Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Italijos pretorinė prefektūra

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Italijos pretorinė prefektūra (lot. Praefectura praetorio Italiae, iki 356 m. lot. praefectura praetorio Italiae, Illyrici et Africae) – vėlyvosios Romos imperijos administracinis vienetas, viena iš trijų (vėliau keturių) pretorinių prefektūrų. Jis apėmė dabartinę Italiją su salomis, Korsiką, dalį Šveicarijos ir Austrijos, Vakarų Balkanus ir dalį Šiaurės Afrikos. Prefektūros administracinis centras iš Romos buvo perkeltas į Milaną ir galiausiai - į Raveną.
Italijos pretorinė prefektūra PRAEFECTURA PRAETORIO ITALIAE | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Prefektūra 395 m. (pažymėta geltonai) | ||||
Valstybė | Vakarų Romos imperija | |||
Administracinis centras | Roma Mediolanum Ravena (nuo 476 m.) | |||
4 (395) | ||||
337-476 | Vakarų Romos imperija | |||
476-493 | Odoakro karalystė | |||
493-535 | ||||
535-584 | Rytų Romos imperija |
Raida
Prefektūra buvo įkurta 337 m., po Konstantino mirties, kuomet trys jo sūnūs pasidalino imperiją į tris prefektūras, kurios susidėjo iš diecezijų. Iš pradžių prefektūrai priklausė Afrikos, Italijos, Panonijos, Dakijos ir Makedonijos diecezijos (pastarosios dvi iki maždaug 327 m. buvo apjungtos į Mezijos dieceziją), taigi apėmė ne tik valdas Afrikoje ir Italijoje, bet ir didžiąją dalį Balkanų pusiasalio.
347 m. teritorijos Balkanuose (3 diecezijos) buvo atskirtos kaip Ilyrijos pretorinė prefektūra. Jos prefektu 347-352 m. buvo Vulkajus Rufinas. 361 m. naująją prefektūrą panaikino Julianas, o 375 m. Gracianas atkūrė. Dėl jos teritorijos varžėsi abi imperijos pusės, kol galiausiai 395 m. padalinus Romos imperiją į dvi dalis, Italijos prefektūra priskirta Vakarų Romos imperijai, ir ji gavo valdyti Panonijos dieceziją iš Ilyrijos prefektūros.
476 m. žlugus Vakarų Romos imperijai, prefektūros teritorijas ėmė kontroliuoti Odoakras, o 493 m. - Ostgotai. Užkariautojai paliko senąją Romos administracinę sistemą, kartu ir prefektūrą. Tik ji neteko savo valdų Afrikoje, Korsikos ir Sardinijos. 553 m. po Gotų karo Justinianas susigrąžino Italijos prefektūrą, ir taip ji tapo Rytų Romos imperijos dalimi. 568 m. didžiąją dalį prefektūros nukariavo Langobardai, kurie jos nebeatkūrė. Likusias prefektūros teritorijas, likusias Rytų Romai, Justinianas 584 m. pavertė Ravenos egzarchatu.
Sandara
Iš pradžių prefektūrai priklausė šios diecezijos:
- su centru Kartagonoje ir 10 provincijų;
- su centru Romoje ir 6 provincijomis;
- su centru Mediolane ir 7 provincijomis;
- Panonijos diecezija su centru Sirmijume ir 7 provincijomis;
- Dakijos diecezija su centru Serdikoje ir 5 provincijomis;
- Makedonijos diecezija su centru Tesalonikuose ir 7 provincijomis;
Po 356 m. trys paskutiniosios diecezijos atskirtos, o 395 m. Panonijos diecezija vėl prijungta.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Italijos pretorinė prefektūra, Kas yra Italijos pretorinė prefektūra? Ką reiškia Italijos pretorinė prefektūra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Italijos pretorine prefektura lot Praefectura praetorio Italiae iki 356 m lot praefectura praetorio Italiae Illyrici et Africae velyvosios Romos imperijos administracinis vienetas viena is triju veliau keturiu pretoriniu prefekturu Jis apeme dabartine Italija su salomis Korsika dalį Sveicarijos ir Austrijos Vakaru Balkanus ir dalį Siaures Afrikos Prefekturos administracinis centras is Romos buvo perkeltas į Milana ir galiausiai į Ravena Italijos pretorine prefektura PRAEFECTURA PRAETORIO ITALIAE337 584 Prefektura 395 m pazymeta geltonai Valstybe Vakaru Romos imperijaAdministracinis centras Roma Mediolanum Ravena nuo 476 m 4 395 337 476 Vakaru Romos imperija476 493 Odoakro karalyste493 535535 584 Rytu Romos imperijaRaidaPrefektura buvo įkurta 337 m po Konstantino mirties kuomet trys jo sunus pasidalino imperija į tris prefekturas kurios susidejo is dieceziju Is pradziu prefekturai priklause Afrikos Italijos Panonijos Dakijos ir Makedonijos diecezijos pastarosios dvi iki mazdaug 327 m buvo apjungtos į Mezijos diecezija taigi apeme ne tik valdas Afrikoje ir Italijoje bet ir didziaja dalį Balkanu pusiasalio 347 m teritorijos Balkanuose 3 diecezijos buvo atskirtos kaip Ilyrijos pretorine prefektura Jos prefektu 347 352 m buvo Vulkajus Rufinas 361 m naujaja prefektura panaikino Julianas o 375 m Gracianas atkure Del jos teritorijos varzesi abi imperijos puses kol galiausiai 395 m padalinus Romos imperija į dvi dalis Italijos prefektura priskirta Vakaru Romos imperijai ir ji gavo valdyti Panonijos diecezija is Ilyrijos prefekturos 476 m zlugus Vakaru Romos imperijai prefekturos teritorijas eme kontroliuoti Odoakras o 493 m Ostgotai Uzkariautojai paliko senaja Romos administracine sistema kartu ir prefektura Tik ji neteko savo valdu Afrikoje Korsikos ir Sardinijos 553 m po Gotu karo Justinianas susigrazino Italijos prefektura ir taip ji tapo Rytu Romos imperijos dalimi 568 m didziaja dalį prefekturos nukariavo Langobardai kurie jos nebeatkure Likusias prefekturos teritorijas likusias Rytu Romai Justinianas 584 m paverte Ravenos egzarchatu SandaraIs pradziu prefekturai priklause sios diecezijos su centru Kartagonoje ir 10 provinciju su centru Romoje ir 6 provincijomis su centru Mediolane ir 7 provincijomis Panonijos diecezija su centru Sirmijume ir 7 provincijomis Dakijos diecezija su centru Serdikoje ir 5 provincijomis Makedonijos diecezija su centru Tesalonikuose ir 7 provincijomis Po 356 m trys paskutiniosios diecezijos atskirtos o 395 m Panonijos diecezija vel prijungta