Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Irako Kurdistanas oficialiai Irako Kurdistano regionas kurd هه رێمی کوردستان Herêmî Kurdistan arab إقليم كردستان Iqlīm K
Irako Kurdistanas
Irako Kurdistanas, oficialiai Irako Kurdistano regionas (kurd. ههرێمی کوردستان = Herêmî Kurdistan, arab. إقليم كردستان = Iqlīm Kurdistān), dažnai vadinamas ir Pietų Kurdistanu (kurd. باشووری کوردستان = Başûrê Kurdistanê) – autonominis regionas šiaurės Irake, sudarytas 1991 m. ir siekiantis visiškos nepriklausomybės. Sostinė – Erbilis.
| Irako Kurdistanas ههرێمی کوردستان إقليم كردستان | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Laiko juosta: (UTC+3) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė | Irakas | ||||||
| Administracinis centras | Erbilis | ||||||
| Apskričių skaičius | 4 | ||||||
| Rajonų skaičius | 26 | ||||||
| Oficialios kalbos | kurdų, arabų | ||||||
| Įkūrimo data | 1991 | ||||||
| Prezidentas | |||||||
| Gyventojų | 7 222 747 | ||||||
| Plotas | 46 861 km² | ||||||
| Tankumas | 154 žm./km² | ||||||
| Interneto kodas | .krd | ||||||
| Vikiteka | Irako KurdistanasVikiteka | ||||||
Istorija
Irako Kurdistanas sudaro pietinę kurdų žemių – Kuridistano – dalį.
Vietovė gyvenama nuo priešistorinių laikų – čia rasta neandartaliečių, ankstyvųjų žemdirbiškų Džarmo ir Hasunos kultūrų radinių. XXV a. pr. m. e. kraštą užėmė huritai, XXIV – XXII a. pr. m. e. valdė Akadas, o nuo XXI a. pr. m. e. čia iškilo Ašūro, miestai-valstybės. Dabartinis Irako Kurdistanas buvo Asirijos imperijos svarbi dalis, greta Erbilio buvo svarbi deivės Ištar šventykla. Vėliau kraštas buvo valdomas persų, graikų. I a. m. e. čia iškilo asirų valstybė , bet 116 m. ją užėmė romėnai, o vėliau susigrąžino persai.
VI a. Pietų Kurdistaną užkariavo arabai, dauguma gyventojų buvo atversti į islamą. Kraštas nuolat buvo valdomas vis kitų tautų – arabų, persų, tiurkų. XIX a. pateko į Osmanų imperiją, kol per I pasaulinį karą užimtas britų (sudarytas ). Valdant britams, kurdai rengė sukilimus ir siekė nepriklausomos kurdų valstybės. 1922 m. sufijų šeichas paskelbė , bet britai sukilimą numalšino, ir Pietų Kurdistanas tapo vėliau nepriklausomybę paskelbusio Irako dalimi.
Kurdai nuolat rengė sukilimus prieš Irako valdžią siekdami krašto nepriklausomybės: 1961–1970 m. vyko pirmasis Irako–kurdų karas, 1974–1975 m. – antrasis. Pagrindinis sukilimų rengėjas buvo .
Nors 1970 m. Irakas sudarė Kurdistano autonomiją, ji tikros valdžios neturėjo, nebuvo leista daugiapartinė sistema. Valdant Saadamui Huseinui, Kurdistanas buvo prievarta arabizuojamas, vietos kurdai iškeldinami į kitas šalies vietas. 1983–1985 m., pasinaudodami Irano–Irako karu, kurdai, remiami Irano, vėl sukilo prieš Irako valdžią. Atsakydamas Saadamas Huseinas, prieš kurdus panaudojo cheminį ginklą, surengė masines kurdų žudynes.
