Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Indoeuropiečių proreligijė senovės indoeuropiečių teoriškai atkurta religija Nors nėra jokių tiesioginių šaltinių kurie
Indoeuropiečių mitologija
Indoeuropiečių proreligijė – senovės indoeuropiečių teoriškai atkurta religija. Nors nėra jokių tiesioginių šaltinių, kurie teiktų duomenis apie senovės arijų tikėjimą, tačiau jis atkuriamas remiantis lyginamąja religijotyra pagal gana gausius žodinius, daiktinius ir rašytinius šaltinius iš įvairių indoeuropiečių tautų. Tiesa, Žoržas Diumezilis pasiūlė požiūrį, kuris nagrinėjo indoeuropiečių proreligiję ne kaip vientisą, o kaip skirtingą priklausomai nuo visuomeninių sluoksnių.
Panteonas
Senovės indoeuropiečių religiniame pasaulio vaizdinyje viešpatavo dangus. Tai siejama su tuo, kad senovės indoeuropiečiai buvę klajokliais, kurie labiau prisirišo prie nekintamo dangaus ir jo kūnų nei besikeičiančių sausumos plotų. Panašus pasaulėvaizdis vyravo ir kitose klajoklių tautose – semituose (dieviškosios Saulės kultas), tiurkuose (viešpats dangus Tengri).
Indoeuropiečių žodis šventybės išraiškai pavadinti buvo *deiwos. Jis atitinka lietuvių dievą, sanskrito deva, latvių dievs, Avestos daēva, valų duw, lotynų deus. Ši šaknis siejama su šviesa, švytėjimu ir yra bendros kilmės su žodžiu, reiškiančiu „dieną, dangų“ (plg., prūsų deinan, anglų day, sanskrito dyaus/div, slavų dьnь, lotynų dies). Taigi, etimologija rodo buvus bendrą sąsają tarp šviesos (=dienos), dangaus (plg. sanskrito dyaus/div reiškia ir dieną, ir dangų) ir dievybės. Dievybė yra švytinti būtybė (plg., Avestos daēva, kuris įgijo vaiduoklio, siaubūno, šmėklos reikšmę, taip pat slavų дивъ (liet. > dyvas) – „stebuklas“).
Viršiausiuoju indoeuropiečių proreligijės dievu laikomas gana abstraktus dievas – (*Dyēus ph2ter). Jis atitinka vedinį Djausą (Dyauṣ Pitā), lietuvių Dievą Senelį (Praamžį), graikų Dzeusą (Zeu pater), lotynų Jupiterį (iš Diēspiter), ilyrų Dei-pátrous, germanų Tirą (*Tīwaz, Teiws, Tīw, Týr). Vėliau skirstantis indoeuropiečiams šio dievo reikšmė arba nyko iki į žmonių gyvenimą nebesikišančio pasaulio kūrėjo, arba sumišo su griausmų dievu.
Tėvo Dangaus atitikmuo yra , kurios atkurtas pavadinimas *Plth2wih2 („pilnatvė“), atitinkantis sanskrito Prithivi (pṛthivī – „Žemė“ = „plačioji, pilnoji“), lietuvių Žemyną, hetitų Lelwanni. Ji, arijų pasaulėvaizdžiu, yra davėja ir maitintoja, Dangaus sutuoktinė.
Viena svarbiausių indoeuropiečių dievybių esti audrų, griausmų dievas *perkwunos (etimologiškai kildinamas nuo ąžuolo, pušies, uolos žodžių šaknų). Jį atitinka baltų Perkūnas (Pērkons, Perkūns), slavų Perunas (Перунъ, Piorun, Перун), ilyrų Perëndi, trakų Perkon, skandinavų Toras (Þórr), vedinis Pardžanja/Indra, galimai hetitų Pirwa, keltų Taranis. Šis dievas, ginkluotas žaibu, keliauja dangaus skliautu, valdo orus. Jis yra svarbiausio mito, kuriame nugali siaubūną (slibiną), didvyris.
