Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Islandijos valdymo forma parlamentinė demokratija Islandija pasaulio valstybė kurioje ši sistema vyrauja seniausiai Vyri
Islandijos politinė sistema
Islandijos valdymo forma – parlamentinė demokratija. Islandija – pasaulio valstybė, kurioje ši sistema vyrauja seniausiai. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymų leidžiamojo organo.
| Postas | Vadovas | Partija | Kadencijos pradžia |
|---|---|---|---|
| Prezidentas | Ólafur Ragnar Grímsson | nepriklausomas | 1996 m. rugpjūčio 1 d. |
Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu paprasta balsų dauguma, ketveriems metams, pilnamečių Islandijos piliečių. Prezidento mandatas neribojamas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Prezidentas formuoja tik užsienio politiką.
Paskutiniai rinkimai vyko 2007 m., kiti vyks 2011 m. Nuo Islandijos prezidento institucijos sukūrimo 1944 m. prezidentais buvo 5 žmonės. Prezidento rezidencija yra Bessastaðir, Álftanes. Prezidentui, dėl tam tikrų priežasčių negalint vykdyti savo pareigų, šias perima ministras pirmininkas, Altingo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo prezidentas.
Po vienos ketverių metų trukmės kadencijos, pirmoji pasaulyje moteris prezidentė Vigdís Finnbogadóttir atsisakė dalyvauti 1996 m. rinkimuose. Juose 86% balsų surinkęs buvęs kairųjų lyderis Ólafur Ragnar Grímsson laimėjo rinkimus ir tapo respublikos prezidentu. Jis buvo perrinktas ir per 2000, 2004 ir 2008 m. vykusius rinkimus. Kiti rinkimai vyks 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais.
| Postas | Vadovas | Partija | Kadencijos pradžia |
|---|---|---|---|
| Ministras pirmininkas | Jóhanna Sigurðardóttir | Islandijos socialdemokratų aljansas | 2009 m. vasario 1 d. |
Ministrų kabinetą sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Ministrų kabinetą turi skirti prezidentas po parlamento rinkimų, tačiau dažniausiai kabinetą formuoja premjeras ir patvirtina parlamentas. Tik nesusitarus valdančiajai koalicijai, kabinetą formuoja prezidentas. Vyriausybę dažniausiai sudaro kelios politinės partijos, nes viena partija nuo pat nepriklausomybės paskelbimo nesudarė absoliučios daugumos.
Tik 1941–1945 m. šaliai vadovavęs regento titulą turėjęs Sveinn Björnsson subūrė neparlamentinę vyriausybę. Jis po nepriklausomybės paskelbimo tapo pirmuoju Islandijos prezidentu. Savivaldos vykdomoji valdžia – miestų tarybos, renkamos kas ketverius metus (paskutiniai rinkimai vyko 2006 m.).
Įstatymų leidžiamoji valdžia
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Altingu (isl. Alþingi). Altingą sudaro 63 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Rinkimų metu šalis būna padalinta į 6 rinkimines apygardas. Balsavimo teisę turi 18 metų sulaukę piliečiai.
Altingas pirmą kartą sušauktas 930 m. pietvakarių Islandijoje. 1662 m. Danijos vyriausybė panaikino įstatymų leidybos teisę. 1800 m., Reikjavike įsteigus Aukščiausiąjį Teismą, Altingas panaikintas. 1843 m. Danijos karalius Kristijonas VIII atkūrė kaip parlamentą su patariamojo balso teise. 1874 m. suteikta įstatymų leidybos teisė. Altingas veikė kaip dvejų rūmų parlamentas. 1991 m. parlamento rūmai sujungti.
Paskutiniai rinkimai vyko 2009 m. balandžio 25 d. Juose dalies vietų neteko iki tol valdančiomis buvusios Nepriklausomybės ir Pažangos partijos. Vyriausybę sudarė Islandijos socialdemokratų aljansas ir Kairiųjų žaliųjų judėjimas. Naująja premjere tapo Jóhanna Sigurðardóttir.
| Partijos | Lyderis | Balsai | % | +/−% | Vietos | +/− | |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Socialdemokratų aljansas (Samfylkingin) | Jóhanna Sigurðardóttir | 55,758 | 29.8 | +3.0 | 20 | +2 | |
| (Sjálfstæðisflokkurinn) | 44,369 | 23.7 | −12.9 | 16 | −9 | ||
| (Vinstrihreyfingin – grænt framboð) | 40,580 | 21.7 | +7.4 | 14 | +5 | ||
| (Framsóknarflokkurinn) | 27,699 | 14.8 | +3.1 | 9 | +2 | ||
| (Borgarahreyfingin) | - | 13,519 | 7.2 | +7.2 | 4 | +4 | |
| (Frjálslyndi flokkurinn) | 4,148 | 2.2 | −5.1 | 0 | −4 | ||
| (Lýðræðishreyfingin) | 1,107 | 0.6 | +0.6 | 0 | — | ||
| Viso | 187,180 | 100.0 | 63 | — | |||
| Tušti: 6,226 (3.2%); Sugadinti: 528 (0.3%); Aktyvumas: 85.1%. Šaltinis: Morgunblaðið | |||||||
Teisminė valdžia
Islandijoje teisminę valdžią sudaro aukščiausiasis teismas (isl. Hæstiréttur), kurio teisėjai skiriami prezidento visam gyvenimui, ir rajonų teismai. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymų leidžiamojo organo.
Šaltiniai
- Power Struggle. Marguerite Del Giudice. National Geographic. March 2008. p. 85.