1991 m. Irako Kurdistanas pasiekė faktinę autonomiją, gavo paramą iš JAV oro laivyno. Kadangi krašte yra didelės naftos atsargos, Irako Kurdistanas netrukus ūkiškai suklestėjo. 2003 m. prasidėjus Irako karui, kurdai ėmė uoliai talkininkauti JAV pajėgoms ir svariai prisidėjo prie Saadamo Huseino nuvertimo. Priėmus 2005 m. konstituciją nustatyta, kad Irakas nuo šiol yra federacinė valstybė ir Kurdistanas turi plačią autonomiją jos sudėtyje.
2011–2012 m. prasidėjo nesutarimai tarp Irako centrinės valdžios ir Kurdistano, kuris atsisakė savo kariuomenę „“ perleisti Bagdado valdžiai. Per 2014 m. mūšius prieš Islamo valstybę, Pietų Kurdistano pajėgos užėmė ligi tol Irako centrinės valdžios valdytus kraštus, tarp jų ir naftos telkiniais turtingą Kirkuką.
2017 m. rugsėjo 25 d. Irako Kurdistane surengtas referendumas dėl krašto nepriklausomybės – 92,7 % jo dalyvių pasisakė už nepriklausomą Kurdistano valstybę. Tuoj po referendumo Irako pajėgos apgulė Kirkuką ir atkovojo daugelį anksčiau kurdų užimtų žemių.
Geografija
Irako Kurdistanas ribojasi su Turkija šiaurėje, Iranu – rytuose, Sirija – vakaruose. Visų šių kraštų pasienio srityse taip pat gyvena kurdai. Pietuose kraštas ribojasi su likusiu Iraku, bet tikslios sienos ginčytinos.
Kraštas kalnuotas (driekiasi Zagroso, , Hamrino, Kandilo masyvai), aukščiausia vieta – Šicha Daro kalnas (3611 m). Pagrindinė upė – Tigras (su intakais: Didžiuoju ir Mažuoju Zabais). Sudarytas nemažas Dukano tvenkinys.
Klimatas subtropinis, pusiau sausringas, vėsesnis nei likusiame Irake. Vasarą vidutinės temperatūros siekia 35–40 °C (pietvakariuose – 21–24 °C), žiemą laikosi tarp 9–11 °C, o kalnuose būna šalčiau. Per metus iškrenta 500–900 mm kritulių, daugiausia žiemą ir pavasarį.
Kalnų šlaituose ir slėniuose auga ąžuolų, kėnių, platanų, pušų, uosių miškai, kurie sausringesnėse vietose pereina į kserofitinius krūmynus, palmių giraites ir stepes.
Ūkis
Svarbiausias Irako Kurdistano pajamų šaltinis – naftos gavyba ir pardavimas. Taip pat kasama cinko, geležies rūda, klintis, varis, auksas, marmuras. Didelė dalis krašto gyventojų verčiasi žemės ūkiu – augina vaismedžius ir vaiskrūmius, javus, daržoves, laiko gyvulius.
Administracinis suskirstymas
Irako Kurdistanas padalintas į 4 apskritis (Parêzga): , , ir . Į ginčytinas sritis, kurias valdyti siekia Irako Kurdistanas, patenka Kirkuko, Ninevės ir Dijalos muchafazų dalys.
Gyventojai
Tikslių duomenų apie tautinę ir religinę krašto sudėtį nėra. Dauguma krašto gyventojų yra kurdai, taip pat esama reikšmingų arabų, turkmėnų, asirų ir armėnų mažumų, taip pat religiniu pagrindu save apsibrėžiančių bendruomenių – jazidų, , ir chakajų.
Vyrauja kurdų kalba ( ir tarmės, Halbdžoje – havrami). Dauguma kalba taip pat arabiškai. Tautinės mažumos vartoja savo kalbas (armėnų, turkų-turkmėnų, asirų, chaldėjų).
Religinė sudėtis mišri. Dauguma gyventojų yra musulmonai – daugiausia šafitinės atšakos sunitai, esti ir šiitų. Paplitęs sufizmas. Asirai, armėnai bei nedidelė dalis kurdų išpažįsta krikščionybę, taip pat išpažįstamos tik šiems kraštams būdingos tikybos – jazidizmas, zoroastrizmas, .