Kita dievybė, kurią paliudija daugelio arijų tautų mitologija, yra *H2eus(os)/*H2eust(e)ros. Tai aušros deivė, siejama su Aušros žvaigžde (Venera). Ją atitinka lietuvių Aušra, Aušrinė, romėnų Aurora, graikų Eos, vedinė Ušasė, germanų (Ēostre, Ēastre), armėnų Astchika, taip pat vyriški atitikmenys – latvių Auseklis, keltų (Esus), slavų Jaro/Jarilo. Ši dievybė dalyje tautų įgijusi pavasario, kaitros, augmenijos viešpaties reikšmę.
Požemių, mirties, vandenų pasaulio dievas – *u̯elunos, kurį atitinka lietuvių Velinas, slavų Velesas, germanų Ulras (*Wulþuz, Ullr), vedinis Varuna (galima sąsaja su graikų Uranu). Šis dievas atsakingas už pasaulio tvarką, metų laikus, baudžia prasikaltusius, turi ir dieviškų, ir demoniškų savybių.
Dieviškieji dvyniai, kuriuos vaizduoja žirgai – lietuvių , vediniai Ašvinai, graikų Dioskūrai, lotynų Kastoras ir Poluksas, sen. anglų Hengistas ir Horsa. Jie yra gerovės nešėjai, žmogaus padėjėjai.
Dalis autorių išskiria vandens, upių dievybę, kurią atkuria kaip *H2epom Nepots („upių vaikaitis“), visų pirma pagal Avestos ir Vedų Apām Napāt. Ji atitinka romėnų Neptūną, airių (t. p. plg. etruskų Nethuns), germanų , graikų Poseidonas (nors etimologija kita).
Saulės ir Mėnulio mitologiją atkurti sunku, nes nėra vieningos šių dangaus kūnų sampratos tiek skirtingų indoeuropiečių tautų mitologijose, tiek tų mitologijų viduje. Saulė kildinama iš šaknies *Seh2ul, kurią atitinka baltų Saulė (Saule, Saūli), romėnų Sol, graikų Helijas (Hēlios), vedinis Sūrja, slavų Solnce, germanų *sæwelō (sól, sugil). Didesnėje dalyje mitologijų Saulė yra vyriška dievybė. Mėnesio šaknis – *Meh1not, kurią atitinka baltų Mėnuo, Mėnulis (Meness, Mēniks), slavų Mesec, Avestos Mah, vedinis Māsa (kita šaknis Candra), skandinavų Manis (Máni), graikų Mene (kita šaknis Selenė), etimologiškai nesusijusi romėnų Luna. Ši dievybė taip pat tiek vyriška, tiek moteriška, siejama su augimu, vaisingumu.
Dalis autorių (Mallory & Adams 2006) dar bando išskirti dievybių šaknį *Peh2uson, kuri įtrauktų vedinius Pūšaną ir , romėnų Fauną, graikų Paną. Tai zoomorfiniai dievai, atsakingi už ganyklas, gyvulius.
Esmiškai visose indoeuropiečių mitologijose dar yra su vandenimis ir miškais susijusios (dažniausiai moteriškos arba raguočiai) dvasios, tačiau jų nesieja bendra etimologija, todėl jos gali būti posluoksninės kilmės: graikų Satyrai, keltų , slavų , germanų Laukinis, , romėnų Silvanas, Nimfos, lietuvių Laumės, Žvorūna, vedinės , Rudra. Taip pat yra etimologiškai nesiejamos lemties dievybės – skandinavų Nornos, graikų Moiros, slavų , lietuvių Deivės valdytojos.
