Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Islamo revoliucija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Irano revoliucija | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Protestuojai Azadi aikštėje Teherane 1979 m. | |||||||||||||||
| |||||||||||||||
Irano revoliucija, dar vadinama Islamo revoliucija bei 1979 m. revoliucija – revoliucija, vykusi Irane 1978–1979 m., kurios metu panaikinta monarchija ir įvesta Irano Islamo Respublika. Revoliucijos lyderiu buvo ajatola Chomeinis.
Priežastys
Revoliucijos pagrindinė priežastis buvo šacho vykdyta aktyvi Irano vesternizacija. Šacho režimas šalyje diegė daugumai gyventojų nepriimtinas liberalias vertybes, apribojo islamo dvasininkijos įtaką, rengė susidorojimus su opozicija. Šalis kentėjo nuo ekonominių problemų bei didelio socialinio neteisingumo, tuo tarpu šachas neracionaliai švaistė šalies biudžetą. Be to, Reza Pehlevis palaikė gerus santykius su JAV ir kitomis Vakarų šalimis ir visuomenėje buvo laikomas Vakarų jėgų statytiniu. Paminėtina tai, kad Reza Pehlevis į valdžią atėjo kuomet 1953 m. CŽV ir MI6 įvykdė valstybinį perversmą ir nuvertė demokratiškai išrinktą premjerą (Operacija Ajax). Reza Pehlevio tėvas vykdė šalies Irano antiislamizavimo politiką – moterims buvo griežtai uždrausta nešioti , panaikinta tradicinė lyčių atskirtis, steigėsi raudonųjų žibintų kvartalai, kazino. Buvo susidorojama su reformų priešininkais.
Eiga
1963 m. ajatola Ruhola Chomeinis pradėjo rengti sukilimus prieš šacho reformas. Laikui bėgant ne tik , vadovaujami ajatolos, bet ir liberalų partija „Irano Laisvės Judėjimas“, socialdemokratų „Liaudies Frontas“, kairieji partizanai susivienijo prieš šachą.
1970–1977 m. politinė įtampa Irane kaito – 1971 m. šachas Reza Pehlevis Persepolyje surengė 2500-ųjų persų metų šventę, kurios metu liejosi alkoholis, ruošti prabangūs valgiai svečių iš vakarų pamaloninimui, kai tauta skurdo. Islamo kalendorius pakeistas persiškuoju. 1970 m. kilęs naftos bumas dar labiau atvėrė prarają tarp turtingųjų ir skurstančiųjų.
1977 m. spalį prasidėjo pirmi ginkluoti susirėmimai tarp kariuomenės ir protestuotojų. 1978 m. buvo susidorota su studentų mitingu Kumo mieste. Jausdamas blogėjančią padėtį šachas kreipėsi pagalbos į JAV, bet amerikiečiai laikė padėtį Irane stabilia ir nesiruošė imtis papildomų priemonių.
1978 m. protestai vyko be pertrūkio visuose didžiuosiuose Irano miestuose, padėtis dar labiau paaštrėjo per tradicinį piligrimystės laikotarpį Arba’een. Šachas kreipėsi į visuomenę, žadėdamas slaptosios policijos (SAVAK) vadovų nušalinimą bei laisvus rinkimus. Tačiau protestuotojų gretos vis gausėjo. 1978 m. rugpjūtį buvo sudegintas kino teatras Abadane, žuvo virš 400 žmonių – paprastai kino teatrus atakuodavo islamistai, tačiau buvo manoma, kad šįkart tai buvo tyčinė SAVAK provokacija. Kitą dieną Abadane susirinko 10 tūkst. žmonių į laidotuves skanduodami „sudeginti šachą!“.
Šachas paskyrė naują premjerą Džafarą Šarifą Imami, nurodė uždaryti kazino, grąžintas senas kalendorius, legalizuotos partijos. Tačiau tai protestuotojų nenumaldė. Šachas uždraudė bet kokias , tačiau nepaisant to, 1978 m. rugsėjo 8 d. minia protestuotojų susirinko Džalė aikštėje Teherane. Policija į demonstrantus atidengė ugnį, dešimtys žmonių žuvo (diena pavadinta Juodoju penktadieniu). Po šių įvykių, nuo šacho nusisuko ne tik dauguma iraniečių, bet ir jo sąjungininkai užsienyje. Spalį surengtas generalinis streikas. Šachas Reza Pehlevis pakeitė ministrą generolu Golam Reza Ažariu bei siekė susekti Irake besislapstantį Chomeinį. Irakas sutiko išduoti ajatolą, bet šis spėjo išvykti į Prancūziją.