Didžiausi miestai:
- Erbilis (1,01 mln. gyv.)
- Kirkukas (ginčytina priklausomybė, 0,985 mln.)
- Suleimanija (0,898 mln.)
- Dohukas (0,411 mln.)
- (0,241 mln.)
- (0,190 mln.)
- (0,159 mln.)
- (0,11 mln.)
Šaltiniai
- "Demographic Survey - Kurdistan Region of Iraq"
- „The Kurdish opening“, The Economist, 2012-11-03.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Irako Kurdistanas, Kas yra Irako Kurdistanas? Ką reiškia Irako Kurdistanas?
Irako Kurdistanas oficialiai Irako Kurdistano regionas kurd هه رێمی کوردستان Heremi Kurdistan arab إقليم كردستان Iqlim Kurdistan daznai vadinamas ir Pietu Kurdistanu kurd باشووری کوردستان Basure Kurdistane autonominis regionas siaures Irake sudarytas 1991 m ir siekiantis visiskos nepriklausomybes Sostine Erbilis Irako Kurdistanas هه رێمی کوردستان إقليم كردستان Issamiau Laiko juosta UTC 3 vasaros UTC Valstybe IrakasAdministracinis centras ErbilisApskriciu skaicius 4Rajonu skaicius 26Oficialios kalbos kurdu arabuĮkurimo data 1991PrezidentasGyventoju 2018 7 222 747Plotas 46 861 km Tankumas 2018 154 zm km Interneto kodas krdVikiteka Irako KurdistanasVikitekaIstorijaPagrindinis straipsnis Kurdistano istorija Irako Kurdistanas sudaro pietine kurdu zemiu Kuridistano dalį Vietove gyvenama nuo priesistoriniu laiku cia rasta neandartalieciu ankstyvuju zemdirbisku Dzarmo ir Hasunos kulturu radiniu XXV a pr m e krasta uzeme huritai XXIV XXII a pr m e valde Akadas o nuo XXI a pr m e cia iskilo Asuro miestai valstybes Dabartinis Irako Kurdistanas buvo Asirijos imperijos svarbi dalis greta Erbilio buvo svarbi deives Istar sventykla Veliau krastas buvo valdomas persu graiku I a m e cia iskilo asiru valstybe bet 116 m ja uzeme romenai o veliau susigrazino persai VI a Pietu Kurdistana uzkariavo arabai dauguma gyventoju buvo atversti į islama Krastas nuolat buvo valdomas vis kitu tautu arabu persu tiurku XIX a pateko į Osmanu imperija kol per I pasaulinį kara uzimtas britu sudarytas Valdant britams kurdai renge sukilimus ir sieke nepriklausomos kurdu valstybes 1922 m sufiju seichas paskelbe bet britai sukilima numalsino ir Pietu Kurdistanas tapo veliau nepriklausomybe paskelbusio Irako dalimi Kurdai nuolat renge sukilimus pries Irako valdzia siekdami krasto nepriklausomybes 1961 1970 m vyko pirmasis Irako kurdu karas 1974 1975 m antrasis Pagrindinis sukilimu rengejas buvo Nors 1970 m Irakas sudare Kurdistano autonomija ji tikros valdzios neturejo nebuvo leista daugiapartine sistema Valdant Saadamui Huseinui Kurdistanas buvo prievarta arabizuojamas vietos kurdai iskeldinami į kitas salies vietas 1983 1985 m pasinaudodami Irano Irako karu kurdai remiami Irano vel sukilo pries Irako valdzia Atsakydamas Saadamas Huseinas pries kurdus panaudojo cheminį ginkla surenge masines kurdu zudynes 1991 m Irako Kurdistanas pasieke faktine autonomija gavo parama is JAV oro laivyno Kadangi kraste yra dideles naftos atsargos Irako Kurdistanas netrukus ukiskai suklestejo 2003 m prasidejus Irako karui kurdai eme uoliai talkininkauti JAV pajegoms ir svariai