Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Italikų keltų kalbosPaplitimasŠiaurės Europa Vakarų Europa Pietų EuropaKilmėindoeuropiečių gt italikų keltų hipotezė Kla
Italikų keltų kalbos
| Italikų-keltų kalbos | |
| Paplitimas | Šiaurės Europa Vakarų Europa Pietų Europa |
|---|---|
| Kilmė | indoeuropiečių >italikų-keltų?(hipotezė) |
| Klasifikacija | †? |
Italikų-keltų kalbos, arba keltų-italikų hipotezė – lingvistinis požiūris, pagal kurį italikų ir keltų kalbos laikomos artimiausiomis giminaitėmis, kilusiomis iš bendros prokalbės. Ši hipotezė grindžiama daugybe bendrų bruožų, kurių neturi kitos indoeuropiečių kalbos, taip pat dideliu kiekiu vienodos leksikos, sutinkamos antikinio laikotarpio užrašuose.
Šalininkų argumentai
Italikų-keltų kalbų giminingumo hipotezę pirmasis iškėlė A. Mejė. Jis ir jo šalininkai lyginamuoju metodu rekonstravo vadinamąją italikų-keltų prokalbę ir teigė ją egzistavus III–II tūkstantmetyje pr. m. e. Pietų–Vidurio Europoje (nesiedami su konkrečia archeologine kultūra). Po to, kai 1966 m. šią hipotezę sukritikavo, ji neteko daug šalininkų, nors iki šiolei ją palaiko nemažai kalbininkų, pavyzdžiui F. Kortlandtas.
2002 m. D. Rindžas, T. Vornau (T. Warnow) ir A. Teilor (A. Taylor) publikavo straipsnį, kuriame, greta tradicinių istorinės kalbotyros metodų pasitelkdami kompiuterinius metodus, italikų-keltų hipotezės naudai pateikė naujų argumentų, o 2007 m. F. Kortlandtas pasiūlė italikų-keltų prokalbės rekonstrukciją.
Morfologiniai sutapimai
Pagrindinės sutampančios formos italikų ir keltų kalbose:
- tematinis kilmininkas su galūne -ī (dominus, dominī). Tiek italikų (Popliosio Valesiosio, Lapis Satricanus), tiek keltų ( -oiso, keltiberų k. -o) kalbose sutinkami ir praindoeuropietiško kilmininko *-osyo pėdsakai, kas galėtų rodyti, jog kilmininkas su -ī abiejose kalbų grupėse išplito paraleliai (arba dėl arealinės sąveikos). Kilmininkas su -ī lyginamas su sanskrito ī kamieno moteriškosios giminės daiktavardžiais, tačiau toks kilmininkas gali būti palyginti vėlyvas, nepriklausomai išsirutuliojęs, reiškinys. Jis taip pat gretinamas su moteriškosios giminės ilguoju ī kamienu ir i mutacija luvių kalboje.
- subjunktyvas su ā: tiek italikų, tiek keltų kalbose jis kilęs iš išnykusio optatyvo su *-ā-. Toks optatyvas nežinomas kitoms indoeuropiečių kalboms, tačiau būtojo laiko priesaga -ā- sutinkama baltų, slavų (šiuo metu išnykusi daugumoje slavų kalbų) ir tocharų kalbose, taip pat, matyt, hetitų kalbos -ahh-.
- aoristo ir perfekto susiliejimas į vieną būtąjį laiką. Kritikų manymu, tai yra vėlyvas reiškinys, įvykęs abiejų kalbų grupių prokalbėse tada, kai jos pradėjo kontaktuoti.