- (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Islandija Archyvuota kopija 2020-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- Kosningar, mbl.is. Nuoroda tikrinta 26 balandžio 2009.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Islandijos politinė sistema, Kas yra Islandijos politinė sistema? Ką reiškia Islandijos politinė sistema?
Islandijos valdymo forma parlamentine demokratija Islandija pasaulio valstybe kurioje si sistema vyrauja seniausiai Vyriausybes vadovas yra ministras pirmininkas Vykdomoji valdzia yra vyriausybe Įstatymu leidziamoji valdzia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybeje Teismine sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymu leidziamojo organo PrezidentasPirmasis Islandijos prezidentas Sveinn BjornssonDabartinis vadovas Postas Vadovas Partija Kadencijos pradziaPrezidentas olafur Ragnar Grimsson nepriklausomas 1996 m rugpjucio 1 d Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu paprasta balsu dauguma ketveriems metams pilnameciu Islandijos pilieciu Prezidento mandatas neribojamas Kaip ir kitose parlamentinese respublikose prezidentas labiau yra simbolinis salies vadovas Prezidentas formuoja tik uzsienio politika Paskutiniai rinkimai vyko 2007 m kiti vyks 2011 m Nuo Islandijos prezidento institucijos sukurimo 1944 m prezidentais buvo 5 zmones Prezidento rezidencija yra Bessastadir Alftanes Prezidentui del tam tikru priezasciu negalint vykdyti savo pareigu sias perima ministras pirmininkas Altingo pirmininkas ir Auksciausiojo Teismo prezidentas Po vienos ketveriu metu trukmes kadencijos pirmoji pasaulyje moteris prezidente Vigdis Finnbogadottir atsisake dalyvauti 1996 m rinkimuose Juose 86 balsu surinkes buves kairuju lyderis olafur Ragnar Grimsson laimejo rinkimus ir tapo respublikos prezidentu Jis buvo perrinktas ir per 2000 2004 ir 2008 m vykusius rinkimus Kiti rinkimai vyks 2012 m geguzes birzelio menesiais Vykdomoji valdziaDabartinis vadovas Postas Vadovas Partija Kadencijos pradziaMinistras pirmininkas Johanna Sigurdardottir Islandijos socialdemokratu aljansas 2009 m vasario 1 d Ministru kabineta sudaro ministras pirmininkas ir ministrai Ministru kabineta turi skirti prezidentas po parlamento rinkimu taciau dazniausiai kabineta formuoja premjeras ir patvirtina parlamentas Tik nesusitarus valdanciajai koalicijai kabineta formuoja prezidentas Vyriausybe dazniausiai sudaro kelios politines partijos nes viena partija nuo pat nepriklausomybes paskelbimo nesudare absoliucios daugumos Tik 1941 1945 m saliai vadovaves regento titula turejes Sveinn Bjornsson subure neparlamentine vyriausybe Jis po nepriklausomybes paskelbimo tapo pirmuoju Islandijos prezidentu Savivaldos vykdomoji valdzia miestu tarybos renkamos kas ketverius metus paskutiniai rinkimai vyko 2006 m Įstatymu leidziamoji valdziaAltingas Įstatymu leidziamoji valdzia yra vienu rumu parlamentas vadinamas Altingu isl Althingi Altinga sudaro 63 nariai renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metams remiantis proporcine rinkimu sistema Rinkimu metu salis buna padalinta į 6 rinkimines apygardas Balsavimo teise turi 18 metu sulauke pilieciai Altingas pirma karta susauktas 930 m pietvakariu Islandijoje 1662 m Danijos vyriausybe panaikino įstatymu leidybos teise 1800 m Reikjavike įsteigus Auksciausiajį Teisma Altingas panaikintas 1843 m Danijos karalius Kristijonas VIII atkure kaip parlamenta su patariamojo balso teise 1874 m suteikta įstatymu leidybos teise Altingas veike kaip dveju rumu parlamentas 1991 m parlamento rumai sujungti Paskutiniai rinkimai vyko 2009 m balandzio 25 d Juose dalies vietu neteko iki tol valdanciomis buvusios Nepriklausomybes ir Pazangos partijos Vyriausybe sudare Islandijos socialdemokratu aljansas ir Kairiuju zaliuju judejimas Naujaja premjere tapo Johanna Sigurdardottir e d 2009 m balandzio 25 d Altingo rinkimu rezultatai Partijos Lyderis Balsai Vietos Socialdemokratu aljansas Samfylkingin Johanna Sigurdardottir 55 758 29 8 3 0 20 2 Sjalfstaedisflokkurinn 44 369 23 7 12 9 16 9 Vinstrihreyfingin graent frambod 40 580 21 7 7 4 14 5 Framsoknarflokkurinn 27 699 14 8 3 1 9 2 Borgarahreyfingin 13 519 7 2 7 2 4 4 Frjalslyndi flokkurinn 4 148 2 2 5 1 0 4 Lydraedishreyfingin 1 107 0 6 0 6 0 Viso 187 180 100 0 63 Tusti 6 226 3 2 Sugadinti 528 0 3 Aktyvumas 85 1 Saltinis MorgunbladidTeismine valdziaIslandijoje teismine valdzia sudaro auksciausiasis teismas isl Haestirettur kurio teisejai skiriami prezidento visam gyvenimui ir rajonu teismai Teismine sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymu leidziamojo organo SaltiniaiPower Struggle Marguerite Del Giudice National Geographic March 2008 p 85 Angliskai CIA pasaulio faktu knyga Islandija Archyvuota kopija 2020 05 18 is Wayback Machine projekto Kosningar mbl is Nuoroda tikrinta 26 balandzio 2009 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu