Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Petromyzon marinus Apsauga 1 E Prie išnykimo ribosJūrinė nėgė Petromyzon marinus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai
Jūrinė nėgė
| Petromyzon marinus Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Petromyzon marinus Linnaeus, 1758 |
Jūrinė nėgė (Petromyzon marinus) – nėginių (Petromyzonidae) šeimos primityvus vandens stuburinis gyvūnas, priklausantis bežandžių antklasiui.
Kūnas ilgas, cilindriškas. Viršutinė kūno dalis žalsva su tamsiomis ir balkšvomis dėmėmis. Pilvas baltas. Viršutinėje žiočių plokštelėje 2 stambūs, pamatais susilietę dantys, apatinėje – 7-8; kraštiniai turi po 2 viršūnes. Burnoje yra daug koncentriškai išsidėsčiusių aštrių dantų. Ties galva yra 7 poros žiauninių angelių. Kūno ilgis iki 1 m, svoris iki 3 kg. Vidutinis kūno ilgis 60-75 cm, o svoris 0,7-1 kg. Subręsta 8-9 metų, kai kūno ilgis pasiekia 60 cm.
Paplitusios Šiaurės Atlante, taip pat Baltijos jūroje. Lietuvoje sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Praeivės, neršti iš Baltijos į gėlus vandenis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Neršia pavasarį, ant smėlėto grunto. Vislumas – daugiau kaip 200 tūkst. ikrelių. Jie lipnūs, elipsiški, gelsvai pilki, neskaidrūs, apie 1 mm. Embrionai vystosi 8-10 parų. Išsiritusios lervos būna ~5 mm ilgio, skaidrios, panašios į kirmėles, galvinė kūno dalis kiek storesnė. Trynio maišelis cilindro formos, užima 4/5 kūno ilgio. Turi plaukiojamąją plėvę. Galva maža, akys apaugusios oda. Burna yra apsuptya ūselių. Rezorbavusis trynio maišeliui, liemeninės ir uodeginės kūno dalies aukštis suvienodėja, sunyksta plaukiojamoji plėvė. Aplink burną išsivysto lūpos, viršutinioji būna ilga ir nulinkusi. Tokios lervos vadinamos vingiliais. Jų akys geriau išsivysčiusios, nors iki metamorfozės pabaigos būna po oda. Žiauninės angelės išsidėsčiusios vagelėse. Vingiliai kelerius metus gyvena įsirausę upių ar ežerų dumble. Minta mikroorganizmais ir . Baigiantis metamorfozei kūno ilgis pasiekia 20 cm, jos pasidaro panašios į suaugusius individus, migruoja į jūrą ir pradeda parazituoti.
Suaugusios nėgės minta vandens gyvūnų (ryklių, kitų žuvų, banginių) krauju, kartais bestuburiais. Neršdamos nesimaitina. Po neršto žūva.
Literatūra
- Virbickas J., Lietuvos žuvys. Vilnius: Mokslas, 1986. 12 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jūrinė nėgė, Kas yra Jūrinė nėgė? Ką reiškia Jūrinė nėgė?
Petromyzon marinus Apsauga 1 E Prie isnykimo ribosJurine nege Petromyzon marinus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Bezandziai Agnatha Klase Neginiai apskritaziomeniai Cephalaspidomorphi Burys Neges Petromyzoniformes Seima Negines Petromyzonidae Gentis Jurines neges Petromyzon Rusis Jurine nege Petromyzon marinus BinomasPetromyzon marinus Linnaeus 1758 Jurine nege Petromyzon marinus neginiu Petromyzonidae seimos primityvus vandens stuburinis gyvunas priklausantis bezandziu antklasiui Kunas ilgas cilindriskas Virsutine kuno dalis zalsva su tamsiomis ir balksvomis dememis Pilvas baltas Virsutineje ziociu ploksteleje 2 stambus pamatais susiliete dantys apatineje 7 8 krastiniai turi po 2 virsunes Burnoje yra daug koncentriskai issidesciusiu astriu dantu Ties galva yra 7 poros ziauniniu angeliu Kuno ilgis iki 1 m svoris iki 3 kg Vidutinis kuno ilgis 60 75 cm o svoris 0 7 1 kg Subresta 8 9 metu kai kuno ilgis pasiekia 60 cm Paplitusios Siaures Atlante taip pat Baltijos juroje Lietuvoje sugaunama Kursiu mariose ir Nemuno deltoje Praeives nersti is Baltijos į gelus vandenis Rusis įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Jurines neges Nersia pavasarį ant smeleto grunto Vislumas daugiau kaip 200 tukst ikreliu Jie lipnus elipsiski gelsvai pilki neskaidrus apie 1 mm Embrionai vystosi 8 10 paru Issiritusios lervos buna 5 mm ilgio skaidrios panasios į kirmeles galvine kuno dalis kiek storesne Trynio maiselis cilindro formos uzima 4 5 kuno ilgio Turi plaukiojamaja pleve Galva maza akys apaugusios oda Burna yra apsuptya useliu Rezorbavusis trynio maiseliui liemenines ir uodegines kuno dalies aukstis suvienodeja sunyksta plaukiojamoji pleve Aplink burna issivysto lupos virsutinioji buna ilga ir nulinkusi Tokios lervos vadinamos vingiliais Ju akys geriau issivysciusios nors iki metamorfozes pabaigos buna po oda Ziaunines angeles issidesciusios vagelese Vingiliai kelerius metus gyvena įsirause upiu ar ezeru dumble Minta mikroorganizmais ir Baigiantis metamorfozei kuno ilgis pasiekia 20 cm jos pasidaro panasios į suaugusius individus migruoja į jura ir pradeda parazituoti Suaugusios neges minta vandens gyvunu rykliu kitu zuvu banginiu krauju kartais bestuburiais Nersdamos nesimaitina Po nersto zuva LiteraturaVirbickas J Lietuvos zuvys Vilnius Mokslas 1986 12 psl Vikiteka Jurine nege vaizdine ir garsine medziaga