- aukščiausiasis laipsnis su priesaga, kurios praindoeuropietiška išraiška būtų *-ism̥mo- (lot. fortis, fortissimus 'stiprus, stipriausias', sen. air. sen, sinem 'senas, seniausias', osk. mais, maimas 'daugiau, daugiausia'), nors dauguma kitų indoeuropiečių kalbų aukščiausiąjį laipsnį sudaro su praindoeuropietiška priesaga *-isto- (skr. urús, váriṣṭhas 'platus, plačiausias', sen. gr. καλός, κάλλιστος 'gražus, gražiausias', sen. skand. rauðr, rauðastr 'raudonas, raudoniausias', taip pat, žinoma, ang. k. aukščiausiojo laipsnio priesaga -est). Vis dėlto panaši aukščiausiojo laipsnio priesaga (-im- < ide. *-ṃmo-) vartota baltų kalbose (prūs. auctimien 'aukščiausią'). Italikų-keltų aukščiausiojo laipsnio priesaga, kilusi iš ide. *-ism̥mo-, susidarė susiliejus indoeuropiečių prokalbės aukštesniojo laipsnio priesagai *-is- su aukščiausiojo laipsnio priesaga *-m̥mo- (kaip kad priesaga *-isto- yra kilusi iš aukštesniojo laipsnio priesagos *-is- + papildoma priesaga *-t(o)-).
- žodžio pradžios *p asimiliavimasis su tolesniu *kʷ, kas sudarė prielaidas kitam reiškiniui – *p nukritimui žodžio pradžioje keltų kalbose:
Pradžioje manyta, kad neveikiamoji rūšis su r (mediopasyvas) yra tik italikų-keltų kalboms būdinga naujovė, tačiau vėliau panašios formos buvo rastos anatolų ir tocharų kalbose.
Leksiniai sutapimai
Be kitų sutapimų, paminėtina daugybė bendrų žodžių, pavyzdžiui, dažnai naudojamų metalų pavadinimai (aukso, sidabro, alavo), žodis 'vyras' (lot. vir, škot. gėl. fir, plg. liet. vyras), nors kitose indoeuropiečių kalbose vartojami kitokie žodžiai.
Luzitanų, venetų ir liburnų kalbos
(Portugalija) pasižymi ypatybėmis, jungiančiomis ją ir su keltų, ir su italikų kalbomis, todėl luzitanų kalbą sudėtinga klasifikuoti.
Kita vertus, senoji venetų (Šiaurės Rytų Italija; kalba žinoma iš įrašų ir vardų) ir (Dalmatija, Istrija; kalba žinoma iš daugybės vardų) kalbos gana panašios į italikų kalbas, tačiau nepasižymi kokiomis nors jas su keltų kalbomis suartinančiomis ypatybėmis, todėl ne vienoje koncepcijoje italikų-keltų grupė išplečiama į italikų-keltų-venetų kalbų grupę.
Materialioji kultūra
M. Gimbutienė laikėsi hipotezės, kad praitalikai, kilę iš Šiaurės Alpių (pietų germanų) laidojimo laukų kultūros grupės, prasiskverbė į vidurio ir šiaurės Italiją, o tos pačios kultūros Vidurio Dunojaus grupė (Adrijos venetai ir ilyrai) įsikūrė Venete, Apulijoje ir Sicilijoje. Ji atkreipė dėmesį į šiųdviejų laidojimo laukų kultūros geografinių grupių keramikos ir keramikos panašumą. Šiuo metu kurganų hipotezės šalininkai paprastai teigia, kad italikų-keltų vienovė iširo anksčiau.
Kritikų argumentai
Dažniausia alternatyvi keltų ir italikų kalbų panašumų interpretacija – tai ilgalaikė, glaudi abipusė prokalbių arealinė sąveika. Kaip pažymi K. Votkinsas (1966), „-ī (kilmininko) bendrumas italikų ir keltų kalbose labiau aiškintinas ankstyvais kontaktais, o ne pradine vienove“. Numanomas kalbų kontaktų laikotarpis galėjęs būti vėlyvesnis negu šalininkų siūlomas kalbos skilimas – galbūt iki I tūkstantmečio pr. m. e. pradžios.
