Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Riūkiū istorinis regionas Yaima 八重山Šalis Japonija Okinava Tautos riūkiūjiečiai Kalba Jaejamos kalbaMiestai Išigakis Jaej
Jaejama salos
| Riūkiū istorinis regionas: Yaima 八重山 | |
|---|---|
| Šalis | Japonija (Okinava) |
| Tautos | riūkiūjiečiai () |
| Kalba | Jaejamos kalba |
| Miestai | Išigakis |
Jaejama salos (jap. 八重山諸島 = Yaeyama-shotō, taip pat 八重山列島 Yaeyama-rettō, jaejam. Yaima; okinav. Eema) – salynas, esantis Japonijos pietvakarių Okinavos prefektūroje. Salų plotas yra 591,46 km², yra 53 627 gyventojai (2011 m.).
Pavadinimas reiškia „daugybė kalnų“ (arba „aštuoni kalnai“). Salynas kartu su gretimomis Mijako salomis ir Senkaku salomis grupuojamas į Sakišimos salas.
Salose nuo seno naudojama atskira jaejamų kalba, priskiriama japoninėms kalboms. Tik Jonagunyje vartojama atskira Jonagunio kalba. Nuo XX a. plačiai vartojama ir japonų kalba.
Geografija ir gamta
Jaejama salos sudaro vulkaninių Riūkiū salų piečiausią atkarpą. Jos yra pietvakarius nuo Mijako salų ir į rytus nuo Taivano. Tai labiausiai nuo pagrindinių Japonijos salų nutolusi vieta, čia yra piečiausia (Hateruma) ir labiausiai į vakarus nutolusi Japonijos sala (Jonaguni). Išigakis yra kultūrinis, politinis ir ekonominis salyno centras.. Iš viso salyne suskaičiuojamos 12 gyvenamų salų. Didžiausios jų yra Išigakis ir Iriomotė.
Jaejama salose yra daug subtropinių augalų rūšių ir mangrovių miškai. Didelė dalis salų teritorijos priklauso Išigakio Iriomotės nacionalinis parkas. Aptinkamos kelios endeminės rūšys, tokios kaip vietinė palmės rūšis (), ir pan.
Prie salų auga koraliniai rifai, ir jos yra mėgstamos įvairių jūrų gyvūnų, tokių kaip rajos, rykliai, , diugonai. Salos mėgstamos ir paukščių.
Čia auginamos cukranendrės ir ananasai.
Administracija
Salose yra trys savivaldybės: Išigakio miestas, Taketomio ir Jonagunio miesteliai. su administraciniu centru Taketomyje apima du pastaruosius (t. y. visas Jaejamos salas išskyrus Išigakį). Iš Išigakio dar administruojamos ir Senkaku salos).
- Jaejama salos ()
- Išigakio miestas
- Išigakis (Ishigaki-jima)
- :
-
- (Aragusuku-jima)
- Hateruma (Hateruma-jima)
- Iriomotė (Iriomote-jima)
- (Kayama-jima)
- (Kohama-jima)
- (Kuroshima)
- (Sotobanari-jima) (negyvenama)
- Taketomis (Taketomi-jima)
- (Yubu-jima)
- (Hatoma-jima)
-
- Jonagunis (Yonaguni-jima)
-
- Išigakio miestas
Istorija
| Riūkiū istorija |
| Hokudzanas, Čiūdzanas, Nandzanas |
| Riūkiū karalystė |
| (Šio dinastija) |
| Japonijos valstybė |
| (, Okinavos prefektūra) |
| Japonija () |
| Istoriniai regionai: |
| Amamis, Okinava, Mijakas, Jaejama |
Vietinės legendos pasakoja, kad iš pradžių dievas kūrėjas Šiming Ganaši sukūrė nedidelę Taketomio salą. Vėliau, kartu su kalnų dievu Omoto sukūrė Išigakio salą. Vėliau kartu jie sukūrė likusias Jaejamos salas. Broliai dievai Mal fai r Tal fai išmokė žmones auginti ryžius ir kitų žemdirbystės technikų.
