Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Istorinė Sirija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Sirija (arab. سوريّة الكبرى) arba Istorinė Sirija – regionas Artimuosiuose Rytuose, dabartinės Sirijos, Libano, Izraelio ir Jordanijos teritorijoje, apgyvendintas daugausia Sirijos arabų. Istorinė Sirija yra vakariausias iš trijų tradicinių Mašreko regionų greta Džaziros ir .
| Arabų pasaulio regionas Aš-Šam الشام | |
|---|---|
| Šalis | Vakarų Sirija, Libanas, Izraelis, Jordanija |
| Tautos | Sirijos arabai |
| Ankstesnis pav. | Amuru |
| Mašreko istoriniai regionai: Sirija, Džazira, | |
Pavadinimai
Tas pats regionas yra vadinamas daugybe skirtingų pavadinimų, priklausomai nuo laikotarpio ir tautos. Seniausiais laikais, nuo III tūkst. pr. m. e., Mesopotamijos tautų jis vadintas Amuru, o Egiptiečių – Retdženu. Helenizmo laikotarpyje nuo IV a. pr. m. e. graikai jį ėmė vadinti Sirija (sirais jie vadino daugumą semitų tautų Artimuosiuose rytuose), ir šis pavadinimas išliko iki mūsų dienų.
Po krašto islamizacijos VII a., arabų pasaulyje regionas yra žinomas kaip (Bilad)-aš-Šam (arab. ash-Shām = لشام ), pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „pergalingas“. Viduramžių Europoje regionui palengva prigijo kitas pavadinimas – Levantas, kilęs iš italų ar prancūzų kalbų (žodis levere – „kilti“), reiškęs ryčiausią tuo metu europiečiams pasiekiamą pasaulį, iš kur, anot įsivaizdavimo, kilo Saulė. Jis neretai yra sinonimiškas Didžiajai Sirijai. Prancūzijoje įsitvirtino terminas Outremeras, kuriuo buvo vadinamos krikščioniškos regiono valstybės po XII a.
Geografija
Didžioji Sirija – šiaurės-pietų kryptimi išsidėsčiusi siaura derlinga juosta. Ji turi gana aiškias geografines ribas vakaruose, šiaurėje ir pietuose. Jos vakarinė riba yra Viduržemio jūros pakrantė, kurią šiaurėje uždaro (jie atskiria Siriją nuo Mažosios Azijos), o pietuose – Negevo dykuma (atskiria Siriją nuo Istorinio Egipto). Pietryčiuose Sirija yra apribota Sirijos dykumos, kuri atskiria nuo Mesopotamijos.
Sirijos šiaurės rytų riba yra neapibrėžta. Pagal siauriausią apibrėžimą, ji yra į vakarus nuo Eufrato aukštupio, ir į rytus jau prasideda Džazira. Tačiau tam tikrais istoriniais laikotarpiais „Sirijai“ buvo priskiriamos ir Džaziros dalys: Eufrato aukštupis, Balicho baseinas (istorinė ), Chabūro baseinas, retesniais atvejais – ir Tigro aukštupis (istorinė Asirija), netgi sritys į rytus nuo Tigro (istorinė ).
Visa Sirija yra derlingos ir palankios žemdirbystei sritys su Viduržemio jūros klimatu. Teritoriją drėkina kelios didelės upės, išsidėstę pietų-šiaurės kryptimi – Orontas šiaurėje ir Jordanas pietuose. Pietinėje dalyje įsiterpęs Didysis lūžis, kuriame yra dideli ežerai – Negyvoji jūra, Tiberiados ežeras. Yra daug kalnų grandinių, tarp kurių svarbiausios Libano kalnai, Antilibanas ir kt. Šiaurinę dalį sudaro .
Regionas nėra vieningas. Jis dalinamas į šiaurinę dalį, kuri sutampa su Oronto baseinu, ir pietinę (Palestiną), kuri sutampa su Jordano baseinu. Palestina dar dalijama į Priešjordanę (į vakarus nuo Jordano upės) ir Užjordanę (į rytus nuo jos):
- Šiaurinėje Sirijoje išskiriamas siauras pakrantės ruožas – Finikija, , ir kitos dalys;
- Į vakarus nuo Jordano upės () išskiriamos Filistija, Galilėja, Samarija, Judėja;
- Į rytus nuo Jordano (Užjordanė) yra Bašanas, Gileadas, Amonas, Moabas ir Edomas.
Istorija
Senovės Sirija
| Senovės Sirijos istorija | |
| Ebla, Nagaras, Maris | |
| Akado imperija > III Ūro dinastija | |
| Amoritų miestai valstybės: | |
| Ugaritas, Alalachas, Jamchadas, Katna, Kadešas, Karchemišas | |
| Mitanijos imperija | |
| Hetitų imperija | |
| Siro-hetitai (Aramėjai) | |
| Asirija > Babilonija | |
| Persija > Makedonija | |
| Seleukidų imperija | |
| Romos imperija (Sirija) | |
| Sirijos istorija | |
III–II tūkst. pr. m. e. Sirijos (Amuru, Retenu) regionas buvo suvokiamas kaip prasidedantis į vakarus nuo Mario miesto (taigi, be Sirijos siaurąja prasme apimantis ir Eufrato aukštupį). Jau tada regionas buvo apgyvendintas semitų tautų, įvardijamu bendru pavadinimu amuru. Čia suklestėjo daugybė prekybinių miestų valstybių, veikusių kaip tarpininkai tarp Mesopotamijos, Senovės Egipto ir Mažosios Azijos. Svarbiausi tarp jų III tūkst. pr. m. e. buvo Maris, Ebla ir kiti.
Bronzos amžiuje (II tūkst. pr. m. e.) dėl strategiškai ypač svarbios padėties, Sirija nuolat buvo didesnių imperijų taikinys. Regionas nepriklausomybės praktiškai neturėjo, ir čia valdė didesnės imperijos, kilusios iš Mesopotamijos (Akado imperija, Mitanija), Mažosios Azijos (Hetitų imperija) ar Egipto (Naujoji Egipto karalystė).
XII a. pr. m. e., nusilpus tiek Egiptui, tiek Hetitų imperijai, Sirijoje susidarė vakuumas, kurio metu atsirado prielaidos susiformuoti vietos valstybingumui. Tuo metu šiaurinėje Sirijoje susiformavo Siro-hetitų karalystės, finikiečių valstybės, filistinų valstybės, Izraelio karalystė, Judėja, Amonas, Moabas, Edomas ir pan. Po XII a. pr. m. e. regione įsitvirtino naujos semitų grupės – amoritai šiaurėje, hebrajai pietuose ir pan. Suklestėjo prekybiniai keliai, kurių svarbiausias buvo vakaruose ir Karalių kelias giliau žemyne.
Nuo VIII a. pr. m. e. regionas vėl neteko valstybingumo. Čia viešpatavo Asirijos imperija, vėliau – Naujoji Babilono karalystė, dar vėliau – Achemenidų imperija ir Makedonijos imperija. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų Sirijos regioną valdė Seleukidų imperija, kuri čia įkūrė savo sostinę Antiochiją. Helenizmo įtakoje visame regione paplito graikų kultūra. Silpstant Seleukidų politinei centralizacijai, II a. pr. m. e. regione atsirado galimybės vėl susikurti valstybėms. Tarp jų svarbiausia buvo Nabatėjų karalystė Užjordanėje ir Chasmonėjų karalystė Kanaane.
64 m. pr. m. e. -637 m. Sirijos regionas buvo Romos imperijos dalis. Jis buvo administruojamas kaip trys provincijos: Sirija, Judėja ir . Šiuo laikotarpiu Judėjos provincijoje gyveno Jėzus Kristus, kuris įkūrė naują religiją – Krikščionybę.