1978 m. gruodžio 2 d. į Azadi aikštę Teherane susirinko 2 mln. iraniečių, reikalaujančių šacho atsistatydinimo ir Chomeinio grįžimo. Kitą savaitę visoje šalyje protestavo 6-9 mln. žmonių. Šachas Reza Pehlevis net nesugebėjo rasti norinčių dirbti premjeru, galiausiai juo tapo vienas liberalų opozicionierių .
Šachas vis didėjant spaudimui pradžioje sutiko atiduoti valdžią, bet likti šalyje, tačiau 1979 m. sausio 16 d. su savo princese pabėgo iš Irano. Minios džiaugsmingai šventė, naikino rojalistinę ir vakarietišką atributiką. Premjeras paleido politinius kalinius, išformavo slaptąją policiją, leido grįžti ajatolai Chomeiniui.
1979 m. vasario 1 d. ajatola Ruhola Chomeinis užsakytu Air France lėktuvu nusileido Teherane. Jį džiaugsmingai sutiko milijoninės minios žmonių, skanduodamos palaikymo šūkius. Chomeinis premjeru paskyrė Mehdi Bazaganą. Netrukus buvo nugalėti paskutiniai rojalistai, užimti šacho rūmai, televizijos bokštas. Laikotarpis nuo vasario 1 iki 11 d. Irane švenčiamas kaip Fadžro dekada.
Pasekmės
Po revoliucijos tęsėsi ilgas krizės laikotarpis, tačiau konsolidavo šalį ir sutelkė valdžią religiniams lyderiams. Revoliucija buvo sveikinama daugelio šalių islamistų kaip didžiausia visų laikų Islamo revoliucija. Ji taip pat susilaukė palaikymo iš kairiųjų Lotynų Amerikos revoliucionierių. Po revoliucijos kardinaliai pasikeitė JAV ir Irano santykiai, Iranas tapo vienu svarbiausių JAV užsienio politikos kritikų. Po revoliucijos Irane palaipsniui kilo raštingumo, gimstamumo, gyvenimo trukmės rodikliai, pagerėjo ekonominė padėtis, grąžinta šariato teisė.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Islamo revoliucija, Kas yra Islamo revoliucija? Ką reiškia Islamo revoliucija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Irano revoliucijaProtestuojai Azadi aiksteje Teherane 1979 m Data 1978 m sausio men 1979 m vasario men LaikasVieta IranasPusesIrano policija Monarchijos remejaiAukos532 2 781 zuvo demonstraciju metu Irano revoliucija dar vadinama Islamo revoliucija bei 1979 m revoliucija revoliucija vykusi Irane 1978 1979 m kurios metu panaikinta monarchija ir įvesta Irano Islamo Respublika Revoliucijos lyderiu buvo ajatola Chomeinis PriezastysRevoliucijos pagrindine priezastis buvo sacho vykdyta aktyvi Irano vesternizacija Sacho rezimas salyje diege daugumai gyventoju nepriimtinas liberalias vertybes apribojo islamo dvasininkijos įtaka renge susidorojimus su opozicija Salis kentejo nuo ekonominiu problemu bei didelio socialinio neteisingumo tuo tarpu sachas neracionaliai svaiste salies biudzeta Be to Reza Pehlevis palaike gerus santykius su JAV ir kitomis Vakaru salimis ir visuomeneje buvo laikomas Vakaru jegu statytiniu Paminetina tai kad Reza Pehlevis į valdzia atejo kuomet 1953 m CZV ir MI6 įvykde valstybinį perversma ir nuverte demokratiskai isrinkta premjera Operacija Ajax Reza Pehlevio tevas vykde salies Irano antiislamizavimo politika moterims buvo grieztai uzdrausta nesioti panaikinta tradicine lyciu atskirtis steigesi raudonuju zibintu kvartalai kazino Buvo susidorojama su reformu priesininkais Irano visuomene uzrustines sachas Reza Pehlevis ir jo zmona FaraEiga1963 m ajatola Ruhola Chomeinis pradejo rengti sukilimus pries sacho reformas Laikui begant ne tik vadovaujami ajatolos bet ir liberalu partija Irano Laisves Judejimas socialdemokratu Liaudies Frontas kairieji partizanai susivienijo pries sacha 1970 1977 m politine įtampa Irane kaito 1971 m