Jaejamos salose randami 27 tūkst. metų senumo žmogaus kaulai, kas rodo, jog salos buvo apgyvendintos nuo labai senų laikų. Maždaug prieš 4000 m. salose susiformavo neolitinė (jap. 下田原期 = しもたばるき), kurios gyventojai gamino keramiką, akmeninius įrankius. Kultūriškai jie buvo nesusiję su tuo metu Japonijos salose klestėjusia Džiomono kultūra, tačiau keramikos, akmeninių kirvių formos rodo sąsajas su Taivano, Filipinų salų gyventojais. Egzistavusi apie 500 metų, ši kultūra nunyko, ir po tu du tūkstantmečius salose nerandami jokie radiniai. Vėliau, IV-XII a. salose susiformavo nauja (jap. 無土器期 = むどきき), kuri ryškiai skyrėsi nuo šiauresnėse Riukiu salose klestėjusios , bet irgi turėjo kultūrinių sąsajų su Filipinais bei Polinezija. Apie šių akmens amžiaus gyventojų lingvistinę priklausomybę duomenų nėra. Jaejamos kalboje beveik nerandama skolinių iš ankstesnių gyventojų kalbų, todėl yra hipotezė, kad šie gyventojai galėjo išmirti iki atsikeliant dabartiniams Jaejamos salų gyventojams.
Apie XII a. į salas iš šiaurės atsikėlė kalbėję gyventojai, kurie atsinešė žemdirbystę, šintoizmo tradicijas. Tačiau su šiauriau susikūrusia Japonijos valstybe šios salos turėjo labai silpną ryšį. Vietoj to formavosi artimi kultūriniai ryšiai su Taivanu, Kinija. Iš šio laikotarpio randama keramikos, porceliano iš Kinijos. Taip pat iš Kinijos atkeliavo kaulių, ožkų, buivolų auginimo tradicijos. Tačiau vietos gyventojai neperėmė rašto sistemos, neintrodukavo budizmo, vietos religija koncentravosi ties garbinimu gamtos šventvietėse (kurios skirtingose salose vadinamos on, ugan, wan, waa).
Dėl ilgos salyno gyventojų izoliacijos Jaejamos salyno gyventojų tapatybė pamažu atsiskyrė nuo likusių Riūkiū salų. Kartu formavosi Jaejamos ir Jonagunio kalbos. Kiekvienoje saloje XII-XIII a. iškilo vietos diduomenė () - gyvenviečių (suku) vadai.
Tuo metu šiaurėje (Okinavos saloje) stiprėjo Riukiu karalystė, kuri plėtė savo hegemoniją į pietus. XV a. pabaigoje Išigakio salos vadas pripažino Riūkiū karalystės hegemoniją ir kelis metus mokėjo jai duoklę. Tačiau 1500 m. jis sukilo prieš valdžią. Dėl to iš atplaukusi armija jėga prijungė salas prie karalystės. 1524 m. salose įkurtas atskiras administracinis vienetas (jap. 蔵元 = くらもと), kurio administracinis centras iš pradžių buvo Taketomio saloje, o vėliau perkeltas į Išigakį. Jaejamos kuramoto sudarė trys savivaldybės (jap. 間切 = まぎり).
XVII a. salose įsigalėjo Japonijos , kuris vietos gyventojus apdėjo mokesčiais. Sustiprėjus Japonijos įtakai, 1614 m. Išigakyje pastatyta pirmoji budistinė šventykla - Išigakio Šiorindžis. Šalia jos išdygo ir šintoistinė maldykla Gongendžis. Mokesčiai labai stipriai spaudė vietos gyventojus. Nuolatinės sausros, potvyniai, cunamiai ir kitos stichinės nelaimės ne kartą baigdavosi badu, ir salų gyventojų per kelis šimtmečius stipriai sumažėjo.
