Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Japonija salų valstybė išsidėsčiusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę Iš rytų salas supa Ramusis vandenynas vakaru

Japonijos geografija

  • Pagrindinis puslapis
  • Japonijos geografija
Japonijos geografija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Japonija – salų valstybė išsidėsčiusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę. Iš rytų salas supa Ramusis vandenynas, vakaruose Japonijos, pietuose Rytų Kinijos, šiaurėje Ochotsko jūros. Tarp Honšiū ir Šikoku salų įsiterpusi Vidinė Japonijos jūra. Didžiausios salos (iš šiaurės į pietus): Hokaidas, Honšiū (didžiausia), Šikoku, Kiūšiū, Okinava.

Jos plotas – 378 000 km², gyventojų skaičius – apie 127 mln.

Šiauriausias taškas – Etorofu, Hokaido pref. Piečiausias taškas – Okinotorišima, Tokijo pref. Ryčiausias taškas – Minamitorišima, Tokijo pref. Vakariausias taškas – Jonagunidžima, Okinavos pref.

Šalį sudaro daugiau nei 6 800 salų, iš kurių tik apie 340 yra didesnės nei 1 km². Pagrindinės salos: Honšiū (230 448 km²), Hokaidas (78 073 km²), Kiūšiū (36 554 km²), Šikoku (18 825 km²), jos sudaro 99,37 % šalies teritorijos. Tai ketvirta pagal dydį po Indonezijos, Madagaskaro ir Papua-Naujosios Gvinėjos salose esanti valstybė.

Apie 70–80 % visos Japonijos teritorijos užima miškingi, kalnuoti, žemdirbystei ar pramonei netinkami plotai. Tai lėmė neįprastai didelį gyventojų tankį urbanizuotose vietovėse, daugiausia įsikūrusiose prie krantų. Japonija yra viena tankiausiai apgyvendintų šalių.

Japonijos salynas įsikūręs labai tektoniškai aktyvioje zonoje, vadinamoje Ugnies žiedu, kur susiduria 3 tektoninės platformos. Dėl to Japoniją dažnai krečia nestiprūs požeminiai smūgiai, nereti čia ir ugnikalnių išsiveržimai. Destruktyvūs žemės drebėjimai, dažnai sukeliantys cunamius ištinka Japoniją keliskart metuose. Pastarieji stipriausi drebėjimai šalį ištiko 1995, 2004 ir 2011 m. Šalyje gausu karštųjų versmių (onsen), kurios išnaudojamos turizme kaip pramoga.

Didžiajai daliai Japonijos teritorijos būdingas vidutinių platumų klimatas, kuris, dėl Japonijos didelio ištęstumo iš šiaurės į pietus, įvairiose Japonijos dalyse žymiai skiriasi. Pagal Japonijos geografinius bruožus galima išskirti 6 pagrindines klimato zonas:

  • Hokaido. Šiauriausiajai Japonijos sričiai būdingos ilgos, šaltos žiemos ir trumpos pakankamai vėsios vasaros. Dideliu kritulių kiekiu teritorija nepasižymi, tačiau žiemą čia dažnai pasitaiko sniego klodų.
  • Japonijos jūros. Vakariniame Honšiū krante šiaurės vakarų vėjas žiemos metu atneša daug sniego. Vasaros čia kiek vėsesnės nei Ramiojo vandenyno zonoje, tačiau neįprastų karščių pasitaiko dažnai dėl vyraujančio vėjo feno.
  • . Būdingas tipinis žemyninis klimatas – didelė metinė ir paros temperatūrų amplitudė, mažai kritulių.
  • Japonijos vidinės jūros. Čiūgoku ir Šikoku esantys kalnai apsaugo zoną nuo sezoninių vėjų, todėl šiai zonai būdingas švelnus klimatas.
  • Ramiojo vandenyno. Rytų krantui būdingos šaltokos žiemos su nedaug sniego ir drėgnos bei karštos vasaros dėl pietrytinio sezoninio vėjo.
  • Riūkiū salų. Riūkiū saloms būdingas subtropinis klimatas – karštos vasaros, šiltos žiemos, labai daug kritulių, ypač lietingojo sezono metu. Čia dažnai kyla taifūnų.

