Itališkoji Karnaro regentystė

Itališkoji Karnaro regentystė (it. Reggenza Italiana del Carnaro) – mieste (dabar Rijeka Kroatijoje) egzistavusi nepripažinta valstybė, egzistavusi 1919-1920 m., kurios vadovas buvo Gabrielis D'Anuncijas (Gabriele d'Annunzio).

Reggenza Italiana del Carnaro Itališkoji Karnaro regentystė
nepripažinta valstybė
1919 – 1920 →
Vėliava
Sostinė	Fjumė
Valdymo forma	Respublika
dučė
1919-1920	Gabriele D'Annunzio
Era	Imperializmas
- 1919 m. perversmas	1919 m. rugsėjo 12 d.
- užkariavimas	1920 m. gruodžio 24 d.

Impresa di Fiume

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m. Italija pasirašė sutartį su sąjungininkais (), pagal kurią Italijai buvo pažadėtas visas , bet ne Fjumės miestas. Pasibaigus karui 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje šis teritorijų perskirstymas buvo patvirtintas. Fjumė liko ne Italijos teritorija ir su gretimomis Kroatijos žemėmis buvo prijungta prie Serbų, kroatų ir slovėnų karalystės.

Gabrielis D'Anuncijas buvo nepatenkintas šiuo sprendimu. 1919 m. rugsėjo 12 d. jis su 2600 kareivių iš Italijos karališkosios kariuomenės (Sardinijos grenadieriai) bei Italijos nacionalistais užėmė Fjumės miestą. Sąjungininkų (amerikiečių, britų ir prancūzų) okupacinės pajėgos buvo priverstos pasitraukti. D'Anuncijo pajėgų žygis nuo Ronchi dei Legionari į Fjumę imtas vadinti it. Impresa di Fiume ('Fjumės žygis').

Tą pačią dieną D.Anuncijas pareiškė, kad jis aneksavo Fjumės teritoriją prie Italijos karalystės. Jį entuziastingai sveikino Fjumės gyventojai italai. Šiam veiksmui pasipriešinimo Italijos vyriausybė, ir D'Anuncijas priešinosi Italijos politiniam spaudimui. Sąmokslininkai siekė, kad Italija prisijungtų Fjumę, bet Italija tai daryti atsisakė. Italija inicijavo Fjumės blokadą, reikalaudama, kad perversmininkai pasiduotų. Italijos literatas Filippo Tommaso Marinetti, 1919 m. rugsėjį buvęs Fjumėje, Fjumės žygio dalyvius pavadino it. disertori in avanti 'avangardiniais dezertyrais'.

Regentystė

1920 m. rugsėjo 8 d. D'Anuncijas pareiškė, kad miestas yra Itališkoji Karnaro regentystė. Jos konstitucija buvo vėlesniosios fašistinės Italijos sistemos pirmtakė. Pats D'Anuncijas pasiskelbė duče, diktatoriumi.

Pavadinimas it. Carnaro paimtas iš Kvarnerio įlankos (it. Golfo del Carnaro) pavadinimo, nes Fjumė yra prie šios įlankos.

Regentystei priklausė ir Krko sala. Vienintelė valstybė, kuri pripažino Itališkąją Karnaro regentystę buvo Tarybų Sąjunga.

Konstitucija

Karnaro regentystės konstitucija (it. Carta del Carnaro buvo anarchistų, proto-fašistų ir demokratinių respublikonų idėjų derinys. D'Anuncijas dažnai laikomas Italijos fašistų idėjų ir politikos pirmtaku. Jo paties politinės pažiūros išryškėjo Fjumėje, kur jis veikė kartu su Alceste De Ambris, lyderiu grupės Italijos jūrininkų, kurie sukilo ir savo laivus perdavė D'Anuncijaus pavaldumui. De Ambris surašė teisinį ir politinį karkasą, o D'Anuncijas panaudojo savo kaip poeto įgūdžius.

Konstitucija buvo įsteigta korporacinė valstybė, kurioje 9 korporacijos atstovavo skirtingus ekonomikos sektorius. Narystė korporacijose buvo privaloma. D'Anuncijas sukūrė dešimtą morporaciją, į kurią įėjo išskirtinės asmenybės. Įstatymų leidžiamąją galia buvo suteikta dviejų rūmų legislatūrai, kurią sudarė Optimatų taryba (it. Consiglio degli Ottimi) ir Korporacijų taryba (it. Consiglio dei Provvisori). Bendrose abiejų tarybų (it. Arengo del Carnaro) sesijose buvo svarstomos ir priimamos tarptautinės sutartys, konstitucijos pataisos ir diktatoriaus skyrimas ypatingomis aplinkybėmis.

Regentystės pabaiga

1920 m. lapkričio 12 d. Rapalo taikos sutartimi Karnaro regentystė buvo pripažinta kaip Laisvoji Fjumės valstybė.

D'Anuncijas nepaisė Rapalo sutarties ir paskelbė karą Italijai. 1920 m. gruodžio 24 d. Italijos armija ir apšaudymas privertė Fjumės legionierius atsitraukti ir miestą pasiduoti.

Laisvoji Fjumės valstybė egzistavo iki 1924 m., kai Fijmė 1924 m. Romos sutartimi buvo prijungta prie Italijos karalystės. Prijungtoji teritorija tapo .

Nuorodos

1. Images of Fjume welcoming D'Annunzio Archyvuota kopija 2011-03-16 iš Wayback Machine projekto.