Pandemoniumas
Pandemoniumas – tai estų indoeuropeisto Jano Puhvelo terminas, kuriuo jis įvardijo abipusį indoarijų ir iranėnų dievų demonizavimą. Avestoje indų dievai (daeva) laikomi šmėklomis, o Rigvedoje demonizuojami Asurai – aukščiausiais dievais (plg., Ahūra Mazda). Tiesa, seniausiuose Rigvedos ir Avestos tekstuose ta perskyra nėra tokia aiški, ji išryškėja vėlesnėje mitologijoje. XIX a. pab. iškelta teorija, kad šis pandemoniumas įvyko dėl Zoroastrizmo dualizmo ir teologinio vediškojo politeizmo pasmerkimo, ši takoskyra laikyta teologine schizma.
Mitai
Vienas esmingiausių indoeuropiečių mitų yra didvyris, nugalintis šliužą. Didvyrio vieton paprastai stoja dangaus, audrų dievas, o šliužas vaizduojamas slibinu, gyvate, raguočiu. Ryškiausios šios mitologemos apraiškos yra vedinė kova tarp Indros ir Vritros, hetitų prieš Ilujanką, graikų Dzeusas prieš Tifoną, skandinavų Toras prie , saksų Beovulfas prieš siaubūną, persų prieš (Zahaką), slavų Perunas prieš Velesą bei prieš Slibiną, lietuvių Perkūnas prieš Velnią. Tiesa, galima pastebėti, kad ši mitologema labai universali, ir sutinkama ne tik indoeuropiečių tikėjimuose (pvz., šumerų Mardukas prieš Tiamat, egiptiečių Ra prieš Apopą, žydų Jahvė prieš Leviataną, krikščionių Šv. Jurgis prieš Drakoną. Ši kova simbolizuoja mūšį tarp tvarkos ir chaoso. Senovės indoeuropiečiai šliužą galimai vadinę *kʷr̥mis (plg., sanskrito kr̥mi = liet. „kirminas“) arba *h₁illu (plg., sanskrito ahi, Avestos aži, slavų už, lietuvių angis, lotynų anguis, hetitų illuyanka).
Indoeuropiečiai Saulę (Sūrja, Helijas, Solė) vaizdavosi keliaujančią per dangų arklių traukiamame vežime. Tiesa, arklių vežimas išrastas jau indoeuropiečiams pradėjus skirstytis į grupes. Taip pat yra mitų apie Saulę ar Aušrinę, užvertą uoloje nuotrupų (žymiausia – Rigvedoje minimas , kurio užgrobtas karves/šviesą/upes išlaisvino Indra, šio mito atgarsis yra mitas apie graikų misterijų dievą Triptolemą).
Indoeuropietiškas kosmogoninis mitas byloja apie pradžioje buvusį chaoso pasaulį – neatskiriamą tamsą, bekraščius vandenis, kuriuos sutvarkęs ir atskyręs nežinomas pasaulio tverėjas (žr., Nasadyja sūkta). Pirmuoju pasaulio žmogumi, žmonių protėviu tapęs *manu- (sanskrito Manu, germanų Mannus). Taip pat svarbus karvės davėjos mitas – lietuvių pasaka „Saulė ir Vėjų Motina“ pasakoja apie tai, kaip Aušrinė nukirto galvas jaučiui ir 3 karvėms seselėms, ir tada atsiradusi Žemė. Airių mitas panašiai pasakoja apie jautį, kurį paaukojus radosi įvairios vietovės.
Indoeuropiečių proreligijė turi tvano mito (pvz., Deukalionas), ciklinių mitų, kultūrinio didvyrio (Lokis, Prometėjas) apraiškų, bet jų atkūrimas iki senovės indoeuropiečių lygmens neįmanomas.
Apeigos
Apie indoeuropiečių apeigas spręsti gana sudėtinga, nors aišku, kad labai svarbią vietą užėmė ugnies kultas, buvęs žynių sluoksnis, didelę reikšmę turėjo žodinė kūryba (dainos, giesmės, mitų pasakojimas). Su apeigomis siejama prokalbės šaknis *hrta-, kuri atitinka sanskrito Ritą (ŗta), Avestos arta, reiškiančią „pasaulio tvarką, visatos rėdą“. Iš jo kilęs indoiranėnų ŗtu/ratu („tikslus laikas, metų laikas“), lotynų ritu („apeiga, ritualas“).
