Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Ivanas fon Ofenbergas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ivanas fon Ofenbergas rus. Иван Петрович фон Оффенберг | |
---|---|
Ofenberggų herbas | |
Gimė | 1792 m. |
Mirė | 1872 m. vasario 18 d. (~80 metų) Mintauja |
Tėvai | tėvas Piotras Georgas fon Ofenbergas |
Sutuoktinis (-ė) | Jekaterina Fiodorovna fo Ofenberg (Repnina) (1804—1852) |
Vaikai | Piotras (generolas majoras), Fiodoras (pulkininkas), Julija. |
Veikla | Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos generolas |
Ivanas fon Ofenbergas (rus. Иван Петрович фон Оффенберг; 1792–1870) – Rusijos kavalerijos generolas, žinomas karinis pedagogas.
Biografija
Ivanas fon Ofenbergas gimė 1792 m. buvo jaunesnysis Kuršo barono Piotro Georgo fon Ofenebergo ir jo žmonos Julijos forn Ofenberg (mergautinė pavardė Korf) sūnus. Turėjo vyresnįjį brolį Fiodorą fon Ofenerbgą, kuris vėliau irgi tapo kavalerijos generolu. Ivanas mokėsi namuose, o 1807 m. įstojo į karo tarnybą ir tapo Pskovo 2-ojo leibgvardijos pulko junkeriu.
1809 m. gavo praporščiko laipsnį. 1811 m. pervestas į Sibiro ulonų pulką, kuriame, vadovaudamas eskadronui, dalyvavo 1812 m. Prancūzijos-Rusijos kare. Už narsą ir sumanumą Smolensko mūšyje apdovanotas 4-to laipsnio , Borodino mūšyje – 4-to laipsnio . Už veiklą prie Možaisko ir Tarutino mūšyje pakeltas į štabsrotmistrus, o po Viazmos mūšio – į rotmistrus. Borodino mūšyje buvo sužeistas, bet liko rikiuotėje.
Rusijos kariuomenės žygiuose prieš Napoleoną Šeštosios koalicijos karo metu dalyvavo ne viename mūšyje. 1813 m. Leipcigo mūšyje prancūzų kavalerijos atakų metu po Ofenbergu buvo nukauti du žirgai, jis buvo sužeistas, bet iki mūšio pabaigos liko balne. Už šį mūšį Ofenbergas buvo apdovanotas 2-to laipsnioi šv. Anos ordinu, už pasižymėjimą prie Hamburgo apdovanotas auksiniu kardu „Už narsą“.
Rusijos kariuomenei grįžus iš užsienio 1815 m. kovo 1 d. Ofenbergą perkėlė į leibgvardijos Raitųjų jėgerių pulką. Po metų paskyrė generolo majoro Aleksandro Benkendorfo adjutantu ir perkėlė į leibgvardijos husarų pulką. 1819 m. balandžio 24 d. pakeltas į pulkininkus. 1923 m. sausio 29 d. paskirtas Jamburgo 14-ojo ulonų pulko vadu. 1828 m. kovo 25 d. pakeltas į generolus majorus ir paskirtas į 1-osios ulonų divizijos viršininko štabą.
1830 m. rugpjūčio 2 d. paskirtas šios divizijos 2-osios brigados vadu, kuriai vadovaudamas dalyvavo Lenkijos sukilimo malšinime. Vadovaudamas grafo K. Kreico korpuso avangardui prie Vilniaus sumušė Juzefo Dembinskio būrį, iki Prūsijos persekiojo Antaną Gelgaudą. Už pasižymėjimą Varšuvos šturme buvo apdovanotas auksiniu kardu „Už narsą“ su deimantais. Veikiančios armijos Vyriausiojo štabo viršininkas generolas adjutantas K. Tolis 1831 m. taip charakterizavo baroną Ofenbergą: „Gali būti puikiu divizijos vadu; geba vadovauti didelėms kavalerijos masėms. Pasižymi labai geru kariniu ir bendruoju išsilavinimu. Narsus, drąsus, ryžtingas. Kariuomenėje palaiko tvarką ir discipliną.“
1832 m. kovo 20 d. paskirtas leibgvardijos Raitųjų jėgerių pulko vadu, o netrukus paskirtas 2-osios lengvosios kavalerijos divizijos 1-osios brigados vadu, paliekant vadovauti ir pulkui. 1835 m. balandžio 18 d. paskirtas 3-iosios dragūnų kavalerijos divizijos viršininku. Šiai divizijai vadovavo virš 15 metų. 1837 m. pakeltas į generolus leitenantus.
1848-1849 m. Vengrijos revoliucijos metu dalyvavo 1849 m. žygyje į Vengriją, vadovavo grafo F. Ridigerio korpuso avangardui. Pasižymėjo kovos veiksmuose liepos 3 d. prie Dukos kaimo ir liepos 5 d. prie Vaiceno miesto (dabar Vacas), už ką buvo apdovanotas .