Vis dėlto, jei kai kurios bendrosios formos iš tiesų yra archaizmai, – kitose šakose išnykę indoeuropiečių prokalbės elementai, – po indoeuropiečių prokalbės skilimo anaiptol nebūtina kurti ypatingo šiųdviejų kalbų šakų giminingumo modelio. Italikų ir ypač keltų kalbos taip pat turi daug bendrų archajiškų ypatybių su anatolų ir tocharų kalbomis.
Literatūra
- Jay Jasanoff, "An Italo-Celtic isogloss: the 3 pl. mediopassive in *-ntro, " in D. Q. Adams (ed.), Festschrift for Eric P. Hamp. Volume I (= Journal of Indo-European Studies Monograph 23) (Washington, D.C., 1997): 146–161.
- Winfred P. Lehmann, „Frozen Residues and Relative Dating“, in Varia on the Indo-European Past: Papers in Memory of Marija Gimbutas, eds. Miriam Robbins Dexter and Edgar C. Polomé. Washington D.C.: Institute for the Study of Man, 1997. pp. 223-46
- Winfred P. Lehmann, „Celtic among the Indo-European dialects“, in Zeitschrift für celtische Philologie 49-50, Issue 1 (1997): 440-54.
- Schmidt, Karl Horst, „Contributions from New Data to the Reconstruction of the Proto-Language“. In: Polomé, Edgar; Winter, Werner eds. (1992). Reconstructing Languages and Cultures (1st leid.). Berlin, New York City: Mouton de Gruyter. pp. 35—62. ISBN 3-11-012671-0. OCLC 25009339.
{{cite book}}:|author=turi bendrinį pavadinimą ()CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
Išnašos
- Kruta, Venceslas (1991). The Celts. Thames and Hudson. p. 54.
- Kruta, Venceslas (1991). The Celts. Thames and Hudson. p. 55.
- Tamburelli, Marco; Brasca, Lissander (2018-06-01). „Revisiting the classification of Gallo-Italic: a dialectometric approach“. Digital Scholarship in the Humanities (anglų). 33 (2): 442–455. doi:10.1093/llc/fqx041. ISSN 2055-7671.
- Prósper, Blanca Maria; Villar, Francisco (2009). „NUEVA INSCRIPCIÓN LUSITANA PROCEDENTE DE PORTALEGRE“. EMERITA, Revista de Lingüística y Filología Clásica (EM). LXXVII (1): 1–32. Nuoroda tikrinta 2022-08-28.
- Villar, Francisco (2000). Indoeuropeos y no indoeuropeos en la Hispania Prerromana (ispanų) (1st leid.). Salamanca: Ediciones Universidad de Salamanca. ISBN 84-7800-968-X. Nuoroda tikrinta 2022-08-28.
- Дыбо В. А. (2013). „Диалектное членение праиндоевропейского по акцентологическим данным“. Вопросы языкового родства/Journal of Language Relationship. 9: 93–108.
- Watkins, Calvert, „Italo-Celtic Revisited“. In: Birnbaum, Henrik; Puhvel, Jaan, eds. (1966). Ancient Indo-European dialects. Berkeley: University of California Press. pp. 29–50. OCLC 716409.
- Kortlandt, Frederik H. H., «More Evidence for Italo-Celtic», in Ériu 32 (1981): 1-22.
- Ringe, Donald; Warnow, Tandy; Taylor, Anne (2002 m. kovo mėn.). „Indo-European and Computational Cladistics“. Transactions of the Philological Society. Oxford: Blackwell Publishing. 100, nr. 1: 59–129. doi:10.1111/1467-968X.00091. ISSN 0079-1636. OCLC 195112762. BL Shelfmark 8993.670000.
- Kortlandt, Frederik H. H., Italo-Celtic Origins and Prehistoric Development of the Irish Language, Leiden Studies in Indo-European Vol. 14, Rodopi 2007, ISBN 978-90-420-2177-8.
- Zinkevičius, Z. (1981). Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 27.
- „-issimus“. Wiktionary. Nuoroda tikrinta 2022-08-28.
