Izidorius Kraunaitis

Izidorius Eduardas Kraunaitis (1899 m. rugsėjo 25 d. Novosiolka, Širvintų valsčius – 1964 m. birželio 30 d. , Niujorko valstija) – Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas.

Biografija

Nuo 1919 m. kovo mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. Dalyvavo kovose su Sovietų Rusijos Raudonąją armiją, bermontininkais. 1920 m. spalio mėn. baigęs karo mokyklą, dalyvavo nepriklausomybės kovose su Lenkijos kariniais daliniais prie Širvintų ir Giedraičių. 1923 m. sausio mėn. Klaipėdos sukilimo dalyvis. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, 1926 m. baigė , o 1927 m. aukštesniąją kavalerijos karininkų mokyklą Prancūzijoje.

1933–1934 m. ir 1937–1939 m. – Kavalerijos štabo viršininkas, 1934–1935 m. 2-ojo ulonų pulko vadas. 1937 m. baigė Prancūzijos Generalinio štabo akademiją. 1938 m. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo pulkininkas. 1939–1940 m. Husarų pulko vadas. Nuo 1938 m. dėstė Karininkų kursuose.

TSRS okupavus Lietuvą nuo 1940 m. birželio mėn. kavalerijos inspektorius, nuo 1940 m. gruodžio – Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos štabo viršininkas. 1940 pab. nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Prasidėjus TSRS-Vokietijos karui grįžo į Lietuvą. 1941–1942 m. Lietuvos savisaugos dalinių Vilniaus apygardos vadas, Lietuvos aktyvistų fronto ir Lietuvos laisvės armijos veikėjas.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, dirbo vokiečių žvalgybos mokyklose Rytų Prūsijoje. 1949 m. išvyko į JAV.

Parašė darbų apie kavaleriją, tarp jų „Kavalerijos taktika“ (1932 m.).

Įvertinimas

• 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
• 1928 m. Gedimino 4 laipsnio ordinas
• 1938 m. Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas

Šaltiniai

1. Kazimieras Tamašauskas Izidorius Kraunaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 2006 psl., 740 psl.