prisidejo prie Saadamo Huseino nuvertimo Priemus 2005 m konstitucija nustatyta kad Irakas nuo siol yra federacine valstybe ir Kurdistanas turi placia autonomija jos sudetyje 2011 2012 m prasidejo nesutarimai tarp Irako centrines valdzios ir Kurdistano kuris atsisake savo kariuomene perleisti Bagdado valdziai Per 2014 m musius pries Islamo valstybe Pietu Kurdistano pajegos uzeme ligi tol Irako centrines valdzios valdytus krastus tarp ju ir naftos telkiniais turtinga Kirkuka 2017 m rugsejo 25 d Irako Kurdistane surengtas referendumas del krasto nepriklausomybes 92 7 jo dalyviu pasisake uz nepriklausoma Kurdistano valstybe Tuoj po referendumo Irako pajegos apgule Kirkuka ir atkovojo daugelį anksciau kurdu uzimtu zemiu GeografijaKanjonas Ravanduzo apylinkese Irako Kurdistanas ribojasi su Turkija siaureje Iranu rytuose Sirija vakaruose Visu siu krastu pasienio srityse taip pat gyvena kurdai Pietuose krastas ribojasi su likusiu Iraku bet tikslios sienos gincytinos Krastas kalnuotas driekiasi Zagroso Hamrino Kandilo masyvai auksciausia vieta Sicha Daro kalnas 3611 m Pagrindine upe Tigras su intakais Didziuoju ir Mazuoju Zabais Sudarytas nemazas Dukano tvenkinys Klimatas subtropinis pusiau sausringas vesesnis nei likusiame Irake Vasara vidutines temperaturos siekia 35 40 C pietvakariuose 21 24 C ziema laikosi tarp 9 11 C o kalnuose buna salciau Per metus iskrenta 500 900 mm krituliu daugiausia ziema ir pavasarį Kalnu slaituose ir sleniuose auga azuolu keniu platanu pusu uosiu miskai kurie sausringesnese vietose pereina į kserofitinius krumynus palmiu giraites ir stepes ukisSvarbiausias Irako Kurdistano pajamu saltinis naftos gavyba ir pardavimas Taip pat kasama cinko gelezies ruda klintis varis auksas marmuras Didele dalis krasto gyventoju verciasi zemes ukiu augina vaismedzius ir vaiskrumius javus darzoves laiko gyvulius Administracinis suskirstymasIrako Kurdistanas padalintas į 4 apskritis Parezga ir Į gincytinas sritis kurias valdyti siekia Irako Kurdistanas patenka Kirkuko Nineves ir Dijalos muchafazu dalys Kurdai mitinge del nepriklausomybesGyventojaiTiksliu duomenu apie tautine ir religine krasto sudetį nera Dauguma krasto gyventoju yra kurdai taip pat esama reiksmingu arabu turkmenu asiru ir armenu mazumu taip pat religiniu pagrindu save apsibrezianciu bendruomeniu jazidu ir chakaju Vyrauja kurdu kalba ir tarmes Halbdzoje havrami Dauguma kalba taip pat arabiskai Tautines mazumos vartoja savo kalbas armenu turku turkmenu asiru chaldeju Religine sudetis misri Dauguma gyventoju yra musulmonai daugiausia safitines atsakos sunitai esti ir siitu Paplites sufizmas Asirai armenai bei nedidele dalis kurdu ispazįsta krikscionybe taip pat ispazįstamos tik siems krastams budingos tikybos jazidizmas zoroastrizmas Didziausi miestai Erbilis 1 01 mln gyv Kirkukas gincytina priklausomybe 0 985 mln Suleimanija 0 898 mln Dohukas 0 411 mln 0 241 mln 0 190 mln 0 159 mln 0 11 mln Saltiniai Demographic Survey Kurdistan Region of Iraq The Kurdish opening The Economist 2012 11 03