- Meier-Brügger, Michael; Fritz, Matthias; Mayrhofer, Manfred (2003). Indo-European Linguistics. Berlin; New York: Walter de Gruyter. p 325, ISBN 3-11-017433-2
- Fortson, Benjamin W., IV (2004). Indo-European Language and Culture. Blackwell Publishing.p. 121, ISBN 1-4051-0316-7
- Andrew L. Sihler, New Comparative Grammar of Greek and Latin, Oxford University Press (1995), p.145, § 141.
- M.Gimbutas — Bronze Age Cultures in Central and Eastern Europe p.339-345-346
- Nils M. Holmer, „A Celtic-Hittite Correspondence“, in Ériu 21 (1969): 23-24.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italikų keltų kalbos, Kas yra Italikų keltų kalbos? Ką reiškia Italikų keltų kalbos?
Italiku keltu kalbosPaplitimasSiaures Europa Vakaru Europa Pietu EuropaKilmeindoeuropieciu gt italiku keltu hipoteze KlasifikacijaItaliku kalbos gt romanu kalbos Keltu kalbos Italiku keltu kalbos arba keltu italiku hipoteze lingvistinis poziuris pagal kurį italiku ir keltu kalbos laikomos artimiausiomis giminaitemis kilusiomis is bendros prokalbes Si hipoteze grindziama daugybe bendru bruozu kuriu neturi kitos indoeuropieciu kalbos taip pat dideliu kiekiu vienodos leksikos sutinkamos antikinio laikotarpio uzrasuose Salininku argumentaiItaliku keltu kalbu giminingumo hipoteze pirmasis iskele A Meje Jis ir jo salininkai lyginamuoju metodu rekonstravo vadinamaja italiku keltu prokalbe ir teige ja egzistavus III II tukstantmetyje pr m e Pietu Vidurio Europoje nesiedami su konkrecia archeologine kultura Po to kai 1966 m sia hipoteze sukritikavo ji neteko daug salininku nors iki siolei ja palaiko nemazai kalbininku pavyzdziui F Kortlandtas 2002 m D Rindzas T Vornau T Warnow ir A Teilor A Taylor publikavo straipsnį kuriame greta tradiciniu istorines kalbotyros metodu pasitelkdami kompiuterinius metodus italiku keltu hipotezes naudai pateike nauju argumentu o 2007 m F Kortlandtas pasiule italiku keltu prokalbes rekonstrukcija Morfologiniai sutapimai Pagrindines sutampancios formos italiku ir keltu kalbose tematinis kilmininkas su galune i dominus domini Tiek italiku Popliosio Valesiosio Lapis Satricanus tiek keltu oiso keltiberu k o kalbose sutinkami ir praindoeuropietisko kilmininko osyo pedsakai kas galetu rodyti jog kilmininkas su i abiejose kalbu grupese isplito paraleliai arba del arealines saveikos Kilmininkas su i lyginamas su sanskrito i kamieno moteriskosios gimines daiktavardziais taciau toks kilmininkas gali buti palyginti velyvas nepriklausomai issirutuliojes reiskinys Jis taip pat gretinamas su moteriskosios gimines ilguoju i kamienu ir i mutacija luviu kalboje subjunktyvas su a tiek italiku tiek keltu kalbose jis kiles is isnykusio optatyvo su a Toks optatyvas nezinomas kitoms indoeuropieciu kalboms taciau butojo laiko priesaga a sutinkama baltu slavu siuo metu isnykusi daugumoje slavu kalbu ir tocharu kalbose taip pat matyt hetitu kalbos ahh aoristo ir perfekto susiliejimas į viena butajį laika Kritiku manymu tai yra velyvas reiskinys įvykes abieju kalbu grupiu prokalbese tada kai jos pradejo kontaktuoti auksciausiasis laipsnis su priesaga kurios praindoeuropietiska israiska butu ism mo lot fortis fortissimus stiprus stipriausias sen air sen sinem senas