XIX a. viduryje prasidėjus Meidži restauracijai, Jaejamos salos (kaip ir visa Riūkiū karalystės teritorija) pripažintos Japonijai. 1908 m. salos inkorporuotos į Japonijos valstybę kaip atskira savivaldybė. Vėliau čia suformuotos trys savivaldybės.
1940 m. liepos 7 d. salas nusiaubė taifūnas, sugriovęs daugiau nei 700 namų. Antrojo pasaulinio karo metu salos buvo stiprai subombarduotos, o didelę dalį gyventojų gyvybių nusinešė maliarija.
Kultūra
Jonagunio saloje yra Jonagunio monumentas. Jaejamos salose gaminama tradicinė tekstilė: Išigakio , ir . Čia paplitusi Riukiu virtuvė, žymiausias patiekalas - .
Saloms būdinga savita muzikinė tradicija. Čia paplitusi specifinė dainavimo forma , darbo dainos, dainuojamos vyrų ir moterų pakaitomis.
švenčiamas liepos 14 d. Hateruma saloje derliaus festivalis švenčiamas per Obon. Per festivalį vyksta vietinio derlingumo dievo Miruku (Maitrėja) ir jo vaikų (vietiniai vaikai) paradas, šiki šokiai.
Išnašos
- „八重山諸島“ [Yaeyama Islands]. Nihon Rekishi Chimei Taikei (japonų). Tokyo: Shogakukan. 2012. Suarchyvuotas originalas 2007-08-25. Nuoroda tikrinta 2012-12-04.
- „Ishigaki“. Encyclopedia of Japan. Tokyo: Shogakukan. 2012. Suarchyvuotas originalas 2007-08-25. Nuoroda tikrinta 2012-12-31.
- "Yaeyama islands". BirdLife Data Zone. BirdLife International. 2021. Retrieved 6 February 2021.
- „八重山諸島“ [Yaeyama Islands]. Dijitaru Daijisen (japonų). Tokyo: Shogakukan. 2012. Suarchyvuotas originalas 2007-08-25. Nuoroda tikrinta 2012-12-04.
- „Yaeyama Islands“. Encyclopedia of Japan. Tokyo: Shogakukan. 2012. Suarchyvuotas originalas 2007-08-25. Nuoroda tikrinta 2012-12-04.
- „第1 指定離島・島しょ・人口“ (PDF). 離島関係資料（平成24年１月） (japonų). 沖縄県企画部地域・離島課. 2012 m. sausio mėn. pp. 2, 8. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2012-12-13.
- 「考古学からみた現代琉球人の形成」安里進（1996年）『地学雑誌』105巻3号
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jaejama salos, Kas yra Jaejama salos? Ką reiškia Jaejama salos?
Riukiu istorinis regionas Yaima 八重山Salis Japonija Okinava Tautos riukiujieciai Kalba Jaejamos kalbaMiestai Isigakis Jaejama salos jap 八重山諸島 Yaeyama shotō taip pat 八重山列島 Yaeyama rettō jaejam Yaima okinav Eema salynas esantis Japonijos pietvakariu Okinavos prefekturoje Salu plotas yra 591 46 km yra 53 627 gyventojai 2011 m Pavadinimas reiskia daugybe kalnu arba astuoni kalnai Salynas kartu su gretimomis Mijako salomis ir Senkaku salomis grupuojamas į Sakisimos salas Salose nuo seno naudojama atskira jaejamu kalba priskiriama japoninems kalboms Tik Jonagunyje vartojama atskira Jonagunio kalba Nuo XX a placiai vartojama ir japonu kalba Geografija ir gamtaJaejama salos sudaro vulkaniniu Riukiu salu pieciausia atkarpa Jos yra pietvakarius nuo Mijako salu ir į rytus nuo Taivano Tai labiausiai nuo pagrindiniu Japonijos salu nutolusi vieta cia yra pieciausia Hateruma ir labiausiai į vakarus nutolusi Japonijos sala Jonaguni Isigakis yra kulturinis politinis ir ekonominis salyno centras Is viso salyne suskaiciuojamos 12 gyvenamu salu Didziausios