Vystymasis
Sklindant indoeuropiečiams po Euraziją kito ir kiekvienos iš tautų religija, buvo perimama nemažai kultūrinio posluoksnio (iš semitų, dravidų, Senosios Europos tautų). Religinį pasaulėvaizdį keitė religinės reformos (budizmas, zoroastrizmas), pasaulinės religijos. Svarbiausi indoeuropiečių proreligijės šaltiniai yra:
- Vedizmas, indų mitologija, budistų mitologija (Vedos, Puranos, Mahabharata, Ramajana ir kt.), taip pat kalašų religija
- Zoroastrizmas, jazdanizmas, (Avesta ir kt.)
- Graikų mitologija, (Iliada, Odisėja, Teogonija, Metamorfozės, homeriškieji himnai ir kt.)
- Romėnų mitologija
- Keltų tikėjimas ir mitologija
- Baltų mitologija, baltų religija (dainos, sakmės, raš. šaltiniai)
- Germanų mitologija
- Slavų mitologija
- Armėnų, mitologijos nuotrupos
Šaltiniai
- Benveniste, Emile; Palmer, Elizabeth (translator) (1973). Indo-European Language and Society. Coral Gables, Florida: University of Miami Press. ISBN 978-0-87024-250-2.
- Cox, George William (1887). The Mythology of the Aryan Nations. London: Kegan Paul. ISBN 978-0-543-94929-5.
- Frazer, James (1919). The Golden Bough. London: MacMillan.
- Gamkrelidze, Thomas V.; Ivanov, Vjaceslav V. (1995). „Indo-European and the Indo-Europeans: A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Language and a Proto-Culture“. In Winter, Werner. Trends in Linguistics: Studies and Monographs 80. Berlin: M. De Gruyter.
- Grimm, Jacob; Stallybrass, James Steven (translator) (1966). Teutonic Mythology. London: Dover. (DM).
- Janda, Michael, Die Musik nach dem Chaos, Innsbruck 2010.
- Mallory, James P. (1991). In Search of the Indo-Europeans. London: Thames & Hudson. ISBN 978-0-500-27616-7.
- Mallory, James P.; Adams, Douglas Q., eds. (1997). Encyclopedia of Indo-European Culture. London: Routledge. (EIEC).
- Mallory, James P.; Adams, Douglas Q. (2006). Oxford Introduction to Proto-Indo-European and the Proto-Indo-European World. London: Oxford University Press.
- Renfrew, Colin (1987). Archaeology & Language. The Puzzle of the Indo-European Origins. London: Jonathan Cape. ISBN 978-0-521-35432-5.
- Watkins, Calvert (1995). How to Kill a Dragon: Aspects of Indo-European Poetics. London: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-514413-0.
- West, Martin Litchfield (2007). Indo-European poetry and myth. London: Oxford University Press. ISBN 978-0-19-928075-9.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Indoeuropiečių mitologija, Kas yra Indoeuropiečių mitologija? Ką reiškia Indoeuropiečių mitologija?