Aukščiausia temperatūra Japonijoje - 40,9°C, užfiksuota 2007 m. rugpjūčio 16 d. Gifu prefektūroje.. Tą pačią dieną tokia pati temperatūra užfiksuota ir Saitamos prefektūroje.

Lietingasis sezonas prasideda gegužės pradžioje Okinavoje. Didžiojoje Honšiū dalyje jis prasideda prieš birželio vidurį ir tęsiasi apie 6 savaites. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje kylantis uraganai neretai atneša liūtis. Šiaurinėje Hokaido saloje lietingasis sezonas prasideda tik liepos gale.

Japonijoje yra 9 miškų ekoregionai, išsidėstę skirtingose geografinėse platumose – nuo Riūkiū ir Bonino salose iki vidutinių platumų spygliuočių miškų šiaurėje.

Šaltiniai

  1. „"Japan"“. Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia. 2006. Suarchyvuotas originalas 2008-12-16. Nuoroda tikrinta 2006-12-28.
  2. „Japan Information—Page 1“. WorldInfoZone.com. Nuoroda tikrinta 2006-12-28.
  3. „World Population Prospects“. UN Department of Economic and Social Affairs. Suarchyvuotas originalas 2007-03-21. Nuoroda tikrinta 2007-03-27.
  4. „Tectonics and Volcanoes of Japan“. Oregono valstijos universitetas. Suarchyvuotas originalas 2007-02-04. Nuoroda tikrinta 2007-03-27.
  5. „Attractions: Hot Springs“. . Nuoroda tikrinta 2007-04-01.
  6. „Gifu Prefecture sees highest temperature ever recorded in Japan - 40.9“. Japan News Review Society. 2007-08-16. Suarchyvuotas originalas 2016-08-18. Nuoroda tikrinta 2007-08-16.
  7. „Flora and Fauna: Diversity and regional uniqueness“. Embassy of Japan in the USA. Suarchyvuotas originalas 2007-02-13. Nuoroda tikrinta 2007-04-01.

Nuorodos

  • Japonija.lt Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto.
   Šis straipsnis apie geografiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.


Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 19 Lie, 2025 / 07:48

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos geografija, Kas yra Japonijos geografija? Ką reiškia Japonijos geografija?