ju yra Isigakis ir Iriomote Jaejama salose yra daug subtropiniu augalu rusiu ir mangroviu miskai Didele dalis salu teritorijos priklauso Isigakio Iriomotes nacionalinis parkas Aptinkamos kelios endemines rusys tokios kaip vietine palmes rusis ir pan Prie salu auga koraliniai rifai ir jos yra megstamos įvairiu juru gyvunu tokiu kaip rajos rykliai diugonai Salos megstamos ir pauksciu Cia auginamos cukranendres ir ananasai AdministracijaSalyno zemelapis Salose yra trys savivaldybes Isigakio miestas Taketomio ir Jonagunio miesteliai su administraciniu centru Taketomyje apima du pastaruosius t y visas Jaejamos salas isskyrus Isigakį Is Isigakio dar administruojamos ir Senkaku salos Jaejama salos Isigakio miestas Isigakis Ishigaki jima Aragusuku jima Hateruma Hateruma jima Iriomote Iriomote jima Kayama jima Kohama jima Kuroshima Sotobanari jima negyvenama Taketomis Taketomi jima Yubu jima Hatoma jima Jonagunis Yonaguni jima IstorijaRiukiu istorijaHokudzanas Ciudzanas NandzanasRiukiu karalyste Sio dinastija Japonijos valstybe Okinavos prefektura Japonija Istoriniai regionai Amamis Okinava Mijakas Jaejama Vietines legendos pasakoja kad is pradziu dievas kurejas Siming Ganasi sukure nedidele Taketomio sala Veliau kartu su kalnu dievu Omoto sukure Isigakio sala Veliau kartu jie sukure likusias Jaejamos salas Broliai dievai Mal fai r Tal fai ismoke zmones auginti ryzius ir kitu zemdirbystes techniku Jaejamos salose randami 27 tukst metu senumo zmogaus kaulai kas rodo jog salos buvo apgyvendintos nuo labai senu laiku Mazdaug pries 4000 m salose susiformavo neolitine jap 下田原期 しもたばるき kurios gyventojai gamino keramika akmeninius įrankius Kulturiskai jie buvo nesusije su tuo metu Japonijos salose klestejusia Dziomono kultura taciau keramikos akmeniniu kirviu formos rodo sasajas su Taivano Filipinu salu gyventojais Egzistavusi apie 500 metu si kultura nunyko ir po tu du tukstantmecius salose nerandami jokie radiniai Veliau IV XII a salose susiformavo nauja jap 無土器期 むどきき kuri ryskiai skyresi nuo siauresnese Riukiu salose klestejusios bet irgi turejo kulturiniu sasaju su Filipinais bei Polinezija Apie siu akmens amziaus gyventoju lingvistine priklausomybe duomenu nera Jaejamos kalboje beveik nerandama skoliniu is ankstesniu gyventoju kalbu todel yra hipoteze kad sie gyventojai galejo ismirti iki atsikeliant dabartiniams Jaejamos salu gyventojams Misiagi on vietos sintoizmo maldykla Apie XII a į salas is siaures atsikele kalbeje gyventojai kurie atsinese zemdirbyste sintoizmo tradicijas Taciau su siauriau susikurusia Japonijos valstybe sios salos turejo labai silpna rysį Vietoj to formavosi artimi kulturiniai rysiai su Taivanu Kinija Is sio laikotarpio randama keramikos porceliano is Kinijos Taip pat is Kinijos atkeliavo kauliu ozku buivolu auginimo tradicijos Taciau vietos gyventojai nepereme rasto sistemos neintrodukavo budizmo vietos religija koncentravosi ties garbinimu gamtos sventvietese kurios skirtingose salose vadinamos on ugan wan waa