56°09′33″š. pl. 25°31′29″r. ilg. / 56.1592°š. pl. 25.5247°r. ilg.
| Ilzenbergo dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Ilzenbergas, Rokiškio rajonas |
| Įkurtas | 1515 m. |
| Rūmų stilius | XIX a vidurys. Vėlyvasis Klasicizmas |
| Bajorų giminės | Kersenbrokas, Rutenbergai, Dimšos |
| Pastatų būklė | Rekonstruojamas |
| Savininkas | UAB „Ilzenbergo dvaras“ |
Ilzenbergo dvaras – dvaras, esantis Ilzenbergo kaime (Rokiškio rajonas), prie Latvijos sienos, tarp Ilgio ir Apvaliojo ežerų . Nekilnojamo turto vertybė, kompleksinis objektas pavadinimu „Ilzenbergo dvaro sodyba“, unikalus kodas nr. 555. Dvaro teritorija skirstoma į 4 zonas:
- Reprezentacinė: rūmai, buvęs svirnas su prieigomis, tarp tvenkinių ir sodo nauja natūraliame kraštovaizdyje suformuota estrada;
- Parko: 10 ha parkas kartu su sodu ir tvenkiniais;
- Gyvenamoji-ūkinė: gyvulininkystė, paukštininkystė, daržininkystė ir amatų zonos suformuotos šalia gyvenamo namo, į rytus nuo dvaro rūmų. Ji tęsiasi ir toliau į rytus dvaro sodybos teritorijos, čia vykdoma žemės ūkio veiklos plėtra;
- Daugiafunkcinė: aktyvaus poilsio ir didelių renginių zona į vakarus nuo rūmų, už tvenkinių, kur įrengta stovyklavietė, kempingas, sporto aikštynas.
2015 m. dvaras minėjo 500 metų jubiliejų.
Dvarvietės teritorijoje ketinama pastatyti apžvalgos bokštą, kurio projektas buvo išrinktas 2024 m.
Istorija
Archeologiniai duomenys rodo, kad vietovėje tarp Apvalaso ir Ilgio ežerų žmonės gyveno nuo seniausių laikų. Neabejotina, kad čia buvo gyvenviečių. Tačiau pats Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas žymiai vėliau šalia kaimo, kurį taip pat imta vadinti Ilzenbergu. Labiausiai tikėtina kad pavadinimas Ilzenbergas yra kilęs iš ežero pavadinimo – Ilgis buvo vadintas „Ilsen“.
Kaip rodo XVI a. archyviniai duomenys, Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 38 km į pietvakarius nuo Jekabpilio ir 14 km į rytus nuo Neretų prie Ilgio ežero, 1515 m. bajorų fon Kerzenboikų giminės. Pirmasis savininkas – Berntas Kerzenboikas (Berndt Kersenboick). Įrašai rodo, kad tuo metu Ilzenbergo dvarui leno teise priklausė 615 ha savarankiškai apdirbamos žemės ir 2234 ha žemės su valstiečiais.
Valdytojai
1515–1616 m. dvarą valdė bajorų fon Kerzenboikų (Kersenbrokų?) giminė. Pirmasis savininkas – Berntas Kerzenboikas (Berndt Kersenboick), paskutinė – jo žmona Ana Pliater-Zyberg Kerzenbrok (Anna Plater-Syberg Kerssenbrock, 1587–1680). 1616–1642 m. valdė Vilhelmas Heikas (Wilhelm Heyck), 1642–1653 m. – Nikolausas fon Korfas (Nicolaus von Korff, 1585–1659), 1653–1677 m. – Ernstas fon Zakenas (Ernst von Sacken, 1606–1679), 1677–1687 m. – Magnusas Ernstas fon Korfas (Magnus Ernst von Korff, mirė 1689 ar 1692 m.).