Japonija salu valstybe issidesciusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrante Is rytu salas supa Ramusis vandenynas vakaruose Japonijos pietuose Rytu Kinijos siaureje Ochotsko juros Tarp Honsiu ir Sikoku salu įsiterpusi Vidine Japonijos jura Didziausios salos is siaures į pietus Hokaidas Honsiu didziausia Sikoku Kiusiu Okinava Japonija vaizdas is kosmoso Japonijos topografinis zemelapis Jos plotas 378 000 km gyventoju skaicius apie 127 mln Siauriausias taskas Etorofu Hokaido pref Pieciausias taskas Okinotorisima Tokijo pref Ryciausias taskas Minamitorisima Tokijo pref Vakariausias taskas Jonagunidzima Okinavos pref Salį sudaro daugiau nei 6 800 salu is kuriu tik apie 340 yra didesnes nei 1 km Pagrindines salos Honsiu 230 448 km Hokaidas 78 073 km Kiusiu 36 554 km Sikoku 18 825 km jos sudaro 99 37 salies teritorijos Tai ketvirta pagal dydį po Indonezijos Madagaskaro ir Papua Naujosios Gvinejos salose esanti valstybe Apie 70 80 visos Japonijos teritorijos uzima miskingi kalnuoti zemdirbystei ar pramonei netinkami plotai Tai leme neįprastai didelį gyventoju tankį urbanizuotose vietovese daugiausia įsikurusiose prie krantu Japonija yra viena tankiausiai apgyvendintu saliu Japonijos salynas įsikures labai tektoniskai aktyvioje zonoje vadinamoje Ugnies ziedu kur susiduria 3 tektonines platformos Del to Japonija daznai krecia nestiprus pozeminiai smugiai nereti cia ir ugnikalniu issiverzimai Destruktyvus zemes drebejimai daznai sukeliantys cunamius istinka Japonija keliskart metuose Pastarieji stipriausi drebejimai salį istiko 1995 2004 ir 2011 m Salyje gausu karstuju versmiu onsen kurios isnaudojamos turizme kaip pramoga Didziajai daliai Japonijos teritorijos budingas vidutiniu platumu klimatas kuris del Japonijos didelio istestumo is siaures į pietus įvairiose Japonijos dalyse zymiai skiriasi Pagal Japonijos geografinius bruozus galima isskirti 6 pagrindines klimato zonas Hokaido Siauriausiajai Japonijos sriciai budingos ilgos saltos ziemos ir trumpos pakankamai vesios vasaros Dideliu krituliu kiekiu teritorija nepasizymi taciau ziema cia daznai pasitaiko sniego klodu Japonijos juros Vakariniame Honsiu krante siaures vakaru vejas ziemos metu atnesa daug sniego Vasaros cia kiek vesesnes nei Ramiojo vandenyno zonoje taciau neįprastu karsciu pasitaiko daznai del vyraujancio vejo feno Budingas tipinis zemyninis klimatas didele metine ir paros temperaturu amplitude mazai krituliu Japonijos vidines juros Ciugoku ir Sikoku esantys kalnai apsaugo zona nuo sezoniniu veju todel siai zonai budingas svelnus klimatas Ramiojo vandenyno Rytu krantui budingos saltokos ziemos su nedaug sniego ir dregnos bei karstos vasaros del pietrytinio sezoninio vejo Riukiu salu Riukiu saloms budingas subtropinis klimatas karstos vasaros siltos ziemos labai daug krituliu ypac lietingojo sezono metu Cia daznai kyla taifunu Auksciausia temperatura Japonijoje 40 9 C uzfiksuota 2007 m rugpjucio 16 d Gifu prefekturoje Ta pacia diena tokia pati temperatura uzfiksuota ir Saitamos prefekturoje Lietingasis sezonas prasideda geguzes pradzioje Okinavoje Didziojoje Honsiu dalyje jis prasideda pries birzelio vidurį ir tesiasi apie 6 savaites Vasaros pabaigoje ir rudens pradzioje kylantis uraganai neretai atnesa liutis Siaurineje Hokaido saloje lietingasis sezonas prasideda tik liepos gale Japonijoje yra 9 misku ekoregionai issideste skirtingose geografinese platumose nuo Riukiu ir Bonino salose iki vidutiniu platumu spygliuociu misku siaureje Saltiniai Japan Microsoft Encarta Online Encyclopedia 2006 Suarchyvuotas originalas 2008 12 16 Nuoroda tikrinta 2006 12 28 Japan Information Page 1 WorldInfoZone com Nuoroda tikrinta 2006 12 28 World Population Prospects UN Department of Economic and Social Affairs Suarchyvuotas originalas 2007 03 21 Nuoroda tikrinta 2007 03 27 Tectonics and Volcanoes of Japan Oregono valstijos universitetas Suarchyvuotas originalas 2007 02 04 Nuoroda tikrinta 2007 03 27 Attractions Hot Springs Nuoroda tikrinta 2007 04 01 Gifu Prefecture sees highest temperature ever recorded in Japan 40 9 Japan News Review Society 2007 08 16 Suarchyvuotas originalas 2016 08 18 Nuoroda tikrinta 2007 08 16 Flora and Fauna Diversity and regional uniqueness Embassy of Japan in the USA Suarchyvuotas originalas 2007 02 13 Nuoroda tikrinta 2007 04 01 NuorodosJaponija lt Archyvuota kopija 2012 04 14 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie geografija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Los Cardones nacionalinis parkas

  • Liepa 19, 2025

    Los Andželo uostas

  • Liepa 19, 2025

    Lorenzo Da Ponte

  • Liepa 19, 2025

    Lope de Vega

  • Liepa 19, 2025

    Lopaičių piliakalnis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje