Japan Free Trade Agreement FTA and Economic Partnership Agreement EPA anglu k https archive today 20120717013153 search japantimes co jp cgi bin nn20081015a1 html Keidanren Immigrant worker influx vital to halt labor shortage The Japan Times Wednesday October 15 2008 Immigration Bureau of Japan Reception of report on illegal stay foreigner Archyvuota kopija 2007 12 20 is Wayback Machine projekto The right not to be fingerprinted The Japan Times Tuesday July 27 1999 Japan ups checks for foreigners BBC News Tuesday 20 November 2007 Japan fingerprints foreigners as anti terror move Reuters Tue Nov 20 2007 Should Japan fingerprint foreigners Two views of a pressing issue The Japan Times Tuesday June 6 2006 Japan s Entrenched Discrimination Toward Foreigners neveikianti nuoroda The Asahi Shimbun October 5 2008 Foreigners still dogged by housing barriers The Japan Times Saturday Nov 10 2007 orean Woman Wins Discrimination Damages in Japan Archyvuota kopija 2009 07 24 is Wayback Machine projekto The Chosun Ilbo October 5 2007 Japanese Court Ruling Favors Foreigners Los Angeles Times November 12 2002 Beware the foreigner as guinea pig The Japan Times Tuesday July 8 2008 Correspondence between the Government of Japan GOJ and the United Nations UN Committee on the Elimination of Racial Discrimination CERD 1999 2004