JD VanceJAV viceprezidentasOficialus portretas 2025 m Gimė 1984 m rugpjūčio 2 d 40 metų Ohajas JAVJAV viceprezidentasĖjo

JD Vance
JAV viceprezidentas

Oficialus portretas, 2025 m.
Gimė	1984 m. rugpjūčio 2 d. (40 metų) , Ohajas, JAV
JAV viceprezidentas
Ėjo pareigas	2025 m. sausio 20 d. –
Ankstesnis	Kamala Harris
Vėlesnis	-
JAV Senato narys
Ėjo pareigas	2023 m. sausio 3 d. – 2023 m. sausio 10 d.
Ankstesnis
Vėlesnis

Partija	Respublikonų partija

Vikiteka	James David Vance
Parašas

Džeimsas Deividas Vensas (angl. James David Vance, dažniausiai tiesiog angl. JD Vance, g. 1984 m. rugpjūčio 2 d.) – amerikiečių politikas, rašytojas, investuotojas, jūrų pėstininkas-veteranas. Nuo 2023 m. JAV Senato narys, atstovavęs Ohajo valstiją. Nuo 2025 m. sausio 20 d. JAV viceprezidentas.

Baigęs mokyklą Vensas įstojo į JAV jūrų pėstininkų korpusą, 2003–2007 m. tarnavo kaip karo žurnalistas. Po tarnybos studijavo ir baigė Ohajo valstijos universitetą ir Jeilio teisės mokyklą. Po studijų trumpai dirbo korporaciniu teisininku, o vėliau pradėjo investuotojo karjerą technologijų industrijoje. Venso memuarai „Hilbilio elegija“ buvo išleisti 2016 metais, o 2020 m. remiantis šia knyga išleistas vaidybinis filmas tuo pačiu pavadinimu.

2022 m. Vensas laimėjo rinkimus į JAV Senatą. 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu buvo aršus Donaldo Trampo kritikas, tačiau vėliau tapo Trampo šalininku. 2024 metų JAV respublikonų nacionaliniame suvažiavime Trampas pasirinko Vensą kaip respublikonų kandidatą į JAV prezidento postą.

Venso pažiūros apibūdinamos kaip turinčios nacional-konservatizmo ir bruožų, nors jis pats save apibūdina kaip dešinės atstovą. Venso politines pozicijas apima priešinimasis , , ir JAV karinei pagalbai Ukrainai. Vensas taip pat pasisakė prie . Vensas yra pripažinęs, kad jo pažiūroms daug įtakos turi .

Politinis postas
Prieš tai: Kamala Harris	JAV viceprezidentas 2025 m. sausio 20 d. –	Po to: -

Šaltiniai

van Zuylen-Wood, Simon (January 4, 2022). „The Radicalization of J.D. Vance“. The Washington Post. Suarchyvuota iš originalo January 4, 2022. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.
Orr, James (2024-07-16). „JD Vance's nomination proves Trumpism is here to stay“. The Daily Telegraph. ISSN 0307-1235. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
Goldman, Samuel (July 15, 2021). „Peter Thiel's implausible populists“. The Week. Suarchyvuota iš originalo September 27, 2021. Nuoroda tikrinta September 27, 2021.
Zorzi, Graedon H. (2024-07-16). „J.D. Vance and the Rise of 'Postliberalism'“. The Wall Street Journal. Suarchyvuota iš originalo July 17, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.
Haynes, Gavin (2024-07-17). „JD Vance has some weird influences“. The Spectator. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17. „Vance says he is 'plugged into a lot of weird, right-wing subcultures'. He draws from a whole new political lexicon, one that would seem baffling to his more starched colleagues in the Congress.“
Corn, David (August 1, 2024). „JD Vance Attacked AOC for Promoting a 'Sociopathic Attitude' About Children“. Mother Jones (magazine). Suarchyvuota iš originalo August 8, 2024. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.
Sforza, Lauren (July 30, 2024). „Vance: 'Childless people' in US leadership 'more sociopathic'“. The Hill. Suarchyvuota iš originalo July 31, 2024. Nuoroda tikrinta July 31, 2024.
Smith, Peter; Smith, Michelle R. (2024-09-04). „Takeaways from AP's report on JD Vance and the Catholic postliberals in his circle of influence“. AP News (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-09-04.
Dias, Elizabeth (2024-08-25). „How JD Vance Found His Way to the Catholic Church“. New York Times. Suarchyvuota iš originalo September 5, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.

[vZW-2022-01-04-1] van Zuylen-Wood, Simon (January 4, 2022). „The Radicalization of J.D. Vance“. The Washington Post. Suarchyvuota iš originalo January 4, 2022. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.

[2] Orr, James (2024-07-16). „JD Vance's nomination proves Trumpism is here to stay“. The Daily Telegraph. ISSN 0307-1235. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.

[3] Goldman, Samuel (July 15, 2021). „Peter Thiel's implausible populists“. The Week. Suarchyvuota iš originalo September 27, 2021. Nuoroda tikrinta September 27, 2021.

[4] Zorzi, Graedon H. (2024-07-16). „J.D. Vance and the Rise of 'Postliberalism'“. The Wall Street Journal. Suarchyvuota iš originalo July 17, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17.

[:14-5] Haynes, Gavin (2024-07-17). „JD Vance has some weird influences“. The Spectator. Suarchyvuota iš originalo July 18, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-07-17. „Vance says he is 'plugged into a lot of weird, right-wing subcultures'. He draws from a whole new political lexicon, one that would seem baffling to his more starched colleagues in the Congress.“

[Corn-2024-08-01-6] Corn, David (August 1, 2024). „JD Vance Attacked AOC for Promoting a 'Sociopathic Attitude' About Children“. Mother Jones (magazine). Suarchyvuota iš originalo August 8, 2024. Nuoroda tikrinta August 11, 2024.

[hill_sociopathic-7] Sforza, Lauren (July 30, 2024). „Vance: 'Childless people' in US leadership 'more sociopathic'“. The Hill. Suarchyvuota iš originalo July 31, 2024. Nuoroda tikrinta July 31, 2024.

[8] Smith, Peter; Smith, Michelle R. (2024-09-04). „Takeaways from AP's report on JD Vance and the Catholic postliberals in his circle of influence“. AP News (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-09-04.

[9] Dias, Elizabeth (2024-08-25). „How JD Vance Found His Way to the Catholic Church“. New York Times. Suarchyvuota iš originalo September 5, 2024. Nuoroda tikrinta 2024-09-04.