Sugrįžęs iš Vengrijos žygio Ofenbergas netrukus buvo paskirtas 2-ojo rezervinio kavalerijos korpuso vadu, o 1851 m. gruodžio 6 d. gavo kavalerijos generolo laipsnį. Gruodžio 31 d. buvo paskirtas Karo tarybos nariu. 1856 m. lapkričio 8 d. vėl buvo paskirtas korpuso vadu, šį sykį naujai suformuoto atskirojo rezervinio kavalerijos korpuso, kuriam vadovavo 6 metus iki jo panaikinimo. Korpuse buvo siekiama įvesti ir patikrinti vieningas rikiuotės, administracines, ūkines ir disciplinarines taisykles. Vadovaudamas korpusui Ofenbergas pasireiškė kaip žymus administratorius, karinis pedagogas, pavyzdinis kavalerijos vadas. Ofenbergas kavaleriją laikė, „iš vienos pusės, baisiu kūju, kuris gali nušluoti nuo žemės paviršiaus bet kurią kariuomenę, kaip ginkluota ji bebūtų, iš antros pusės, armijos akimis, ausimis ir rankomis, be kurių ji pusiau lavonas“. Jis teigė, kad „gera kavalerija gali veikti bet kokiomis sąlygomis, kad tik jos vadai gebėtų ir norėtų“. Reikalavo, kad kavalerijos karininkai išmanytų karo istoriją: „Ji sužadina susidomėjimą, norą, mintį ir vaizuotę... Koks gali būti kavaleristas, o ypač partizanas, be minties, vaizduotės, fantazijos. Kavalerija yra dvasios ginklas, o dvasios negali būti be tradicijos.“ Viena svarbiausių tradicijų jis laikė pasididžiavimą dalinio munduru: „Kavalerijos pulkai tyri ryškiai skirtis mundurais <...> Mundurai turi būti gražūs, kad kiekvienas kareivis ir karininkas juos mėgtų, prisirištų prie jų.“
1859 m. rugsėjo 26 d. buvo apdovanotas 1-o laipsnio šv. Vladimiro ordinu su kalavijais. 1861 m. rugpjūčio 17 d. paskirtas Lietuvos 5-ojo ulonų pulko šefu, o lapkričio 13 d. – antruoju šefu.
Jojimą manieže Ofenbergas laikė „ne tikslu, o priemone, mokykla, be kurios karininkas negali nei išmokti šauniai ir bebaimiškai joti, nei suprasti arklių išjodinėjimo paslapčių, nei sužinoti, kaip kareivius mokyti jodinėti“. Ofenbergo mintys, nurodymai ir patarimai šiuo klausimu buvo išdėstyti jo 1862 m. gegužės 20 d. įsakyme korpusui, taip pat jo „Remontinio arklio išjodinėjimo vadove“ (Наставление для выездки ремонтной лошади), kuris buvo išleistas 1870 m.
Ofenbergas pirmasis Rusijos armijoje įvedė karininkų lenktynes dėl prizų (o vėliau jis ėmė organizuoti lenktynes ir žemesniųjų rangų kareiviams). Jis vėl ėmė naudoti užmirštą įstatymą apie rikiuotės žirgų perdavimą kavalerijos karininkams, pasirūpino, kad karininkai gautų lėšų pašarams ir ir kad būtų kaupiamas karininkų kapitalas remontui (žirgų atnaujinimui). Rūpindamasis kavalerijos aprūpinimu tarnybai parengtais karininkais, Ofenbergas įvedė jų lauko komandiruotes, reikalavo, kad jie mokėtų iš akies daryti karines vietovės nuotraukas, gerai suvoktų ir skaitytų žemėlapius. 1858 m. Jelizavetgrade (dabar Kropivnyckis Ukrainoje) įsteigė Jelizavetgrado kavalerijos mokyklą. Sukūrė detalias mokymo priemones „Užsiėmimų kavalerijoje vedimo instrukcija“ ir „Rezervinių eskadronų vadovas“, kuriose buvo nusakyta, kaip mokyti rekrutus ir išjodinėti remontinius arklius.
1862 m. išformavus suvestinį kavalerijos korpusą Ofenbergas buvo paskirtas kavalerijos inspektoriumi, taip pat liko Karinės tarybos nariu.
Baronas I. fon Ofenbergas mirė 1870 m. vasario 18 d.
Nuorodos
- Военная энциклопедия / Под ред. В. Ф. Новицкого и др.. – СПб.: т-во И. В. Сытина, 1911–1915. – Т. 17.