Islamiškoji Sirija
| Didžiosios Sirijos istorija |
| Libano, , Jordanijos |
| Senovės Sirija, Kanaanas |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| ( > ) |
| Fatimidai > Seldžiukai |
| > Ajubidai |
| Outremeras: |
| Jeruzalė, Antiochijos kng., Tripolio grf., Edesos grf. |
| : |
| Bahri dinastija > Burdži dinastija |
| Osmanų imperija () |
| , Britų Palestina |
| Sirija, Libanas, Jordanija, Izraelis, Palestina |
Po Sirijos įjungimo į Kalifatą VII a., regionas, vadinamas aš-Šam, buvo administruojamas kaip keturios (vėliau penkios) provincijos (): Dimašk, Hims, Filastin, Urdun, Kinasrin. Tuo metu vietos populiacijos stipriai arabizuotos ir islamizuotos. Čia įsitvirtino vieninga Sirijos arabų kalba. Nepaisant to, kraštas religine ir etnine prasme liko labai mišrus: regione gyveno sirijos bei graikų ortodoksai, maronitai, , , alavitai, izmailitai, druzai.
Po Abasidų kalifato subyrėjimo, Siriją vėl valdė daugiausia svetimšalės dinastijos iš Egipto (Fatimidai, Ajubidai, ) ar iš Mesopotamijos (Seldžiukai). Buvo ir kelios vietinės dinastijos, pirmiausia ir . XI–XIII a. regionas tapo intensyvių kovų vieta tarp vietos musulmonų ir Viduržemio jūra atplaukusių krikščionių, kurie čia rengė kryžiaus žygius, siekdami atkovoti Krikščionybei svarbias teritorijas. Jie įkūrė čia keletą krikščioniškų valstybių.
Osmanų imperijoje (XV–XX a.) Sirija buvo dalijama į kelis vilajetus: Damasko, Beiruto, Alepo, Jeruzalės ir Deir-al-Zoro. Taigi, tuometinė Sirija apėmė ir Balicho baseiną.
Yrant Osmanų imperijai, po I pasaulinio karo (1919 m.) Sirija buvo atimta iš Turkijos, ir regionas buvo padalintas tarp Prancūzijos (šiaurė) ir Didžiosios Britanijos (pietūs). Čia įkurtos dvi : ir Britų Palestinos mandatas. Po II pasaulinio karo, 1945 m., perbraižant politinį žemėlapį, Prancūzijos kontroliuotos teritorijos paskelbė nepriklausomybę kaip Sirija ir Libanas, o britų kontroliuotose teritorijose įsikūrė Jordanija ir Izraelis (kartu su Palestinos autonomija).
Vidinės nuorodos
- Levantas
- Sirijos istorija
- Senovės Sirijos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Istorinė Sirija, Kas yra Istorinė Sirija? Ką reiškia Istorinė Sirija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didzioji Sirija arab سوري ة الكبرى arba Istorine Sirija regionas Artimuosiuose Rytuose dabartines Sirijos Libano Izraelio ir Jordanijos teritorijoje apgyvendintas daugausia Sirijos arabu Istorine Sirija yra vakariausias is triju tradiciniu Masreko regionu greta Dzaziros ir Arabu pasaulio regionas As Sam الشامSalis Vakaru Sirija Libanas Izraelis JordanijaTautos Sirijos arabaiAnkstesnis pav AmuruMasreko istoriniai regionai Sirija Dzazira PavadinimaiTas pats regionas yra vadinamas daugybe skirtingu pavadinimu priklausomai nuo laikotarpio ir tautos Seniausiais laikais nuo III tukst pr m e Mesopotamijos tautu jis vadintas Amuru o Egiptieciu Retdzenu Helenizmo laikotarpyje nuo IV a pr m e graikai jį eme vadinti Sirija sirais jie vadino dauguma semitu tautu Artimuosiuose rytuose ir sis pavadinimas isliko iki musu dienu Po krasto islamizacijos VII a arabu pasaulyje regionas yra zinomas kaip Bilad as Sam arab ash Sham لشام pavadinimas kiles is arabisko zodzio pergalingas Viduramziu Europoje