Indoeuropieciu proreligije senoves indoeuropieciu teoriskai atkurta religija Nors nera jokiu tiesioginiu saltiniu kurie teiktu duomenis apie senoves ariju tikejima taciau jis atkuriamas remiantis lyginamaja religijotyra pagal gana gausius zodinius daiktinius ir rasytinius saltinius is įvairiu indoeuropieciu tautu Tiesa Zorzas Diumezilis pasiule poziurį kuris nagrinejo indoeuropieciu proreligije ne kaip vientisa o kaip skirtinga priklausomai nuo visuomeniniu sluoksniu Saules vezimas XVII a pr m e Zelandija Senoves indoeuropieciai vydo Saule danguje traukiama arkliu vaziuoklejePanteonasSenoves indoeuropieciu religiniame pasaulio vaizdinyje viespatavo dangus Tai siejama su tuo kad senoves indoeuropieciai buve klajokliais kurie labiau prisiriso prie nekintamo dangaus ir jo kunu nei besikeicianciu sausumos plotu Panasus pasaulevaizdis vyravo ir kitose klajokliu tautose semituose dieviskosios Saules kultas tiurkuose viespats dangus Tengri Indoeuropieciu zodis sventybes israiskai pavadinti buvo deiwos Jis atitinka lietuviu dieva sanskrito deva latviu dievs Avestos daeva valu duw lotynu deus Si saknis siejama su sviesa svytejimu ir yra bendros kilmes su zodziu reiskianciu diena dangu plg prusu deinan anglu day sanskrito dyaus div slavu dn lotynu dies Taigi etimologija rodo buvus bendra sasaja tarp sviesos dienos dangaus plg sanskrito dyaus div reiskia ir diena ir dangu ir dievybes Dievybe yra svytinti butybe plg Avestos daeva kuris įgijo vaiduoklio siaubuno smeklos reiksme taip pat slavu div liet gt dyvas stebuklas Virsiausiuoju indoeuropieciu proreligijes dievu laikomas gana abstraktus dievas Dyeus ph2ter Jis atitinka vedinį Djausa Dyauṣ Pita lietuviu Dieva Senelį Praamzį graiku Dzeusa Zeu pater lotynu Jupiterį is Diespiter ilyru Dei patrous germanu Tira Tiwaz Teiws Tiw Tyr Veliau skirstantis indoeuropieciams sio dievo reiksme arba nyko iki į zmoniu gyvenima nebesikisancio pasaulio kurejo arba sumiso su griausmu dievu Tevo Dangaus atitikmuo yra kurios atkurtas pavadinimas Plth2wih2 pilnatve atitinkantis sanskrito Prithivi pṛthivi Zeme placioji pilnoji lietuviu Zemyna hetitu Lelwanni Ji ariju pasaulevaizdziu yra daveja ir maitintoja Dangaus sutuoktine Viena svarbiausiu indoeuropieciu dievybiu esti audru griausmu dievas perkwunos etimologiskai kildinamas nuo azuolo pusies uolos zodziu saknu Jį atitinka baltu Perkunas Perkons Perkuns slavu Perunas Perun Piorun Perun ilyru Perendi traku Perkon skandinavu Toras THorr vedinis Pardzanja Indra galimai hetitu Pirwa keltu Taranis Sis dievas ginkluotas zaibu keliauja dangaus skliautu valdo orus Jis yra svarbiausio mito kuriame nugali siaubuna slibina didvyris Kita dievybe kuria paliudija daugelio ariju tautu mitologija yra H2eus os H2eust e ros Tai ausros deive siejama su Ausros zvaigzde Venera Ja atitinka lietuviu Ausra Ausrine romenu Aurora graiku Eos vedine Usase germanu Eostre Eastre armenu Astchika taip pat vyriski atitikmenys latviu Auseklis keltu Esus slavu Jaro Jarilo Si dievybe dalyje tautu įgijusi pavasario kaitros augmenijos viespaties reiksme Pozemiu mirties vandenu pasaulio dievas u elunos kurį atitinka lietuviu Velinas slavu Velesas germanu Ulras Wulthuz Ullr vedinis Varuna galima sasaja su graiku Uranu Sis dievas atsakingas uz pasaulio tvarka metu laikus baudzia prasikaltusius turi ir dievisku ir demonisku savybiu Dieviskieji dvyniai kuriuos vaizduoja zirgai lietuviu vediniai Asvinai