Ideologema – mažiausias reikšminis ideologijos vienetas, idėja, išreikšta tam tikru simboliu ar simbolių grupe. Gali būti perteikta žodžiu, žodžio dalimi, žodžių junginiu arba visu tekstu, taip pat vaizdais, pavyzdžiui, emblema, herbu arba vien tik spalva. Skirtingai nei terminas, ideologema neturi pastovios ir tikslios reikšmės, ši reikšmė kinta priklausomai nuo pragmatikos.
Termino istorija
Pirmą kartą terminas „ideologema“ pavartotas rusų filosofo Michailo Bachtino darbuose „Formalusis literatūrologijos metodas“ (1928) ir „Marksizmas ir kalbos filosofija“ (1929). Apskritai ideologema – kalbinis (plačiąja kalbos, kaip ženklų sistemos, prasme) arba šnekėjimo vienetas, turintis ideologinę prasmę. Lygiagrečiai šį terminą 1929 m. vartojo Bachtinui artimas rusų kalbininkas ir filosofas Valentinas Vološinovas, o 8-ajame dešimtmetyje jį išpopuliarino bulgarų ir prancūzų filosofė Julija Kristeva.
Amerikiečių literatūros kritikas Fredrikas Džeimsonas savo darbe „Politinė pasąmonė“ šį terminą pavartojo 1981 m., socialinių klasių konfliktų diskurse nurodydamas mažiausią semantinį elementą.
Gasanas Geseinovas veikaluose „10-ojo dešimtmečio sovietinės D. S. P. ideologemos Rusijos diskurse“ (2004) ir „Mūsų tėvynės žemėlapis: ideologema tarp žodžio ir kūno“ (2005) pasiūlė, kad ideologema gali būti ne tik žodis arba žodžių junginys, bet ir nerašytinis ženklas, taip pat raidė, abėcėlė, žodžio galūnė, kalbos dinamika.
Terminas „ideologema“ mažai žinomas Vakaruose, kur jo vietoj dažniau pasitelkiamas terminas „politinė mitologema“, drauge akcentuojant politinės ideologijos sritį.
Ideologemos bruožai
Ideologema yra dvi funkcijas atliekančios ideologijos vienetas: visų pirma, tikslinei grupei ideologija praneša tam tikrą supančio pasaulio reikšmę, kuri yra grupės istorinės ir praktinės patirties rezultatas, antra, formuoja šios grupės santykį su tikrove. Ideologija nesuteikia objektyvių žinių, ji juk visada yra vertinamojo, todėl subjektyvaus pobūdžio.
Ideologema visada turi emocinį krūvį ir yra simbolinė, kas ją daro panašią į mitologemą. Daug tyrėjų tapatina ideologemą su mitologema. Dažnai ideologema suprantama kaip ideologijoje taikoma mitologema; dabartinės mitologijos dedamoji, visų pirma – politinės, nes politika akivaizdžiausiai lemia šiuolaikinės visuomenės gyvenimą. Drauge ideologija, kaip šiuolaikinė mitologija, gali būti ne tik politinė, bet ir korporacinė. Pavyzdžiui, ji taikoma gaminių ir paslaugų reklamai. Taip pat ideologemos naudojamos pramogų srityje, sporte, religijoje ir kitose visuomenės gyvenimo srityse. Ideologija kuria autentiškos mitologijos regimybę, tačiau jos atžvilgiu visada yra antrinė.
Tikslingas ideologemų naudojimas yra veiksmingas manipuliavimo masine sąmone įrankis – ideologemas lengva įsiminti, nes jos grįstos visiems žinomais simboliais, manipuliuojamiesiems kuria supratimo iliuziją, visuomenę kreipia manipuliatoriams naudinga linkme. Ideologemų naudojimo tikslai ir padariniai gali būti tiek destruktyvūs, tiek konstruktyvūs.
Ideologemų pavyzdžiai
- Saviškiai / priešai
- Tėvynė
- Himnas
- Vėliava
- Tauta
- Patriotizmas
- Laisvė
- Lygybė
- Okupantai
- Teroras
- Fašizmas
- Dievo (dievų) duota valdžia
- Sarmatai – šlėktos protėviai
- Atgimimas to, kas prarasta
- „Maskva – trečioji Roma“
- „Brandus socializmas“
- Revoliucijos eksportas / demokratijos eksportas
- Stalinas
- Finansinė krizė
- Tolerancija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ideologema, Kas yra Ideologema? Ką reiškia Ideologema?