- Генерал от кавалерии барон И. П. Оффенберг 2-й и наша армейская кавалерия под его начальством с 1856 по 1862 г. Из воспоминаний отставного кавалериста. Киев, 1891
- Некрологи:
- «Русский инвалид», 1870 г., № 58
- «Иллюстрированная газета», 1870 № 12
- Русский биографический словарь: В 25 т. / под наблюдением А. А. Половцова. 1896–1918.
- Федорченко В. И. Свита Российских императоров. Книга 2. М–Я. М., 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ivanas fon Ofenbergas, Kas yra Ivanas fon Ofenbergas? Ką reiškia Ivanas fon Ofenbergas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Ivanas fon Ofenbergas rus Ivan Petrovich fon OffenbergOfenberggu herbasGime 1792 m Mire 1872 m vasario 18 d 80 metu MintaujaTevai tevas Piotras Georgas fon OfenbergasSutuoktinis e Jekaterina Fiodorovna fo Ofenberg Repnina 1804 1852 Vaikai Piotras generolas majoras Fiodoras pulkininkas Julija Veikla Rusijos imperijos kariuomenes kavalerijos generolas Ivanas fon Ofenbergas rus Ivan Petrovich fon Offenberg 1792 1870 Rusijos kavalerijos generolas zinomas karinis pedagogas BiografijaIvanas fon Ofenbergas gime 1792 m buvo jaunesnysis Kurso barono Piotro Georgo fon Ofenebergo ir jo zmonos Julijos forn Ofenberg mergautine pavarde Korf sunus Turejo vyresnįjį brolį Fiodora fon Ofenerbga kuris veliau irgi tapo kavalerijos generolu Ivanas mokesi namuose o 1807 m įstojo į karo tarnyba ir tapo Pskovo 2 ojo leibgvardijos pulko junkeriu 1809 m gavo praporsciko laipsnį 1811 m pervestas į Sibiro ulonu pulka kuriame vadovaudamas eskadronui dalyvavo 1812 m Prancuzijos Rusijos kare Uz narsa ir sumanuma Smolensko musyje apdovanotas 4 to laipsnio Borodino musyje 4 to laipsnio Uz veikla prie Mozaisko ir Tarutino musyje pakeltas į stabsrotmistrus o po Viazmos musio į rotmistrus Borodino musyje buvo suzeistas bet liko rikiuoteje Rusijos kariuomenes zygiuose pries Napoleona Sestosios koalicijos karo metu dalyvavo ne viename musyje 1813 m Leipcigo musyje prancuzu kavalerijos ataku metu po Ofenbergu buvo nukauti du zirgai jis buvo suzeistas bet iki musio pabaigos liko balne Uz sį musį Ofenbergas buvo apdovanotas 2 to laipsnioi sv Anos ordinu uz pasizymejima prie Hamburgo apdovanotas auksiniu kardu Uz narsa Rusijos kariuomenei grįzus is uzsienio 1815 m kovo 1 d Ofenberga perkele į leibgvardijos Raituju jegeriu pulka Po metu paskyre generolo majoro Aleksandro Benkendorfo adjutantu ir perkele į leibgvardijos husaru pulka 1819 m balandzio 24 d pakeltas į pulkininkus 1923 m sausio 29 d paskirtas Jamburgo 14 ojo ulonu pulko vadu 1828 m kovo 25 d pakeltas į generolus majorus ir paskirtas į 1 osios ulonu divizijos virsininko staba 1830 m rugpjucio 2 d paskirtas sios divizijos 2 osios brigados vadu kuriai vadovaudamas dalyvavo Lenkijos sukilimo malsinime Vadovaudamas grafo K Kreico korpuso avangardui prie Vilniaus sumuse Juzefo Dembinskio burį iki Prusijos persekiojo Antana Gelgauda Uz pasizymejima Varsuvos sturme buvo apdovanotas auksiniu kardu Uz narsa su deimantais Veikiancios armijos Vyriausiojo stabo virsininkas generolas adjutantas K Tolis 1831 m taip charakterizavo barona Ofenberga Gali buti puikiu divizijos vadu geba vadovauti didelems kavalerijos masems Pasizymi labai geru kariniu ir bendruoju issilavinimu Narsus drasus ryztingas Kariuomeneje palaiko tvarka ir disciplina 1832 m kovo 20 d paskirtas leibgvardijos Raituju jegeriu pulko vadu o netrukus paskirtas 2 osios lengvosios kavalerijos divizijos 1 osios brigados vadu paliekant vadovauti ir pulkui 1835 m balandzio 18 d paskirtas 3 iosios dragunu kavalerijos divizijos virsininku Siai divizijai vadovavo virs 15 metu 1837 m pakeltas į generolus leitenantus 1848 1849 m Vengrijos revoliucijos metu dalyvavo 1849 m zygyje į