graiku Dioskurai lotynu Kastoras ir Poluksas sen anglu Hengistas ir Horsa Jie yra geroves nesejai zmogaus padejejai Dalis autoriu isskiria vandens upiu dievybe kuria atkuria kaip H2epom Nepots upiu vaikaitis visu pirma pagal Avestos ir Vedu Apam Napat Ji atitinka romenu Neptuna airiu t p plg etrusku Nethuns germanu graiku Poseidonas nors etimologija kita Saules ir Menulio mitologija atkurti sunku nes nera vieningos siu dangaus kunu sampratos tiek skirtingu indoeuropieciu tautu mitologijose tiek tu mitologiju viduje Saule kildinama is saknies Seh2ul kuria atitinka baltu Saule Saule Sauli romenu Sol graiku Helijas Helios vedinis Surja slavu Solnce germanu saewelō sol sugil Didesneje dalyje mitologiju Saule yra vyriska dievybe Menesio saknis Meh1not kuria atitinka baltu Menuo Menulis Meness Meniks slavu Mesec Avestos Mah vedinis Masa kita saknis Candra skandinavu Manis Mani graiku Mene kita saknis Selene etimologiskai nesusijusi romenu Luna Si dievybe taip pat tiek vyriska tiek moteriska siejama su augimu vaisingumu Dalis autoriu Mallory amp Adams 2006 dar bando isskirti dievybiu saknį Peh2uson kuri įtrauktu vedinius Pusana ir romenu Fauna graiku Pana Tai zoomorfiniai dievai atsakingi uz ganyklas gyvulius Esmiskai visose indoeuropieciu mitologijose dar yra su vandenimis ir miskais susijusios dazniausiai moteriskos arba raguociai dvasios taciau ju nesieja bendra etimologija todel jos gali buti posluoksnines kilmes graiku Satyrai keltu slavu germanu Laukinis romenu Silvanas Nimfos lietuviu Laumes Zvoruna vedines Rudra Taip pat yra etimologiskai nesiejamos lemties dievybes skandinavu Nornos graiku Moiros slavu lietuviu Deives valdytojos PandemoniumasPandemoniumas tai estu indoeuropeisto Jano Puhvelo terminas kuriuo jis įvardijo abipusį indoariju ir iranenu dievu demonizavima Avestoje indu dievai daeva laikomi smeklomis o Rigvedoje demonizuojami Asurai auksciausiais dievais plg Ahura Mazda Tiesa seniausiuose Rigvedos ir Avestos tekstuose ta perskyra nera tokia aiski ji isryskeja velesneje mitologijoje XIX a pab iskelta teorija kad sis pandemoniumas įvyko del Zoroastrizmo dualizmo ir teologinio vediskojo politeizmo pasmerkimo si takoskyra laikyta teologine schizma MitaiVienas esmingiausiu indoeuropieciu mitu yra didvyris nugalintis sliuza Didvyrio vieton paprastai stoja dangaus audru dievas o sliuzas vaizduojamas slibinu gyvate raguociu Ryskiausios sios mitologemos apraiskos yra vedine kova tarp Indros ir Vritros hetitu pries Ilujanka graiku Dzeusas pries Tifona skandinavu Toras prie saksu Beovulfas pries siaubuna persu pries Zahaka slavu Perunas pries Velesa bei pries Slibina lietuviu Perkunas pries Velnia Tiesa galima pastebeti kad si mitologema labai universali ir sutinkama ne tik indoeuropieciu tikejimuose pvz sumeru Mardukas pries Tiamat egiptieciu Ra pries Apopa zydu Jahve pries Leviatana krikscioniu Sv Jurgis pries Drakona Si kova simbolizuoja musį tarp tvarkos ir chaoso Senoves indoeuropieciai sliuza galimai vadine kʷr mis plg sanskrito kr mi liet kirminas arba h illu plg sanskrito ahi Avestos azi slavu uz lietuviu angis lotynu anguis hetitu illuyanka Indoeuropieciai Saule Surja Helijas Sole vaizdavosi keliaujancia per dangu arkliu traukiamame vezime Tiesa arkliu vezimas israstas jau indoeuropieciams pradejus skirstytis į grupes Taip pat yra mitu apie Saule ar Ausrine uzverta uoloje nuotrupu zymiausia Rigvedoje minimas kurio