Globicephala melasIlgapelekė grinda Globicephala melas Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai

Globicephala melas

Ilgapelekė grinda (Globicephala melas)

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Žinduoliai ( Mammalia)
Būrys:	Banginiai ( Cetacea)
Šeima:	Delfininiai ( Delphinidae)
Gentis:	( Globicephala)
Rūšis:	Ilgapelekė grinda ( Globicephala melas)

Binomas

Globicephala melas
, 1809

Ilgapelekė grinda (Globicephala melas) – delfininių (Delphinidae) šeimos, grindų (Globicephala) genties jūrų žinduolis. Ilgis iki 6,5 m ilgio. Dažna Atlanto vandenyne.

Anatomija ir morfologija

Rūšis dimorfinė. Patelės užauga iki 5,8 m ir sveria 1 800 kg, patinai – iki 7,6 m ir sveria 3 500 kg.

Ilgapelekė grinda turi daugiausiai neuronų iš visų žinduolių (dvigubai daugiau negu žmogus).

Elgesys

Ilgapelekės grindos – socialūs gyvūnai. Dažniausiai matomi grupėse, kurias sudaro pora individų arba tūkstančiai delfinų, nors 20-150 individų grupės yra dažniausios. Atlikti tyrimai parodė, jog rūšis dažnai suformuoja mažus ir ilgalaikius 8-12 individų vienetus.

Rūšies grupės buvo stebimos bendraujant su afalinomis, Atlanto baltaisiais ir Riso delfinais.

Galerija

Ilgapelekės grindos skeletas
Ilgapelekė grinda su jaunikliu Airijoje
Ilgapelekės grindos Airijoje

Šaltiniai

Mortensen, H.S.; et al. (2014). „Quantitative relationships in delphinid neocortex“. Frontiers in Neuroanatomy. 8: 132. doi:10.3389/fnana.2014.00132. PMC 4244864. PMID 25505387.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
Bloch, D., Desportes, G., Mouritsen, R., Skaaning, S. and Stefansson, E. (1993). An introduction to studies of the ecology and status of the long-finned pilot whale (Globicephala melas) off the Faroe Islands, 1986–1988. Report of the International Whaling Commission. Special Issue 14: 1-32.
Sergeant, D.E. (1962). On the external characteristics of the blackfish or pilot whales (genus Globicephala). Journal of Mammalogy, 43(3): 395–413.
Ottensmeyer A., Whitehead H. (2003). „Behavioural evidence for social units in long-finned pilot whales“. Canadian Journal of Zoology. 81: 1327–1338. doi:10.1139/z03-127.
Jankowski, M. (2005). Long-finned pilot whale movement and social structure: residency, population mixing and identification of social units. M.Sc. thesis, Biology, Dalhousie University.

Vikiteka: Ilgapelekė grinda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis su teriologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Mortensen, H.S.; et al. (2014). „Quantitative relationships in delphinid neocortex“. Frontiers in Neuroanatomy. 8: 132. doi:10.3389/fnana.2014.00132. PMC 4244864. PMID 25505387.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)

[Bloch,_D._1993-2] Bloch, D., Desportes, G., Mouritsen, R., Skaaning, S. and Stefansson, E. (1993). An introduction to studies of the ecology and status of the long-finned pilot whale (Globicephala melas) off the Faroe Islands, 1986–1988. Report of the International Whaling Commission. Special Issue 14: 1-32.

[3] Sergeant, D.E. (1962). On the external characteristics of the blackfish or pilot whales (genus Globicephala). Journal of Mammalogy, 43(3): 395–413.

[4] Ottensmeyer A., Whitehead H. (2003). „Behavioural evidence for social units in long-finned pilot whales“. Canadian Journal of Zoology. 81: 1327–1338. doi:10.1139/z03-127.

[5] Jankowski, M. (2005). Long-finned pilot whale movement and social structure: residency, population mixing and identification of social units. M.Sc. thesis, Biology, Dalhousie University.