Ingrijos vėliava suom Inkerin lippu Ingermanlandijos vėliava ingrų nacionalinė ir Ingrijos etnokultūrinio regiono vėliav

Ingrijos vėliava (suom. Inkerin lippu), Ingermanlandijos vėliava – ingrų nacionalinė ir Ingrijos etnokultūrinio regiono vėliava.. XX a. eigoje vėliavos statusas keitėsi:

1919 m. – pulko vėliava;
1919–1920 m. – Šiaurės Ingrijos respublikos ;
nuo 1921 m. iki dabar – .

Vėliavos aprašas

Vėliava yra būdingo skandinaviško kryžiaus pavidalo. Tai mėlynas kryžius raudonu apvadu geltoname fone.

Vėliavos istorija

1917 m. tarybinė vyriausybė pripažino tautų apsisprendimo teisę, tačiau tolesnė bolševikų politika valstiečių atžvilgiu (maisto produktų rekvizavimas, laisvos prekybos draudimas, priverstinė mobilizacija į kariuomenę) labai pagadino ingrų lojalumą naujajai valdžiai. 1918 m. vasarą prasidėjo valstiečių priešinimasis naujajai valdžiai. Nuslopinus šį pasipriešinimą susidarė dvi didelės pabėgėlių grupės – viena Suomijoje, kita – Estijoje.

1919 m. sausį Helsinkyje Ingrijos pabėgėliai sudarė Laikinąjį Ingrijos valdymo komitetą. Komitetas ir Estijos vyriausybė po derybų sudarė sutartį, skirtą Ingrijos išvadavimui nuo bolševikų.

1919 m. kovą Estijos kariuomenėje iš pabėgėlių buvo sudarytas 1-asis Ingrijos (Ingermanlandijos) batalionas, kurį sudarė iki 1500 žmonių. Bataliono skiriamasis ženklas buvo antsiuvas su Ingrijos herbu. Bataliono vėliavą sukūrė kapitonas E. Haapakoskis (E. I. Haapakoski), panaudojęs Ingrijos herbo spalvas..

Vėliau, batalionui dalyvaujant kovos veiksmuose Vakarų Ingrijoje kartu su generolo Aleksandro Rodziankos ( Александр Павлович Родзянко) baltagvardiečiais, batalionas buvo performuotas į Vakarų Ingrijos (Vakarų Ingermanlandijos) pulką. O vėliavą ėmė suvokti kaip ingrų (Ingermanlandijos finų) nacionalinį simbolį.

Su šia vėliava kovėsi ir Šiaurės Ingrijos pulkas, sukurtas 1919 m. birželį Petrogrado gubernijos šiaurėje Kirjasalo kaimo apylinkėse ir buvęs Šiaurės Ingrijos respublikos kariuomene. 1919 m. rugsėjo 8 d. pulko vėliava buvo pašventinta.

1920 m., pasirašius Tartu sutartį, gruodžio 6 d. Šiaurės Ingrijos valstybinė vėliava buvo nuleista ir Kirjasalo (t. y., Šiaurės Ingrijos respublikos) gyventojai pasitraukė į Suomiją. Vėliava iškilmingai buvo pervežta į Suomiją.

1921 m. Šiaurės Ingrijos komisija savo neeiliniame posėdyje patvirtino nacionalinės Ingrijos vėliavos dydį ir spalvas (geltona, mėlyna, plytinė raudona).. Žinomas suomių heraldistas Karis Laurla (Kari K. Laurla) apibrėžė vėliavos proporcijas: ilgis 18 dalių (5 + ½ + 2 + ½ + 10), aukštis – 11 dalių (4 + ½ + 2 + ½ + 4), kur mėlyno kryžiaus plotis – 2 dalys, o raudono apvado plotis – ½ dalies.

