Jadvyga Gervytė Tvarijonavičienė 1938 m gegužės 18 d Žliobiškiuose Viešintų valsčius 2016 m kovo 3 d Vilniuje Lietuvos d
Jadvyga Gervytė Tvarijonavičienė

Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė (1938 m. gegužės 18 d. Žliobiškiuose, Viešintų valsčius – 2016 m. kovo 3 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė tekstilininkė.
Biografija
Gimė ūkininkų ir amatininkų šeimoje, kuri turėjo 30 hektarų žemės. Augo keturių vaikų šeimoje, Žliobiškiuose. 1946–1948 m. mokėsi Sedeikių pradinėje mokykloje Pelyšos dvare, kol tėvai, vengdami gresiančios tremties į Sibirą, 1948 m. persikėlė į Vilnių.
1948–1957 m. baigė Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, papildomai mokėsi piešimo. 1964 m. baigė Lietuvos dailės instituto Tekstilės fakultetą. Mokytojai – Juozas Balčikonis, Vladas Daujotas. 1964–1974 m. dirbo Panevėžio „Lino“, Vilniaus „Dailės“ kombinatuose.
Palaidota Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
Sukūrė dekoratyvinių audinių projektų pramoninei gamybai, sienų ir grindų rištinių kilimų, , gobelenų („Žalias langas“ 1970 m., „Ryto rasos“ 1974 m., „Ruduo“ 1978, „Obuoliai“ 1982 m.), monumentalių dekoratyvinių gobelenų visuomeninių pastatų interjerams („Laukai laukeliai“ 1976 m., Satkūnų kultūros namuose, Panevėžio raj., „Lietuva“, sanatorijoje „Lietuva“, Druskininkai 1980 m., „Tulpės“ Klaipėdos santuokų rūmuose, 1985 m., „Vėliavos“ su N. Žeberskyte, radijo gamykloje „Banga“ Kaune 1988–1989 m.). Viena pirmųjų pradėjo austi smulkiąją tekstilę, naudojo , aplikacijos, pynimo technikas. Dešimtame dešimtmetyje gobeleno technika išaudė 6 liturgines vėliavas Vilniaus arkikatedrai ir Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčiai, išsiuvinėjo 20 vėliavų Lietuvos miestų savivaldybėms, draugijoms. Nuo 1964 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Šaltiniai
- Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė anykstenai.lt
- . Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jadvyga Gervytė Tvarijonavičienė, Kas yra Jadvyga Gervytė Tvarijonavičienė? Ką reiškia Jadvyga Gervytė Tvarijonavičienė?
Jadvyga Gervyte Tvarijonaviciene 1938 m geguzes 18 d Zliobiskiuose Viesintu valscius 2016 m kovo 3 d Vilniuje Lietuvos dailininke tekstilininke BiografijaGime ukininku ir amatininku seimoje kuri turejo 30 hektaru zemes Augo keturiu vaiku seimoje Zliobiskiuose 1946 1948 m mokesi Sedeikiu pradineje mokykloje Pelysos dvare kol tevai vengdami gresiancios tremties į Sibira 1948 m persikele į Vilniu 1948 1957 m baige Vilniaus Antano Vienuolio vidurine mokykla papildomai mokesi piesimo 1964 m baige Lietuvos dailes instituto Tekstiles fakulteta Mokytojai Juozas Balcikonis Vladas Daujotas 1964 1974 m dirbo Panevezio Lino Vilniaus Dailes kombinatuose Palaidota Vilniaus Rokantiskiu kapinese KurybaSukure dekoratyviniu audiniu projektu pramoninei gamybai sienu ir grindu ristiniu kilimu gobelenu Zalias langas 1970 m Ryto rasos 1974 m Ruduo 1978 Obuoliai 1982 m monumentaliu dekoratyviniu gobelenu visuomeniniu pastatu interjerams Laukai laukeliai 1976 m Satkunu kulturos namuose Panevezio raj Lietuva sanatorijoje Lietuva Druskininkai 1980 m Tulpes Klaipedos santuoku rumuose 1985 m Veliavos su N Zeberskyte radijo gamykloje Banga Kaune 1988 1989 m Viena pirmuju pradejo austi smulkiaja tekstile naudojo aplikacijos pynimo technikas Desimtame desimtmetyje gobeleno technika isaude 6 liturgines veliavas Vilniaus arkikatedrai ir Vilniaus Sv arkangelo Rapolo baznyciai issiuvinejo 20 veliavu Lietuvos miestu savivaldybems draugijoms Nuo 1964 m dalyvavo parodose Lietuvoje ir uzsienyje SaltiniaiJadvyga Gervyte Tvarijonaviciene anykstenai lt Jadvyga Gervyte Tvarijonaviciene Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 615 psl