uzgrobtas karves sviesa upes islaisvino Indra sio mito atgarsis yra mitas apie graiku misteriju dieva Triptolema Indoeuropietiskas kosmogoninis mitas byloja apie pradzioje buvusį chaoso pasaulį neatskiriama tamsa bekrascius vandenis kuriuos sutvarkes ir atskyres nezinomas pasaulio tverejas zr Nasadyja sukta Pirmuoju pasaulio zmogumi zmoniu proteviu tapes manu sanskrito Manu germanu Mannus Taip pat svarbus karves davejos mitas lietuviu pasaka Saule ir Veju Motina pasakoja apie tai kaip Ausrine nukirto galvas jauciui ir 3 karvems seselems ir tada atsiradusi Zeme Airiu mitas panasiai pasakoja apie jautį kurį paaukojus radosi įvairios vietoves Indoeuropieciu proreligije turi tvano mito pvz Deukalionas cikliniu mitu kulturinio didvyrio Lokis Prometejas apraisku bet ju atkurimas iki senoves indoeuropieciu lygmens neįmanomas ApeigosApie indoeuropieciu apeigas spresti gana sudetinga nors aisku kad labai svarbia vieta uzeme ugnies kultas buves zyniu sluoksnis didele reiksme turejo zodine kuryba dainos giesmes mitu pasakojimas Su apeigomis siejama prokalbes saknis hrta kuri atitinka sanskrito Rita ŗta Avestos arta reiskiancia pasaulio tvarka visatos reda Is jo kiles indoiranenu ŗtu ratu tikslus laikas metu laikas lotynu ritu apeiga ritualas VystymasisSklindant indoeuropieciams po Eurazija kito ir kiekvienos is tautu religija buvo perimama nemazai kulturinio posluoksnio is semitu dravidu Senosios Europos tautu Religinį pasaulevaizdį keite religines reformos budizmas zoroastrizmas pasaulines religijos Svarbiausi indoeuropieciu proreligijes saltiniai yra Vedizmas indu mitologija budistu mitologija Vedos Puranos Mahabharata Ramajana ir kt taip pat kalasu religija Zoroastrizmas jazdanizmas Avesta ir kt Graiku mitologija Iliada Odiseja Teogonija Metamorfozes homeriskieji himnai ir kt Romenu mitologija Keltu tikejimas ir mitologija Baltu mitologija baltu religija dainos sakmes ras saltiniai Germanu mitologija Slavu mitologija Armenu mitologijos nuotruposSaltiniaiBenveniste Emile Palmer Elizabeth translator 1973 Indo European Language and Society Coral Gables Florida University of Miami Press ISBN 978 0 87024 250 2 Cox George William 1887 The Mythology of the Aryan Nations London Kegan Paul ISBN 978 0 543 94929 5 Frazer James 1919 The Golden Bough London MacMillan Gamkrelidze Thomas V Ivanov Vjaceslav V 1995 Indo European and the Indo Europeans A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto Language and a Proto Culture In Winter Werner Trends in Linguistics Studies and Monographs 80 Berlin M De Gruyter Grimm Jacob Stallybrass James Steven translator 1966 Teutonic Mythology London Dover DM Janda Michael Die Musik nach dem Chaos Innsbruck 2010 Mallory James P 1991 In Search of the Indo Europeans London Thames amp Hudson ISBN 978 0 500 27616 7 Mallory James P Adams Douglas Q eds 1997 Encyclopedia of Indo European Culture London Routledge EIEC Mallory James P Adams Douglas Q 2006 Oxford Introduction to Proto Indo European and the Proto Indo European World London Oxford University Press Renfrew Colin 1987 Archaeology amp Language The Puzzle of the Indo European Origins London Jonathan Cape ISBN 978 0 521 35432 5 Watkins Calvert 1995 How to Kill a Dragon Aspects of Indo European Poetics London Oxford University Press ISBN 978 0 19 514413 0 West Martin Litchfield 2007 Indo European poetry and myth London Oxford University Press ISBN 978 0 19 928075 9