Vengrija vadovavo grafo F Ridigerio korpuso avangardui Pasizymejo kovos veiksmuose liepos 3 d prie Dukos kaimo ir liepos 5 d prie Vaiceno miesto dabar Vacas uz ka buvo apdovanotas Sugrįzes is Vengrijos zygio Ofenbergas netrukus buvo paskirtas 2 ojo rezervinio kavalerijos korpuso vadu o 1851 m gruodzio 6 d gavo kavalerijos generolo laipsnį Gruodzio 31 d buvo paskirtas Karo tarybos nariu 1856 m lapkricio 8 d vel buvo paskirtas korpuso vadu sį sykį naujai suformuoto atskirojo rezervinio kavalerijos korpuso kuriam vadovavo 6 metus iki jo panaikinimo Korpuse buvo siekiama įvesti ir patikrinti vieningas rikiuotes administracines ukines ir disciplinarines taisykles Vadovaudamas korpusui Ofenbergas pasireiske kaip zymus administratorius karinis pedagogas pavyzdinis kavalerijos vadas Ofenbergas kavalerija laike is vienos puses baisiu kuju kuris gali nusluoti nuo zemes pavirsiaus bet kuria kariuomene kaip ginkluota ji bebutu is antros puses armijos akimis ausimis ir rankomis be kuriu ji pusiau lavonas Jis teige kad gera kavalerija gali veikti bet kokiomis salygomis kad tik jos vadai gebetu ir noretu Reikalavo kad kavalerijos karininkai ismanytu karo istorija Ji suzadina susidomejima nora mintį ir vaizuote Koks gali buti kavaleristas o ypac partizanas be minties vaizduotes fantazijos Kavalerija yra dvasios ginklas o dvasios negali buti be tradicijos Viena svarbiausiu tradiciju jis laike pasididziavima dalinio munduru Kavalerijos pulkai tyri ryskiai skirtis mundurais lt gt Mundurai turi buti grazus kad kiekvienas kareivis ir karininkas juos megtu prisiristu prie ju 1859 m rugsejo 26 d buvo apdovanotas 1 o laipsnio sv Vladimiro ordinu su kalavijais 1861 m rugpjucio 17 d paskirtas Lietuvos 5 ojo ulonu pulko sefu o lapkricio 13 d antruoju sefu Jojima manieze Ofenbergas laike ne tikslu o priemone mokykla be kurios karininkas negali nei ismokti sauniai ir bebaimiskai joti nei suprasti arkliu isjodinejimo paslapciu nei suzinoti kaip kareivius mokyti jodineti Ofenbergo mintys nurodymai ir patarimai siuo klausimu buvo isdestyti jo 1862 m geguzes 20 d įsakyme korpusui taip pat jo Remontinio arklio isjodinejimo vadove Nastavlenie dlya vyezdki remontnoj loshadi kuris buvo isleistas 1870 m Ofenbergas pirmasis Rusijos armijoje įvede karininku lenktynes del prizu o veliau jis eme organizuoti lenktynes ir zemesniuju rangu kareiviams Jis vel eme naudoti uzmirsta įstatyma apie rikiuotes zirgu perdavima kavalerijos karininkams pasirupino kad karininkai gautu lesu pasarams ir ir kad butu kaupiamas karininku kapitalas remontui zirgu atnaujinimui Rupindamasis kavalerijos aprupinimu tarnybai parengtais karininkais Ofenbergas įvede ju lauko komandiruotes reikalavo kad jie moketu is akies daryti karines vietoves nuotraukas gerai suvoktu ir skaitytu zemelapius 1858 m Jelizavetgrade dabar Kropivnyckis Ukrainoje įsteige Jelizavetgrado kavalerijos mokykla Sukure detalias mokymo priemones Uzsiemimu kavalerijoje vedimo instrukcija ir Rezerviniu eskadronu vadovas kuriose buvo nusakyta kaip mokyti rekrutus ir isjodineti remontinius arklius 1862 m isformavus suvestinį kavalerijos korpusa Ofenbergas buvo paskirtas kavalerijos inspektoriumi taip pat liko Karines tarybos nariu Baronas I fon Ofenbergas mire 1870 m vasario 18 d NuorodosVoennaya enciklopediya Pod red V F Novickogo i dr SPb t vo I V Sytina 1911 1915 T 17 General ot kavalerii baron I P Offenberg 2 j i nasha armejskaya kavaleriya pod ego nachalstvom s 1856 po 1862 g Iz vospominanij otstavnogo kavalerista Kiev 1891 Nekrologi Russkij invalid 1870 g 58 Illyustrirovannaya gazeta 1870 12 Russkij biograficheskij slovar V 25 t pod nablyudeniem A A Polovcova 1896 1918 Fedorchenko V I Svita Rossijskih imperatorov Kniga 2 M Ya M 2005