regionui palengva prigijo kitas pavadinimas Levantas kiles is italu ar prancuzu kalbu zodis levere kilti reiskes ryciausia tuo metu europieciams pasiekiama pasaulį is kur anot įsivaizdavimo kilo Saule Jis neretai yra sinonimiskas Didziajai Sirijai Prancuzijoje įsitvirtino terminas Outremeras kuriuo buvo vadinamos krikscioniskos regiono valstybes po XII a GeografijaIstorines Sirijos regionai Didzioji Sirija siaures pietu kryptimi issidesciusi siaura derlinga juosta Ji turi gana aiskias geografines ribas vakaruose siaureje ir pietuose Jos vakarine riba yra Vidurzemio juros pakrante kuria siaureje uzdaro jie atskiria Sirija nuo Mazosios Azijos o pietuose Negevo dykuma atskiria Sirija nuo Istorinio Egipto Pietryciuose Sirija yra apribota Sirijos dykumos kuri atskiria nuo Mesopotamijos Sirijos siaures rytu riba yra neapibrezta Pagal siauriausia apibrezima ji yra į vakarus nuo Eufrato aukstupio ir į rytus jau prasideda Dzazira Taciau tam tikrais istoriniais laikotarpiais Sirijai buvo priskiriamos ir Dzaziros dalys Eufrato aukstupis Balicho baseinas istorine Chaburo baseinas retesniais atvejais ir Tigro aukstupis istorine Asirija netgi sritys į rytus nuo Tigro istorine Visa Sirija yra derlingos ir palankios zemdirbystei sritys su Vidurzemio juros klimatu Teritorija drekina kelios dideles upes issideste pietu siaures kryptimi Orontas siaureje ir Jordanas pietuose Pietineje dalyje įsiterpes Didysis luzis kuriame yra dideli ezerai Negyvoji jura Tiberiados ezeras Yra daug kalnu grandiniu tarp kuriu svarbiausios Libano kalnai Antilibanas ir kt Siaurine dalį sudaro Regionas nera vieningas Jis dalinamas į siaurine dalį kuri sutampa su Oronto baseinu ir pietine Palestina kuri sutampa su Jordano baseinu Palestina dar dalijama į Priesjordane į vakarus nuo Jordano upes ir Uzjordane į rytus nuo jos Siaurineje Sirijoje isskiriamas siauras pakrantes ruozas Finikija ir kitos dalys Į vakarus nuo Jordano upes isskiriamos Filistija Galileja Samarija Judeja Į rytus nuo Jordano Uzjordane yra Basanas Gileadas Amonas Moabas ir Edomas IstorijaSenoves Sirija Senoves Sirijos istorijaEbla Nagaras MarisAkado imperija gt III uro dinastijaAmoritu miestai valstybes Ugaritas Alalachas Jamchadas Katna Kadesas KarchemisasMitanijos imperijaHetitu imperijaSiro hetitai Aramejai Asirija gt BabilonijaPersija gt MakedonijaSeleukidu imperijaRomos imperija Sirija Sirijos istorijaPagrindinis straipsnis Senoves Sirija Palestinos karalystes IX a pr m e III II tukst pr m e Sirijos Amuru Retenu regionas buvo suvokiamas kaip prasidedantis į vakarus nuo Mario miesto taigi be Sirijos siauraja prasme apimantis ir Eufrato aukstupį Jau tada regionas buvo apgyvendintas semitu tautu įvardijamu bendru pavadinimu amuru Cia suklestejo daugybe prekybiniu miestu valstybiu veikusiu kaip tarpininkai tarp Mesopotamijos Senoves Egipto ir Mazosios Azijos Svarbiausi tarp ju III tukst pr m e buvo Maris Ebla ir kiti Bronzos amziuje II tukst pr m e del strategiskai ypac svarbios padeties Sirija nuolat buvo didesniu imperiju taikinys Regionas nepriklausomybes praktiskai neturejo ir cia valde didesnes imperijos kilusios is Mesopotamijos Akado imperija Mitanija Mazosios Azijos Hetitu imperija ar Egipto Naujoji Egipto karalyste