Insekticidai

Insekticidai (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau) – pesticidai žalingiems vabzdžiams naikinti. Jais naikinami augalų kenkėjai ir žmogaus bei gyvūnų parazitai.

Insekticidai gaminami drėkstančių ir tirpstančių miltelių, koncentruotųjų emulsijų, tirpalų, pastų, kietų dūminių mišinių, granulių ir kitokio pavidalo. Jie purškiami, sėjami į dirvą, jais apveliamos sėklos, fumiguojamos patalpos ir produktai. Daugelis insekticidų nuodingi žmogui, šiltakraujams gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams bei žuvims, todėl atsargiai laikomi, gabenami ir naudojami.

Skirstymas

Pagal veikimo būda skirstomi į vidinius, kontaktinius, sisteminius ir dujinius.

• vidiniai insekticidai – kai kurie chloro org. junginiai, metalų fluoridai – su maistu patenka į vabzdžių maitinamąjį traktą.

• kontaktiniai insekticidai – fosforo, sieros organiniai junginiai, – patenka į vabzdžių organizmą per odą (pvz., , , , ).

• sisteminiai insekticidai – dažniausiai fosforo organiniai junginiai, įsiskverbia į augalo lapus, stiebus arba šaknis, susimaišo su augalo sultimis ir tam tikrą laiką naikina jomis mintančius vabzdžius (pvz., , ).

• dujiniai insekticidai – patenka į vabzdžių organizmą pro kvėpavimo takus (pvz., , sieros dioksidas).

Pagal cheminę sudėtį insekticidai skirstomi į neorganinius ir organinius.

• Iš neorganinių insekticidų dažniausiai naudojami sieros, fluoro, bario junginiai

Insekticidai

Pavadinimas	Toksiškumas LD50 mg/kg
	119-142
	2050
	410-470
	350-420
	76-130
	400-900
	250-300
	23-87
	5000
	147
	5000
	450
	1400
	35
	470-516
	111
	1200-1300
	451
	500
	40-100
	1750

Nuorodos

• Insekticidų klasifikacija