Vėliavos originalas 1944 m buvo pervežtas į Švediją, kur jis saugomas ingrų Randefeltų šeimoje. 1947 m. vėliava buvo pirmą kartą pakelta nacionalinėje Švedijoje gyvenančių ingrų šventėje. 2000 m. vėliava buvo iškilmingai perduota Suomijos ginkluotųjų pajėgų muziejui..

Ilgą laiką ši vėliava buvo naudota tik ingrų organizacijų Rusijos užsienyje. 1988 m. Leningrade buvo įsteigta draugija „Inkerin Liiton“, kuri ėmė naudoti šią vėliavą. Pirmą kartą po 70 m. pertraukos ji buvo iškelta Koltušuose švenčiant Juhannuspäivä ('Joninės').

Dabar vėliava naudojama nacionalinių švenčių ir draugijos oficialių renginių metu. Ją kelia Ingrijos liuteronų bažnyčios parapijose prie bažnyčių bažnytinių švenčių metu greta Rusijos Federacijos ir Suomijos vėliavų..

Ingrijos vėliava šiuo metu yra oficiali ingrų nacionalinės kultūrinės autonomijos vėliava..

Vėliavos kūrėjas kapitonas E. Haapakoskis (E. I. Haapakoski)
Vėliava Juhannuspäivä šventės metu Toksove (2012 m.)
Vėliava Juhannuspäivä šventės metu

Nuorodos

Информация об ингерманландских финнах. Символы. Archyvuota kopija 2008-05-19 iš Wayback Machine projekto.
Советско-Финляндские отношения (1918–1920 гг.)^{[neveikianti nuoroda]}
Андрей Сыров «Что такое Ингерманландия? Краткое введение в историю ингерманландских финнов»^{[neveikianti nuoroda]}
90 лет ингерманландскому флагу
История Ингерманландии. Ингерманландский флаг Archyvuota kopija 2013-10-08 iš Wayback Machine projekto.
Ингерманландский флаг^{[neveikianti nuoroda]}
Санкт-Петербургские Ведомости // «Геральдика Невского края возвращается в нашу жизнь после долгого забвения» Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.
Финны-ингерманландцы. Национальная символика
Юханнус… Праздник национально-культурной автономии ингерманландских финнов… Подъем флага Ингерманландии. Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
«Inkerin Liitto» Inkerinsuomalaisten etujärjestö. Общество ингерманландских финнов. Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Wayback Machine projekto.
Национально-культурная автономия финнов-инкери. Archyvuota kopija 2014-05-12 iš Wayback Machine projekto.
Символы Ингерманландии Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.

[1] Информация об ингерманландских финнах. Символы. Archyvuota kopija 2008-05-19 iš Wayback Machine projekto.

[2] Советско-Финляндские отношения (1918–1920 гг.)^{[neveikianti nuoroda]}

[fla-3] Андрей Сыров «Что такое Ингерманландия? Краткое введение в историю ингерманландских финнов»^{[neveikianti nuoroda]}

[4] 90 лет ингерманландскому флагу

[5] История Ингерманландии. Ингерманландский флаг Archyvuota kopija 2013-10-08 iš Wayback Machine projekto.

[6] Ингерманландский флаг^{[neveikianti nuoroda]}

[spb-7] Санкт-Петербургские Ведомости // «Геральдика Невского края возвращается в нашу жизнь после долгого забвения» Archyvuota kopija 2013-12-03 iš Wayback Machine projekto.

[8] Финны-ингерманландцы. Национальная символика

[9] Юханнус… Праздник национально-культурной автономии ингерманландских финнов… Подъем флага Ингерманландии. Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.

[10] «Inkerin Liitto» Inkerinsuomalaisten etujärjestö. Общество ингерманландских финнов. Archyvuota kopija 2017-04-24 iš Wayback Machine projekto.

[11] Национально-культурная автономия финнов-инкери. Archyvuota kopija 2014-05-12 iš Wayback Machine projekto.

[12] Символы Ингерманландии Archyvuota kopija 2011-07-20 iš Wayback Machine projekto.