Islamo bendradarbiavimo organizacija (arab. منظمة التعاون الإسلامي = Munaẓẓamat al-Taʿāwun al-ʾIslāmī, angl. Organisation of Islamic Cooperation, OIC, pranc. Organisation de la coopération islamique, OCI), iki 2011 m. vadinta Islamo konferencijos organizacija – musulmoniškų valstybių tarptautinė organizacija, įkurta 1969 m. Rabate. Organizacijai priklauso 57 valstybės narės; 48 iš jų musulmonai sudaro gyventojų daugumą. 5 valstybės (Bosnija ir Hercegovina, Centrinės Afrikos Respublika, Tailandas, Rusija ir Šiaurės Kipras, pripažįstamas tik Turkijos) turi valstybės stebėtojos statusą.
| Islamo bendradarbiavimo organizacija | |
| Vėliava | |
Valstybės narės Valstybės stebėtojos | |
| Santrumpa | OIC, OCI |
|---|---|
| Įkurta | 1969 m. rugsėjo 25 d. |
| Tipas | Tarptautinė organizacija |
| Būstinė | Džida, Saudo Arabija |
| Narystė | 57 valstybės |
| Oficialios kalbos | Arabų, anglų, prancūzų |
| Gen. sekretorius | Hissein Brahim Taha |
| Tinklalapis | www.oic-oci.org |
Organizacija skelbia esanti „bendras musulmonų pasaulio balsas“ ir siekia „apsaugoti ir ginti musulmonų pasaulio interesus, skatindama tarptautinę taiką ir harmoniją“.
Tikslai ir nuostatos
Tikslas – skatinti islamiškų valstybių politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius, derinti jų vykdomą politiką, kovoti su rasinės diskriminacijos ir kolonializmo apraiškomis, siekti tarptautinės taikos ir saugumo.
Organizacija teigia smerkianti tarptautinį terorizmą, yra kritiška Izraelio atžvilgiu (reikalauja pasitraukti iš okupuotų arabų žemių), nepritaria JAV politikai Artimuosiuose Rytuose, remia palestiniečių kovą ir pripažįsta jų teisę įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale. Organizacija neatmeta Izraelio teisės egzistuoti ir palaiko konflikto dviejų valstybių sprendimą.
Struktūra
Islamo bendradarbiavimo organizacijos būstinė įsikūrusi Džidoje, Saudo Arabijoje. Aukščiausioji organizacijos institucija – Valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas (vyksta kas 3 metus). Vykdomosios institucijos: Užsienio reikalų ministrų konferencija (vyksta kasmet), nuolat veikiantis Generalinis sekretoriatas, Tarptautinis islamo teismas.
Narystė
| Valstybė | Įstojimo data | Sostinė | Gyventojų | Musulmonų (%) | Plotas (km2) |
|---|---|---|---|---|---|
| Valstybės narės | |||||
| Afganistanas | 1969 m. | Kabulas | 41 144 133 | 99,7 | 652 230 |
| Alžyras | 1969 m. | Alžyras | 45 847 599 | 97,9 | 2 381 741 |
| Čadas | 1969 m. | Ndžamena | 17 616 172 | 55,3 | 1 284 000 |
| Egiptas | 1969 m. | Kairas | 107 206 514 | 94,9 | 1 002 450 |
| Gvinėja | 1969 m. | Konakris | 14 033 298 | 84,4 | 245 857 |
| Indonezija | 1969 m. | Džakarta | 280 813 676 | 87,2 | 1 904 569 |
| Iranas | 1969 m. | Teheranas | 86 708 850 | 99,5 | 1 648 195 |
| Jordanija | 1969 m. | Amanas | 10 458 701 | 97,2 | 89 342 |
| Kuveitas | 1969 m. | Kuveitas | 4 429 966 | 74,1 | 17 818 |
| Libanas | 1969 m. | Beirutas | 6 748 419 | 61,3 | 10 452 |
| Libija | 1969 m. | Tripolis | 7 107 348 | 96,6 | 1 759 540 |
| Malaizija | 1969 m. | Kvala Lumpūras | 33 412 468 | 63,7 | 330 803 |
| Malis | 1969 m. | Bamakas | 21 723 855 | 94,4 | 1 240 192 |
| Mauritanija | 1969 m. | Nuakšotas | 4 957 932 | 99,1 | 1 030 700 |
| Marokas | 1969 m. | Rabatas | 38 013 335 | 99,9 | 446 550 |