XII a pr m e nusilpus tiek Egiptui tiek Hetitu imperijai Sirijoje susidare vakuumas kurio metu atsirado prielaidos susiformuoti vietos valstybingumui Tuo metu siaurineje Sirijoje susiformavo Siro hetitu karalystes finikieciu valstybes filistinu valstybes Izraelio karalyste Judeja Amonas Moabas Edomas ir pan Po XII a pr m e regione įsitvirtino naujos semitu grupes amoritai siaureje hebrajai pietuose ir pan Suklestejo prekybiniai keliai kuriu svarbiausias buvo vakaruose ir Karaliu kelias giliau zemyne Nuo VIII a pr m e regionas vel neteko valstybingumo Cia viespatavo Asirijos imperija veliau Naujoji Babilono karalyste dar veliau Achemenidu imperija ir Makedonijos imperija Po Aleksandro Makedoniecio uzkariavimu Sirijos regiona valde Seleukidu imperija kuri cia įkure savo sostine Antiochija Helenizmo įtakoje visame regione paplito graiku kultura Silpstant Seleukidu politinei centralizacijai II a pr m e regione atsirado galimybes vel susikurti valstybems Tarp ju svarbiausia buvo Nabateju karalyste Uzjordaneje ir Chasmoneju karalyste Kanaane 64 m pr m e 637 m Sirijos regionas buvo Romos imperijos dalis Jis buvo administruojamas kaip trys provincijos Sirija Judeja ir Siuo laikotarpiu Judejos provincijoje gyveno Jezus Kristus kuris įkure nauja religija Krikscionybe Islamiskoji Sirija Didziosios Sirijos istorijaLibano JordanijosSenoves Sirija KanaanasRasidunai gt Omejadai gt Abasidai gt Fatimidai gt Seldziukai gt AjubidaiOutremeras Jeruzale Antiochijos kng Tripolio grf Edesos grf Bahri dinastija gt Burdzi dinastijaOsmanu imperija Britu PalestinaSirija Libanas Jordanija Izraelis PalestinaPagrindinis straipsnis Sirijos istorija Osmanu imperijos Sirija Po Sirijos įjungimo į Kalifata VII a regionas vadinamas as Sam buvo administruojamas kaip keturios veliau penkios provincijos Dimask Hims Filastin Urdun Kinasrin Tuo metu vietos populiacijos stipriai arabizuotos ir islamizuotos Cia įsitvirtino vieninga Sirijos arabu kalba Nepaisant to krastas religine ir etnine prasme liko labai misrus regione gyveno sirijos bei graiku ortodoksai maronitai alavitai izmailitai druzai Po Abasidu kalifato subyrejimo Sirija vel valde daugiausia svetimsales dinastijos is Egipto Fatimidai Ajubidai ar is Mesopotamijos Seldziukai Buvo ir kelios vietines dinastijos pirmiausia ir XI XIII a regionas tapo intensyviu kovu vieta tarp vietos musulmonu ir Vidurzemio jura atplaukusiu krikscioniu kurie cia renge kryziaus zygius siekdami atkovoti Krikscionybei svarbias teritorijas Jie įkure cia keleta krikscionisku valstybiu Osmanu imperijoje XV XX a Sirija buvo dalijama į kelis vilajetus Damasko Beiruto Alepo Jeruzales ir Deir al Zoro Taigi tuometine Sirija apeme ir Balicho baseina Yrant Osmanu imperijai po I pasaulinio karo 1919 m Sirija buvo atimta is Turkijos ir regionas buvo padalintas tarp Prancuzijos siaure ir Didziosios Britanijos pietus Cia įkurtos dvi ir Britu Palestinos mandatas Po II pasaulinio karo 1945 m perbraizant politinį zemelapį Prancuzijos kontroliuotos teritorijos paskelbe nepriklausomybe kaip Sirija ir Libanas o britu kontroliuotose teritorijose įsikure Jordanija ir Izraelis kartu su Palestinos autonomija Vidines nuorodosLevantas Sirijos istorija Senoves Sirijos istorija