1687–1863 m. dvarą valdė bajorai fon Orgys-Rutenbergai. Pirmasis giminės atstovas – Adamas fon Orgys-Rutenbergas (Adam von Orgies gen. Rutenberg, mirė 1697 m.). Vėliau valdė Fridrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm von Orgies gen. Rutenberg, 1679–1716), Kristofas Georgas (Christoph George von Orgies gen. Rutenberg, 1712–1775), Kristoferis Johanas (Christoffer Johann von Orgies gen. Rutenberg, 1745–1808, dar nurodomas kaip Johanas Kristoferis), Georgas Fridrichas (Georg Friedrich von Orgies gen. Rutenberg, 1790–1834), Ernstas Ditrichas Viktoras (Ernst Dietrich Victor von Orgies gen. Rutenberg, 1823–1868).
1863 m. dvarą įsigijo geležinkelio inžinierius Pranas Jurgis Fuksas (Franz Georg Fuchs), valdęs iki 1896 m., kai jį įsigijo bajorai Dimšos. Iš pradžių valdė Eugenijus Dimša (Eugeniusz Dymsza, 1853–1918), nuo 1918–1920 m. Livija Majoresku-Dimšienė (1863–1946), Janina Klara Dimšaitė (Plater-Syberg, 1894-11-17 – 1991-10-25), Livija Emilija Dimšaitė (1899-03-09 – 1970-02-16). Užėjus sovietams, 1940–1941 m. dvaro valdos buvo sovietų valdžios konfiskuotos ir perimtos į Valstybės žemės fondą. 1941–1944 m. dvaras buvo Vokietijos okupacinės valdžios žinioje, bet 1944–1948 m. vėl sovietų konfiskuotas ir perimtos į Valstybės žemės fondą. 1948–1958 m. priklausė „Aušros“ kolūkiui, 1958–1966 m. Onuškio tarybiniam ūkiui, 1966–1992 m. – Panevėžio „Ekrano“ gamyklai.
1992–2003 m. dvarvietę valdė Panevėžio elektros tinklų valstybinė įmonė, iš kurios į privatizavimo fondą perėmė Panevėžio apskrities administracija. 2003 m. įkurta UAB „Ilzenbergo dvaras“, kuri valdo dvarą iki šiol. 2011 m. dvarą įsigijo V. Barakauskas.
Objektai
Ties pagrindiniu įvažiavimu 2012 m. rekonstrukcijos metu pastatyti vartai į dvaro teritoriją. Fasadinė visos dvarvietės teritorija aptverta riedulinių akmenų tvora. Antrieji vartai pastatyti ties senuoju įvažiavimo keliu į dvarvietės teritoriją, esančiu šalia sodo. Ūkinėje zonoje, ties gyvenamuoju namu, už atstatomos ledainės pastato, vienoje saugioje vizualinėje linijoje, imti formuoti nesudėtingi ūkiniai pastatai iki 80 m² (malkinė, dvi paukštidės, šiltnamių grupė). Pastatai mediniai, stogai – tradiciniai, stogo danga – pilka skarda. Prie ežero atstatytas pastatas, spėjama, buvęs bravoras, čia įrengta pirtis. Ilgio ežere įrengti lieptai.
Parkas
Mišraus plano Ilzenbergo dvaro parkas toks koks išlikęs iki dabar buvo sukurtas XIX a. antroje pusėje vaizdingoje, raiškaus reljefo vietoje, tarp Ilgio ir Apvalaso ežerų. Parkas užima 10 ha teritoriją iš dviejų dalių. Pirmoji – taisyklinga stačiakampio formos teritorija šalia rūmų, apribota mažalapių liepų eilėmis ir peizažiškai išsidėsčiusiais vietinių ir introdukuotų medžių rūšių želdiniais. Antroji dalis – natūralaus miško tipo želdiniai.
Poilsio vietos įrengtos daugiausiai lankomose ir estetiškai geriausiai atrodančiose parko vietose. Tai yra reprezentacinė teritorija šalia rūmų, takai, vedantys per šią teritoriją ir šalia jos; takai, vingiuojantys Ilgio ežero pakrante, atvira pavėsinė ant apžvalgos kalvelės.
Parke auga per 23 atvežtinių medžių rūšių, 3 dideli ąžuolai. Didžiausias – Ilzenbergo dvaro ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu Gamtos paveldo objektu ir pretenduoja į Gamtos paminklo vardą. Ąžuolas 1,3 m aukštyje yra didesnės kaip 550 cm apimties. Jam dvaro atstatymo proga suteiktas Ilzenbergo ąžuolo vardas.