seniausias osk mais maimas daugiau daugiausia nors dauguma kitu indoeuropieciu kalbu auksciausiajį laipsnį sudaro su praindoeuropietiska priesaga isto skr urus variṣṭhas platus placiausias sen gr kalos kallistos grazus graziausias sen skand raudr raudastr raudonas raudoniausias taip pat zinoma ang k auksciausiojo laipsnio priesaga est Vis delto panasi auksciausiojo laipsnio priesaga im lt ide ṃmo vartota baltu kalbose prus auctimien auksciausia Italiku keltu auksciausiojo laipsnio priesaga kilusi is ide ism mo susidare susiliejus indoeuropieciu prokalbes aukstesniojo laipsnio priesagai is su auksciausiojo laipsnio priesaga m mo kaip kad priesaga isto yra kilusi is aukstesniojo laipsnio priesagos is papildoma priesaga t o zodzio pradzios p asimiliavimasis su tolesniu kʷ kas sudare prielaidas kitam reiskiniui p nukritimui zodzio pradzioje keltu kalbose ide penkʷe penki gt lot quinque sen air coic ide perkʷu azuolas gt lot quercus goidelu tautovardis Querni plg Hispania Querquerni ide pekʷ ruosti maista gt lot coquere val poeth karstas valu kalbos p atsirado is keltu prokalbes kʷ dd Pradzioje manyta kad neveikiamoji rusis su r mediopasyvas yra tik italiku keltu kalboms budinga naujove taciau veliau panasios formos buvo rastos anatolu ir tocharu kalbose Leksiniai sutapimai Be kitu sutapimu paminetina daugybe bendru zodziu pavyzdziui daznai naudojamu metalu pavadinimai aukso sidabro alavo zodis vyras lot vir skot gel fir plg liet vyras nors kitose indoeuropieciu kalbose vartojami kitokie zodziai Luzitanu venetu ir liburnu kalbos Portugalija pasizymi ypatybemis jungianciomis ja ir su keltu ir su italiku kalbomis todel luzitanu kalba sudetinga klasifikuoti Kita vertus senoji venetu Siaures Rytu Italija kalba zinoma is įrasu ir vardu ir Dalmatija Istrija kalba zinoma is daugybes vardu kalbos gana panasios į italiku kalbas taciau nepasizymi kokiomis nors jas su keltu kalbomis suartinanciomis ypatybemis todel ne vienoje koncepcijoje italiku keltu grupe ispleciama į italiku keltu venetu kalbu grupe Materialioji kultura M Gimbutiene laikesi hipotezes kad praitalikai kile is Siaures Alpiu pietu germanu laidojimo lauku kulturos grupes prasiskverbe į vidurio ir siaures Italija o tos pacios kulturos Vidurio Dunojaus grupe Adrijos venetai ir ilyrai įsikure Venete Apulijoje ir Sicilijoje Ji atkreipe demesį į siudvieju laidojimo lauku kulturos geografiniu grupiu keramikos ir keramikos panasuma Siuo metu kurganu hipotezes salininkai paprastai teigia kad italiku keltu vienove isiro anksciau Kritiku argumentaiDazniausia alternatyvi keltu ir italiku kalbu panasumu interpretacija tai ilgalaike glaudi abipuse prokalbiu arealine saveika Kaip pazymi K Votkinsas 1966 i kilmininko bendrumas italiku ir keltu kalbose labiau aiskintinas ankstyvais kontaktais o ne pradine vienove Numanomas kalbu kontaktu laikotarpis galejes buti velyvesnis negu salininku siulomas kalbos skilimas galbut iki I tukstantmecio pr m e pradzios Vis delto jei kai kurios bendrosios formos is tiesu yra archaizmai kitose sakose isnyke indoeuropieciu prokalbes elementai po indoeuropieciu prokalbes skilimo anaiptol nebutina kurti ypatingo siudvieju kalbu saku giminingumo modelio Italiku ir ypac keltu