sachas Reza Pehlevis Persepolyje surenge 2500 uju persu metu svente kurios metu liejosi alkoholis ruosti prabangus valgiai sveciu is vakaru pamaloninimui kai tauta skurdo Islamo kalendorius pakeistas persiskuoju 1970 m kiles naftos bumas dar labiau atvere praraja tarp turtinguju ir skurstanciuju 1977 m spalį prasidejo pirmi ginkluoti susiremimai tarp kariuomenes ir protestuotoju 1978 m buvo susidorota su studentu mitingu Kumo mieste Jausdamas blogejancia padetį sachas kreipesi pagalbos į JAV bet amerikieciai laike padetį Irane stabilia ir nesiruose imtis papildomu priemoniu Demostracija pries sacha TeheraneRevoliucijos lyderis Ruhola Chomeinis 1978 m protestai vyko be pertrukio visuose didziuosiuose Irano miestuose padetis dar labiau paastrejo per tradicinį piligrimystes laikotarpį Arba een Sachas kreipesi į visuomene zadedamas slaptosios policijos SAVAK vadovu nusalinima bei laisvus rinkimus Taciau protestuotoju gretos vis gausejo 1978 m rugpjutį buvo sudegintas kino teatras Abadane zuvo virs 400 zmoniu paprastai kino teatrus atakuodavo islamistai taciau buvo manoma kad sįkart tai buvo tycine SAVAK provokacija Kita diena Abadane susirinko 10 tukst zmoniu į laidotuves skanduodami sudeginti sacha Sachas paskyre nauja premjera Dzafara Sarifa Imami nurode uzdaryti kazino grazintas senas kalendorius legalizuotos partijos Taciau tai protestuotoju nenumalde Sachas uzdraude bet kokias taciau nepaisant to 1978 m rugsejo 8 d minia protestuotoju susirinko Dzale aiksteje Teherane Policija į demonstrantus atidenge ugnį desimtys zmoniu zuvo diena pavadinta Juodoju penktadieniu Po siu įvykiu nuo sacho nusisuko ne tik dauguma iranieciu bet ir jo sajungininkai uzsienyje Spalį surengtas generalinis streikas Sachas Reza Pehlevis pakeite ministra generolu Golam Reza Azariu bei sieke susekti Irake besislapstantį Chomeinį Irakas sutiko isduoti ajatola bet sis spejo isvykti į Prancuzija 1978 m gruodzio 2 d į Azadi aikste Teherane susirinko 2 mln iranieciu reikalaujanciu sacho atsistatydinimo ir Chomeinio grįzimo Kita savaite visoje salyje protestavo 6 9 mln zmoniu Sachas Reza Pehlevis net nesugebejo rasti norinciu dirbti premjeru galiausiai juo tapo vienas liberalu opozicionieriu Sachas vis didejant spaudimui pradzioje sutiko atiduoti valdzia bet likti salyje taciau 1979 m sausio 16 d su savo princese pabego is Irano Minios dziaugsmingai svente naikino rojalistine ir vakarietiska atributika Premjeras paleido politinius kalinius isformavo slaptaja policija leido grįzti ajatolai Chomeiniui 1979 m vasario 1 d ajatola Ruhola Chomeinis uzsakytu Air France lektuvu nusileido Teherane Jį dziaugsmingai sutiko milijonines minios zmoniu skanduodamos palaikymo sukius Chomeinis premjeru paskyre Mehdi Bazagana Netrukus buvo nugaleti paskutiniai rojalistai uzimti sacho rumai televizijos bokstas Laikotarpis nuo vasario 1 iki 11 d Irane svenciamas kaip Fadzro dekada PasekmesPo revoliucijos tesesi ilgas krizes laikotarpis taciau konsolidavo salį ir sutelke valdzia religiniams lyderiams Revoliucija buvo sveikinama daugelio saliu islamistu kaip didziausia visu laiku Islamo revoliucija Ji taip pat susilauke palaikymo is kairiuju Lotynu Amerikos revoliucionieriu Po revoliucijos kardinaliai pasikeite JAV ir Irano santykiai Iranas tapo vienu svarbiausiu JAV uzsienio politikos kritiku Po revoliucijos Irane palaipsniui kilo rastingumo gimstamumo gyvenimo trukmes rodikliai pagerejo ekonomine padetis grazinta sariato teise