| Nigeris | 1969 m. | Niamėjus | 17 138 707 | 98,4 | 1 267 000 |
| Pakistanas | 1969 m. | Islamabadas | 207 774 520 | 96,4 | 881 912 |
| Palestina | 1969 m. | Ramala | 4 420 549 | 97,6 | 6 220 |
| Saudo Arabija | 1969 m. | Rijadas | 29 994 272 | 93,0 | 2 149 690 |
| Senegalas | 1969 m. | Dakaras | 12 873 601 | 96,4 | 196 722 |
| Somalis | 1969 m. | Mogadišas | 10 806 000 | 99,8 | 637 657 |
| Sudanas | 1969 m. | Chartumas | 37 289 406 | 90,7 | 1 886 068 |
| Tunisas | 1969 m. | Tunisas | 10 886 500 | 99,5 | 163 610 |
| Turkija | 1969 m. | Ankara | 76 667 864 | 97,8 | 783 562 |
| Jemenas | 1969 m. | Sana | 25 235 000 | 99,1 | 527 968 |
| Bahreinas | 1970 m. | Menama | 1 234 571 | 70,3 | 765 |
| Omanas | 1970 m. | Maskatas | 4 020 000 | 85,9 | 309 500 |
| Kataras | 1970 m. | Doha | 2 174 035 | 67,7 | 11 586 |
| Sirija | 1970 m. | Damaskas | 21 987 000 | 92,8 | 185 180 |
| JAE | 1971 m. | Abu Dabis | 9 446 000 | 76,9 | 83 600 |
| Siera Leonė | 1972 m. | Fritaunas | 6 190 280 | 78,0 | 71 740 |
| Bangladešas | 1974 m. | Daka | 165 158 616 | 90,4 | 147 570 |
| Gabonas | 1974 m. | Librevilis | 1 711 000 | 11,2 | 267 668 |
| Gambija | 1974 m. | Bandžulis | 1 882 450 | 95,1 | 11 295 |
| Bisau Gvinėja | 1974 m. | Bisau | 1 746 000 | 45,1 | 36 125 |
| Uganda | 1974 m. | Kampala | 47 729 952 | 11,5 | 241 550 |
| Burkina Fasas | 1975 m. | Uagadugu | 22 489 126 | 61,6 | 274 200 |
| Kamerūnas | 1975 m. | Jaundė | 30 135 732 | 18,3 | 475 442 |
| Komorai | 1976 m. | Moronis | 850 886 | 98,3 | 2 235 |
| Irakas | 1976 m. | Bagdadas | 43 500 000 | 99,0 | 438 317 |
| Maldyvai | 1976 m. | Malė | 317 280 | 98,4 | 300 |
| Džibutis | 1978 m. | Džibutis | 886 000 | 96,9 | 23 200 |
| Beninas | 1982 m. | Porto Novas | 9 988 068 | 23,8 | 112 622 |
| Brunėjus | 1984 m. | Bandar Seri Begavanas | 393 162 | 75,1 | 5 765 |
| Nigerija | 1986 m. | Abudža | 206 630 269 | 53,5 | 923 768 |
| Azerbaidžanas | 1991 m. | Baku | 9 477 100 | 96,9 | 86 600 |
| Albanija | 1992 m. | Tirana | 2 821 977 | 56,7 | 28 748 |
| Kirgizija | 1992 m. | Biškekas | 5 976 570 | 88,0 | 199 951 |
| Tadžikija | 1992 m. | Dušanbė | 8 860 000 | 96,7 | 143 100 |
| Turkmėnija | 1992 m. | Ašchabadas | 5 607 000 | 93,0 | 488 100 |
| Mozambikas | 1994 m. | Maputas | 23 700 715 | 18,0 | 801 590 |
| Kazachstanas | 1995 m. | Astana | 17 244 000 | 70,4 | 2 724 900 |
| Uzbekija | 1995 m. | Taškentas | 33 492 800 | 96,7 | 447 400 |
| Surinamas | 1996 m. | Paramaribas | 534 189 | 15,2 | 163 820 |
| Togas | 1997 m. | Lomė | 6 993 000 | 14,0 | 56 785 |
| Gajana | 1998 m. | Džordžtaunas | 784 894 | 6,4 | 214 969 |
| Dramblio Kaulo Krantas | 2001 m. | Jamusukras | 23 202 000 | 42,5 | 322 463 |
| Valstybės stebėtojos | |||||
| Bosnija ir Hercegovina | 1994 m. | Sarajevas | 4 709 000 | 8,5 | 622 984 |
| CAR | 1997 m. | Bangis | 4 709 000 | 8,5 | 622 984 |
| Tailandas | 1998 m. | Bankokas | 64 456 700 | 5,5 | 513 120 |
| Rusija | 2005 m. | Maskva | 146 048 500 | 10,0 | 17 125 242 |
| Šiaurės Kipras | 1979 m. | Šiaurės Nikosija | 382 836 | 99 | 3 355 |
- 2012–2025 m. Sirijos narystė buvo sustabdyta dėl pilietinio karo.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Islamo bendradarbiavimo organizacija, Kas yra Islamo bendradarbiavimo organizacija? Ką reiškia Islamo bendradarbiavimo organizacija?