kalbos taip pat turi daug bendru archajisku ypatybiu su anatolu ir tocharu kalbomis LiteraturaJay Jasanoff An Italo Celtic isogloss the 3 pl mediopassive in ntro in D Q Adams ed Festschrift for Eric P Hamp Volume I Journal of Indo European Studies Monograph 23 Washington D C 1997 146 161 Winfred P Lehmann Frozen Residues and Relative Dating in Varia on the Indo European Past Papers in Memory of Marija Gimbutas eds Miriam Robbins Dexter and Edgar C Polome Washington D C Institute for the Study of Man 1997 pp 223 46 Winfred P Lehmann Celtic among the Indo European dialects in Zeitschrift fur celtische Philologie 49 50 Issue 1 1997 440 54 Schmidt Karl Horst Contributions from New Data to the Reconstruction of the Proto Language In Polome Edgar Winter Werner eds 1992 Reconstructing Languages and Cultures 1st leid Berlin New York City Mouton de Gruyter pp 35 62 ISBN 3 11 012671 0 OCLC 25009339 a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a author turi bendrinį pavadinima CS1 prieziura multiple names authors list link IsnasosKruta Venceslas 1991 The Celts Thames and Hudson p 54 Kruta Venceslas 1991 The Celts Thames and Hudson p 55 Tamburelli Marco Brasca Lissander 2018 06 01 Revisiting the classification of Gallo Italic a dialectometric approach Digital Scholarship in the Humanities anglu 33 2 442 455 doi 10 1093 llc fqx041 ISSN 2055 7671 Prosper Blanca Maria Villar Francisco 2009 NUEVA INSCRIPCIoN LUSITANA PROCEDENTE DE PORTALEGRE EMERITA Revista de Linguistica y Filologia Clasica EM LXXVII 1 1 32 Nuoroda tikrinta 2022 08 28 Villar Francisco 2000 Indoeuropeos y no indoeuropeos en la Hispania Prerromana ispanu 1st leid Salamanca Ediciones Universidad de Salamanca ISBN 84 7800 968 X Nuoroda tikrinta 2022 08 28 Dybo V A 2013 Dialektnoe chlenenie praindoevropejskogo po akcentologicheskim dannym Voprosy yazykovogo rodstva Journal of Language Relationship 9 93 108 Watkins Calvert Italo Celtic Revisited In Birnbaum Henrik Puhvel Jaan eds 1966 Ancient Indo European dialects Berkeley University of California Press pp 29 50 OCLC 716409 Kortlandt Frederik H H More Evidence for Italo Celtic in Eriu 32 1981 1 22 Ringe Donald Warnow Tandy Taylor Anne 2002 m kovo men Indo European and Computational Cladistics Transactions of the Philological Society Oxford Blackwell Publishing 100 nr 1 59 129 doi 10 1111 1467 968X 00091 ISSN 0079 1636 OCLC 195112762 BL Shelfmark 8993 670000 Kortlandt Frederik H H Italo Celtic Origins and Prehistoric Development of the Irish Language Leiden Studies in Indo European Vol 14 Rodopi 2007 ISBN 978 90 420 2177 8 Zinkevicius Z 1981 Lietuviu kalbos istorine gramatika II Vilnius Mokslas p 27 issimus Wiktionary Nuoroda tikrinta 2022 08 28 Meier Brugger Michael Fritz Matthias Mayrhofer Manfred 2003 Indo European Linguistics Berlin New York Walter de Gruyter p 325 ISBN 3 11 017433 2 Fortson Benjamin W IV 2004 Indo European Language and Culture Blackwell Publishing p 121 ISBN 1 4051 0316 7 Andrew L Sihler New Comparative Grammar of Greek and Latin Oxford University Press 1995 p 145 141 M Gimbutas Bronze Age Cultures in Central and Eastern Europe p 339 345 346 Nils M Holmer A Celtic Hittite Correspondence in Eriu 21 1969 23 24