Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Janka Kupala Янка КупалаGimė 1882 m liepos 7 d Viazynka Minsko sritisMirė 1942 m birželio 28 d 59 metai Maskva RusijaVei
Janka Kupala
| Janka Kupala Янка Купала | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. liepos 7 d. Viazynka, Minsko sritis |
| Mirė | 1942 m. birželio 28 d. (59 metai) Maskva, Rusija |
| Veikla | rašytojas, dramaturgas, žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | A. Šaniavskio liaudies universitetas |
| Vikiteka | Janka Kupala |
Janka Kupala (bltr. Янка Купала, tikroji pavardė Ivan Lucevič, Іва́н Даміні́кавіч Луцэ́віч, 1882 m. liepos 7 d. Viazynka, Minsko sritis – 1942 m. birželio 28 d. Maskva) – baltarusių rašytojas, dramaturgas, žurnalistas, redaktorius. Naujosios baltarusių literatūros ir literatūrinės kalbos vienas pradininkų.
Biografija
1909–1913 m. mokėsi švietimo kursuose Sankt Peterburge, 1915 m. – A. Šaniavskio liaudies universitete Maskvoje. 1908–1909 m. ir 1913–1915 m. gyveno Vilniuje, bendradarbiavo laikraštyje „Naša Niva“, 1914–1915 m. jo redaktorius. Nuo 1919 m. gyveno Minske, aktyviai dalyvavo kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Per Antrąjį pasaulinį karą gyveno Maskvoje, tragiškai žuvo.
Baltarusijos (1928 m.) ir Ukrainos (1929 m.) mokslų akademijos narys.
Kūryba
Ankstyvajai lyrikai (rink. „Dūdelė“, 1908 m., „Guslininkas“, 1910 m., „Gyvenimo keliui“, 1913 m., „Palikimas“, 1922 m.) būdinga dramatinė įtampa, dideli išgyvenimai, tautosakos motyvai, muzikalumas, emocionalumas, tikėjimas baltarusių tautos kūrybine galia. Parašė tragišką poemą „Amžių daina“ (1910 m.). Poemose („Pilkapis“, 1912 m., „Bandarouna“, „Jinai ir aš“, abi 1913 m.) keliama liaudies kūrybos nemirtingumo, kovos už laisvę idėja, apdainuojamas valstiečio suvokiamas laimingas gyvenimas, kurį suteikia laisvas darbas ir meilė. Poema „Sapnas ant pilkapio“ (1912 m.) skirta maištininko romantiko, žmonių gynėjo ir kaimo bendruomenės santykiams. Asmenybės ir liaudies ryšys atskleidžiamas poemoje „Liūto kapas“ (1920 m.). XX a. ketvirto dešimtmečio poezija (rink. „Daina statybai“, 1936 m., „Iš širdies“, 1940 m.) reportažinė, tarybinės ideologijos.
Svarus jo indėlis kuriant baltarusių nacionalinę dramaturgiją. Komedijoje „Paulinka“ (1913 m.) išjuokiama smulkių bajorų gyvenimo būdas, pasipūtimas ir dvasinė menkystė. Dramoje „Išdraskytas lizdas“ (1919 m.) vaizduojamas sunkus bežemių valstiečių likimas. Geriausioje satyrinėje komedijoje „Čionykščiai“ (1924 m.) pirmasis atskleidė aktualią politinę problemą – Baltarusijos rytinių ir vakarinių kaimynų požiūrį į baltarusių tautinį atgimimą.
Kūryba į lietuvių kalbą pradėta versti XX a. pradžioje. 1913 m. Vilniuje pastatyta komedija „Paulinka“. Eilėraščių išspausdinta antologijose „Iš baltarusių poezijos“ (1952 m.), „Atplaukia Nemunu daina“ (1958 m.).
Bibliografija
- Ne ragelis dejuoja, Vilnius: Vaga, 1957 m.,
- Mano dalia, parengė Eugenijus Matuzevičius, Vilnius: Vaga, 1982 m.
Šaltiniai
- Alma Lapinskienė. Janka Kupala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 278 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Janka Kupala, Kas yra Janka Kupala? Ką reiškia Janka Kupala?
Janka Kupala Yanka KupalaGime 1882 m liepos 7 d Viazynka Minsko sritisMire 1942 m birzelio 28 d 59 metai Maskva RusijaVeikla rasytojas dramaturgas zurnalistas redaktoriusAlma mater A Saniavskio liaudies universitetasVikiteka Janka Kupala Janka Kupala bltr Yanka Kupala tikroji pavarde Ivan Lucevic Iva n Damini kavich Luce vich 1882 m liepos 7 d Viazynka Minsko sritis 1942 m birzelio 28 d Maskva baltarusiu rasytojas dramaturgas zurnalistas redaktorius Naujosios baltarusiu literaturos ir literaturines kalbos vienas pradininku Jankos Kupalos gimtineBiografija1909 1913 m mokesi svietimo kursuose Sankt Peterburge 1915 m A Saniavskio liaudies universitete Maskvoje 1908 1909 m ir 1913 1915 m gyveno Vilniuje bendradarbiavo laikrastyje Nasa Niva 1914 1915 m jo redaktorius Nuo 1919 m gyveno Minske aktyviai dalyvavo kulturiniame ir visuomeniniame gyvenime Per Antrajį pasaulinį kara gyveno Maskvoje tragiskai zuvo Baltarusijos 1928 m ir Ukrainos 1929 m mokslu akademijos narys KurybaAnkstyvajai lyrikai rink Dudele 1908 m Guslininkas 1910 m Gyvenimo keliui 1913 m Palikimas 1922 m budinga dramatine įtampa dideli isgyvenimai tautosakos motyvai muzikalumas emocionalumas tikejimas baltarusiu tautos kurybine galia Parase tragiska poema Amziu daina 1910 m Poemose Pilkapis 1912 m Bandarouna Jinai ir as abi 1913 m keliama liaudies kurybos nemirtingumo kovos uz laisve ideja apdainuojamas valstiecio suvokiamas laimingas gyvenimas kurį suteikia laisvas darbas ir meile Poema Sapnas ant pilkapio 1912 m skirta maistininko romantiko zmoniu gynejo ir kaimo bendruomenes santykiams Asmenybes ir liaudies rysys atskleidziamas poemoje Liuto kapas 1920 m XX a ketvirto desimtmecio poezija rink Daina statybai 1936 m Is sirdies 1940 m reportazine tarybines ideologijos Svarus jo indelis kuriant baltarusiu nacionaline dramaturgija Komedijoje Paulinka 1913 m isjuokiama smulkiu bajoru gyvenimo budas pasiputimas ir dvasine menkyste Dramoje Isdraskytas lizdas 1919 m vaizduojamas sunkus bezemiu valstieciu likimas Geriausioje satyrineje komedijoje Cionyksciai 1924 m pirmasis atskleide aktualia politine problema Baltarusijos rytiniu ir vakariniu kaimynu poziurį į baltarusiu tautinį atgimima Kuryba į lietuviu kalba pradeta versti XX a pradzioje 1913 m Vilniuje pastatyta komedija Paulinka Eilerasciu isspausdinta antologijose Is baltarusiu poezijos 1952 m Atplaukia Nemunu daina 1958 m BibliografijaNe ragelis dejuoja Vilnius Vaga 1957 m Mano dalia parenge Eugenijus Matuzevicius Vilnius Vaga 1982 m SaltiniaiAlma Lapinskiene Janka Kupala Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 278 psl