Rūmai
Statyti XIX a. viduryje, rekonstruoti 1970–1972 m., naujai rekonstruojami nuo 2012 m. Vėlyvasis klasicizmas. Vertingosios savybės: L formos planas, mansardos, rūsys, kapitalinių sienų tinklas, fasadų angų vietos, fasadų tūrinės detalės, karnizai – saugomi. Langų sudalinimas, įėjimų durys atkuriamos pagal senas fotografijas. Mansardoje tūriniai stoglangiai keičiami naujais, keli naikinami, kadangi įrengtieji tarybiniais metais yra prisišlieję prie pagrindinio frontono ir sukuria terpę rinktis drėgmei, sniegui.
Vidiniame L formos kieme projektuojama didžiulė vidinio kiemo terasa, skirta dideliems pobūviams lauke, iš kurios atsiveria vaizdas į parką, ežerą. Terasos kampe formuojam didelė pavėsinė. Į terasos kiemą du išėjimai iš rūmų. Iš pastato rūsio, laiptų iš lauko vietoje, yra naujas tunelis, kuris eina po terasa ir veda rūsio grindų lygyje tiesiai į parką. Atlikus architektūrinius tyrimus, vidinėje pastato struktūroje rasta autentiško mūro, jis saugomas. Perdangos, stogo konstrukcijos saugomos.
Rūmų pastato funkcija – reprezentacinė, skirta pobūviams su apgyvendinimu. Autentiškos detalės restauruojamos.
- Rūmai 2012 m.
- Rūmų rūsys
Gyvenamasis namas
Gyvenamasis namas statytas XIX a. 2-ojoje pusėje, rekonstruotas apie 1950–1960 m. Vertingosios savybės: cokolinio aukšto sienų tinklas, kapitalinių sienų tinklas, skliautai – saugomi. Pirmasis namo aukštas skirtas šeimininkui ir sargui gyventi, ūkio ofisai, ūkio valgyklai, svečiam priimti. Mansarda skirta greitam sezoninių ūkio darbų darbininkų apgyvendinimui. Cokolinis aukštas skirtas viso komplekso katilinei ir duonos kepyklai.
Ūkinis pastatas
Ūkinis pastatas statytas XIX a. 2-ojoje pusėje. Vertingosios savybės – stačiakampio formos plano akmens mūro sienos, kapitalinių sienų tinklas, langų angos. Pastato paskirtis – tradiciniai amatai.
Rūkykla
Rūkykla statyta XIX a. 2-ojoje pusėje. Vertingosios savybės: kvadratinio plano į viršų siaurėjančios sienos, apvalios angelės, įėjimo smailiaarkė anga – saugomos, atkuriamos apirusios vietos. Stogas – keturšlaitis, stogo danga – skarda. Pastato paskirtis – senovinė rūkykla.
- Atstatyta rūkykla
- Rūkykla
- Rūkykla
Ledainė
Sienos iš akmens mūro, stogai – tradiciniai, stogo danga – pilka skarda. Ledainės paskirtis – tradicinė, t. y. maisto produktų saugojimas.
Svirnas
Svirnas statytas XIX a. 2-ojoje pusėje, tarybiniais metais pakeistas stogas su visomis konstrukcijomis. Vertingosios savybės: pirmojo aukšto stačiakampis planas su akmens mūro vidine siena, langų, durų angos, apdailos elementai, medinės langų staktos. Mansardinės dalies abiejų galų frontonuose – dideli langai patalpų apšvietimui. Stogo danga – skarda (pilkos spalvos, sendinta).
Arklidės
Arklidės statytos XIX a. 2-ojoje pusėje. Vertingosios savybės: kvadratinis planas, vidinis kiemas, kapitalinių sienų tinklas, langų angos, kampų tinko mentės. Arklidžių kompleksą sudaro pagrindinis ūkio pastatas, skirtas auginti žirgams, gyvulininkystei, pieno ir sūrio gamybai (sūrinė).
- Arklidės 2012 m.
- Arklidės 2010 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ilzenbergo dvaras, Kas yra Ilzenbergo dvaras? Ką reiškia Ilzenbergo dvaras?