Del ilgos salyno gyventoju izoliacijos Jaejamos salyno gyventoju tapatybe pamazu atsiskyre nuo likusiu Riukiu salu Kartu formavosi Jaejamos ir Jonagunio kalbos Kiekvienoje saloje XII XIII a iskilo vietos diduomene gyvenvieciu suku vadai Furusutobaru tvirtove is kurios valde Ojake Akahacis Tuo metu siaureje Okinavos saloje stiprejo Riukiu karalyste kuri plete savo hegemonija į pietus XV a pabaigoje Isigakio salos vadas pripazino Riukiu karalystes hegemonija ir kelis metus mokejo jai duokle Taciau 1500 m jis sukilo pries valdzia Del to is atplaukusi armija jega prijunge salas prie karalystes 1524 m salose įkurtas atskiras administracinis vienetas jap 蔵元 くらもと kurio administracinis centras is pradziu buvo Taketomio saloje o veliau perkeltas į Isigakį Jaejamos kuramoto sudare trys savivaldybes jap 間切 まぎり XVII a salose įsigalejo Japonijos kuris vietos gyventojus apdejo mokesciais Sustiprejus Japonijos įtakai 1614 m Isigakyje pastatyta pirmoji budistine sventykla Isigakio Siorindzis Salia jos isdygo ir sintoistine maldykla Gongendzis Mokesciai labai stipriai spaude vietos gyventojus Nuolatines sausros potvyniai cunamiai ir kitos stichines nelaimes ne karta baigdavosi badu ir salu gyventoju per kelis simtmecius stipriai sumazejo XIX a viduryje prasidejus Meidzi restauracijai Jaejamos salos kaip ir visa Riukiu karalystes teritorija pripazintos Japonijai 1908 m salos inkorporuotos į Japonijos valstybe kaip atskira savivaldybe Veliau cia suformuotos trys savivaldybes 1940 m liepos 7 d salas nusiaube taifunas sugrioves daugiau nei 700 namu Antrojo pasaulinio karo metu salos buvo stiprai subombarduotos o didele dalį gyventoju gyvybiu nusinese maliarija KulturaMinsa audimas Jonagunio saloje yra Jonagunio monumentas Jaejamos salose gaminama tradicine tekstile Isigakio ir Cia paplitusi Riukiu virtuve zymiausias patiekalas Saloms budinga savita muzikine tradicija Cia paplitusi specifine dainavimo forma darbo dainos dainuojamos vyru ir moteru pakaitomis svenciamas liepos 14 d Hateruma saloje derliaus festivalis svenciamas per Obon Per festivalį vyksta vietinio derlingumo dievo Miruku Maitreja ir jo vaiku vietiniai vaikai paradas siki sokiai Isnasos 八重山諸島 Yaeyama Islands Nihon Rekishi Chimei Taikei japonu Tokyo Shogakukan 2012 Suarchyvuotas originalas 2007 08 25 Nuoroda tikrinta 2012 12 04 Ishigaki Encyclopedia of Japan Tokyo Shogakukan 2012 Suarchyvuotas originalas 2007 08 25 Nuoroda tikrinta 2012 12 31 Yaeyama islands BirdLife Data Zone BirdLife International 2021 Retrieved 6 February 2021 八重山諸島 Yaeyama Islands Dijitaru Daijisen japonu Tokyo Shogakukan 2012 Suarchyvuotas originalas 2007 08 25 Nuoroda tikrinta 2012 12 04 Yaeyama Islands Encyclopedia of Japan Tokyo Shogakukan 2012 Suarchyvuotas originalas 2007 08 25 Nuoroda tikrinta 2012 12 04 第1 指定離島 島しょ 人口 PDF 離島関係資料 平成24年１月 japonu 沖縄県企画部地域 離島課 2012 m sausio men pp 2 8 Suarchyvuotas originalas PDF 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2012 12 13 考古学からみた現代琉球人の形成 安里進 1996年 地学雑誌 105巻3号